captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kam kirstų naujos Rusijos sankcijos?

Prieš daugiau nei savaitę nuo nuo vakarietiškų žemės ūkio ir maisto produktų užsivėrusi Rusija kurpia naujus draudimus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prieš daugiau nei savaitę nuo nuo vakarietiškų žemės ūkio ir maisto produktų užsivėrusi Rusija kurpia naujus draudimus.

Penktadienį paskelbta, kad valstybiniuose šios šalies pirkimuose negalės dalyvauti Rusijai sankcijas taikančių šalių pramoninių prekių, taip pat ir audinių bei drabužių gamintojai.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius yra parengęs naują visiško pramoninių prekių ir automobilių importo draudimą, jei Vakarai inicijuos naujas sankcijas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažįsta sunkiai įsivaizduojantis, kaip Rusija galėtų gyventi be šių prekių importo ir tvirtina, kad Lietuvos gamintojų tai smarkiai nepaliestų, bet kirstų reeksportui, ypač naudotų automobilių. Lietuvoje ištisi miestai, pavyzdžiui, Marijampolė ar Tauragė verčiasi vakarietiškų automobilių perpardavimu.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Linas Lasiauskas pripažįsta, kad savaitgalį iš Rusijos pasigirdusios žinios nėra džiuginančios.

„Tai nėra gera žinia mums, nors lengvoji pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, nėra priklausoma nuo vienos ar kitos rinkos. Mūsų rinkos diversifikuotos, nes juk ne viena krizė jau buvo, didžioji dalis produkcijos tenka Europos Sąjungai (ES), Rusija sudaro apie 7 proc. Tai nėra daug, tačiau iš kitos pusės, ši rinka potencialiai svarbi, nes į Rusiją eksportuojami aukštesnės pridėtinės vertės gaminiai su nuosavu prekės ženklu. Tai buvo mūsų savotiška artimiausia rinka, nuo kurios prasideda aukštesnės pridėtinės vertės eksportas“, – DELFI komentavo jis.

Pašnekovas neįvardijo konkrečių įmonių, tačiau tvirtino, kad dauguma tų, kurios turi savo prekės ženklus, dalį produkcijos eksportuoja į Rusiją.

Jis taip pat sutinka, kad, nors didžioji dalis produkcijos iškeliauja į kitas ES šalis, tačiau Lietuvos įmonės galėtų pajusti ir antrinį neigiamą efektą.

„Lietuvos įmonės teikia siuvimo paslaugas garsiems užsienio prekių ženklams, kurie nemažą dalį savo produkcijos eksportuoja į Rusiją. Taigi reikėtų įvertinti galimus netiesioginius praradimus, kad galėtų sumažėti užsakymų iš užsienio kompanijų“, – sakė L. Lasiauskas.

Asociacijos vadovo teigimu, visas metinis aprangos ir tekstilės įmonių eksportas pernai sudarė 3,5 mlrd. Lt per metus. Rusijai tenkantys 7 proc. sudaro apie 240 mln. Lt.

Tuo metu VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2013 m. Lietuvos lengvosios pramonės eksporto vertė sudarė 2,7 mlrd. litų arba buvo dešimtadaliu didesnė negu 2012 m.

„Rusija nėra itin svarbi rinka – mažiau negu 3 proc. vietinės lengvosios pramonės produkcijos (už 79,5 mln. litų) 2013 m. buvo realizuota šioje šalyje. Tiesa, palyginti su 2012 m., eksporto vertė į Rusiją paaugo daugiau negu trečdaliu“, – DELFI komentavo „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius.

Per Lietuvą pervežama nemažai ne vietinės kilmės lengvosios pramonės produkcijos. 2013 m. jos vertė viršijo 1,5 mlrd. litų.

Skaudžiausia jau padaryta

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda laikosi nuomonės, kad, jeigu Rusija imtųsi ir pramoninių prekių importo draudimo, tai nebūtų labai skaudus smūgis Lietuvos ekonomikai.

„Manyčiau, kad tai, ką skaudžiausia buvo galima padaryti, jau yra padaryta, nes, žvelgiant tik į lietuviškos kilmės eksportą, didžiausia dalis teko maisto produktams“, – DELFI sakė jis.

