captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremlius ir kiaulių maras parklupdė Ignalinos ūkininkus

Rusijos embargas Lietuvos pienininkams – peilis. Tą tvirtina jie patys, pabrėžia ekonomistai, kartoja politikai. Peilis tiems patiems pienininkams, kurie nuo praėjusių metų embargo taip ir nerado didesnių eksporto rinkų. Dabar pieno perdirbėjai pripažįsta, kad embargas jų ant bankroto slenksčio nenustums. Kur kas opesnis yra ūkininkų išgyvenimo klausimas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rusijos embargas Lietuvos pienininkams – peilis. Tą tvirtina jie patys, pabrėžia ekonomistai, kartoja politikai. Peilis tiems patiems pienininkams, kurie nuo praėjusių metų embargo taip ir nerado didesnių eksporto rinkų. Dabar pieno perdirbėjai pripažįsta, kad embargas jų ant bankroto slenksčio nenustums. Kur kas opesnis yra ūkininkų išgyvenimo klausimas.

Ignalinos rajone gyvenanti Ūkininkų sąjungos narė Marijona Lukaševičienė neturi aiškios vizijos, kaip toliau gyvens rajono ūkininkai. Dėl kiaulių maro teko išskersti kiaules, už kurias ūkininkai gavo, kaip ji sako, ne kompensacijas, o menkas pašalpas. Mėsos perdirbėjai neskuba pirkti specialiai jiems augintų galvijų, o pieno supirkimo kainos krenta.

„Bus ypač sunku“, – tokiais žodžiais M. Lukaševičienė pradėjo pokalbį su 15min.lt.

Bankrotu nė nekvepia

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė minėjo, kad pieno perdirbėjai prašo piniginės paramos, nes per mėnesį netenka apie 20 mln. Lt, neturėdami galimybės eksportuoti produkcijos.

„Pieno žvaigždės“ pernai uždirbo beveik 10 mln. Lt grynojo pelno, „Vilkyškių pieninės“ ikimokestinis pelnas viršijo 14 mln. Lt, „Rokiškio sūris“ uždirbo beveik 33 mln. Lt grynojo pelno, „Žemaitijos pienui“ praėję metai atnešė per 27 mln. Lt ikimokestinio pelno.

Tokie įmonių finansiniai rezultatai liudija, kad jos ant bankroto slenksčio nestovi, o ir patys perdirbėjai suskubo pareikšti, kad Rusijos taikomos sankcijos jiems nėra pasaulio pabaiga.

„Pieno žvaigždės“:  „Rusijos rinkos praradimas įmonės veiklos tęstinumui grėsmės nekelia, tačiau turės neigiamos įtakos įmonės pelningumui.“

„Rokiškio sūris“: „Įmonės veiklos tęstinumui importo embargas grėsmės nekelia.“

„Vilkyškių pieninė“: „Veiklos tęstinumui šis importo embargas grėsmės nekelia, tačiau turės neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams“.


Šių trijų įmonių ir „Žemaitijos pieno“, kol kas nepaskelbusio pranešimo apie Rusijos embargo įtaką bendrovei, akcijos yra kotiruojamos biržoje.

„Kad ir kokia būtų krizė, perdirbamoji pramonė visada atsisuka prieš žemdirbius, numuša kainas ir taip kompensuoja sau. Bankroto link jie įmonių tikrai neleis, jeigu nebus rasta finansavimo šaltinių, tai labiausiai nukentės žemdirbiai“, – 15min.lt sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Ūkininkai jau dabar nebežino, kaip gyvens toliau, – pieno supirkimo kainos drastiškai krenta, perdirbėjai neperka gyvulių, o kiaulininkystę krečia kiaulių maras.

Nyksta smulkūs ūkiai

M. Lukaševičienė turi mišrų ekologinį ūkį. Šiuo metu ji nori parduoti kelis gyvulius mėsos perdirbėjams, tačiau to padaryti ūkininkei nepavyksta..

„Deklaruojantieji pasėlius turėjo išlaikyti gyvulius iki rugpjūčio trečios dienos, nuo rupjūčio 3-iosios ūkininkai pradėjo skambinėti perdirbėjams, kad jie supirktų gyvulius. Kaip tik sutapo tos dienos su Rusijos sankcijomis, tai tikrai labai didžiulis chaosas. Ūkininkai antra savaitė nesulaukia gyvulių vežėjų furgonų, kurie išvežtų tuos gyvulius“, – sakė moteris.

Ji nėra tikra, ar jai pavyks parduoti gyvulius, o jei ir pasiseks, pardavimo pajamos bus gerokai mažesnės, nei M. Lukaševičienė tikėjosi.

„Kainos niekada nebuvo didelės, bet jau buvom prie jų įpratę, prisitaikę, o dabar sumažėjo litu ir daugiau, tai galvijas, jeigu sveria 600 kilogramų ar daugiau, tai jau 600 litų nuo vieno buliaus ūkininkas netenka. Niekas nekaltas, o tu, žemdirby, visada lieki kalčiausias, ir tavo užauginta produkcija yra niekam nereikalinga“, – guodėsi moteris.

O užauginti bulių kainuoja brangiai. Tiesa, kiek tiksliai, ūkininkė negalėjo pasakyti: „Jie vaikšto bandoj, pusę metų žinda karvės pieną, tai pieno savikaina ganėtinai didelė, ir pašarai reikalingi. Kainuoja visada daugiau, bet mes net neskaičiuojam – paaiškėtų, kad neapsimoka auginti.“

Rusijos paskelbtas embargas – ne vienintelė Ignalinos problema. Dėl kiaulių maro protrūkio rajone negalima auginti kiaulių, kurios, M. Lukaševičienės teigimu, daugeliui smulkiųjų ūkių yra būtinos išgyvenimui.

Nėr kiaulės, nereikalinga ir karvė

Liepos pabaigoje „Idavang“ fermoje Ignalinos rajone rastas kiaulių maras. Įmonė neteko per 19 tūkst. kiaulių, o dalis ūkininkų – pagrindinio pajamų šaltinio.

„Išpjovėm kiaules, nebeauginame, kompensacijos yra mažos. Net nežinau, ar jos kompensacijos, ar pašalpos kažkokios.  Žmonės mąsto, kaip