Pernai maisto produktai sudarė 44 proc. viso mūsų lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją, o tekstilė – 3 proc., chemijos produktai – 4 proc., baldai – 5 proc., plastikai ir guma – 6 proc., mediena ir popierius – 8 proc., transporto priemonės (Lietuvoje gaminamos priekabos ir puspriekabės) – 8 proc., mašinos ir įrengimai – 10 proc.

„Taigi šios pramonės atstovams persiorientavimas turėtų būti gerokai lengvesnis nei maisto gamintojams. Itin svarbu yra tai, kad mes neturime daug tokių įmonių, kurioms Rusijos rinka būtų pati svarbiausia ir jos praradimas tai įmonei kainuotų labai daug“, – pabrėžė jis.

Tačiau tokio draudimo padarinius pajustų ne tik gamintojai, bet ir reeksportuotojai, kurie tarpininkauja per Lietuvą vežant kitose šalyse gamintas prekes.

Sunku patikėti, kad atsisakytų mersedesų

Būtent reeksportas yra pagrindinė Lietuvos eksporto į Rusiją dalis, taigi transporto sektoriui pasekmės būtų dar sunkesnės. Lietuvos vežėjai Rusijos rinkoje uždirbdavo apie 2 mlrd. Lt per metus.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius tvirtina, kad dar vienas žingsnis skaudžiai kirstų vežėjams.

„Lietuvos vežėjai į Rusiją aktyviai gabeno ne tik maisto produktus, bet ir įvairias pramonines prekes. Taigi jeigu būtų įvestas toks draudimas, jis paliestų dar didesnę įmonių dalį. Juo labiau, kad mes esame ten vieni aktyviausių vežėjų“, – DELFI sakė jis. Kol kas tikslesni galimų praradimų skaičiavimai neatliekami.

Asociacijos duomenimis, lietuviai užima iki 11 proc. Rusijos tarptautinių pervežimų rinkos.

„Rusija kalba apie pasiruošimą atsakomiesiems žingsniams, jeigu bus sugriežtintos Vakarų sankcijos. Tikėtina, kad tai neturėtų apimti labai plataus pramoninių įrenginių ir pramoninių prekių sąrašo, nes Rusijos pramonės konkurencingumas priklauso nuo importo iš ES. Imdamasi labai griežtų priemonių prieš šių prekių importą, ji kirstų savo pramonės konkurencingumui, dar labiau padidėtų spaudimas kainoms“, – teigė J. Jurevičius.

Pernai iš Lietuvos reeksportuota prekių už daugiau nei 14 mlrd. Lt, o vien mašinų ir įrengimų – už 3,7 mlrd. Lt.

„Šiandien net sudėtinga įsivaizduoti, kaip Rusija galėtų žengti tokį žingsnį, turint omenyje, kad kai kuriose srityse net nelabai įmanoma rasti vietos kilmės substitutų arba jų pagaminama nepakankamai. Tokiu atveju išeitų, kad ir Rusijos vadovai atsisakytų „Mercedes-Benz“ automobilių ir važinėtų vietos gamybos transporto priemonėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tokie dalykai šiek tiek kelia šypseną. Na, bet jeigu geopolitika ima absoliučiai dominuoti, ekonomika kukliai pasitraukia į antrą planą. Tačiau laikui bėgant antrame plane atsidūrusi ekonomika ima vis labiau nervinti tiek plačiąją visuomenę, tiek tuos žmones, kurie nenorėtų fanatiškai aukotis ant kažkokių aukurų. Žinoma, kad kantrybė ir pasiryžimas priimti bet kokius iššūkis tarp Rusijos gyventojų yra pakankamai aukštas. Tik klausimas, kaip jie elgsis ir kokia bus kantrybė, kai jie realiai susidurs su deficitu, prastesnėmis prekėmis, logistikos sutrikimais“, – pridūrė ekonomistas.

Jis svarsto, kad Kazachstanas ir Baltarusija greičiausiai nepalaikytų ir šių sankcijų. Šios Eurazijos muitų sąjungai priklausančios šalys neprisijungė ir prie Rusijos valdžios įvesto draudimo importuoti žemės ūkio ir maisto produktus iš Vakarų ir kitų sankcijas jai taikančių šalių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...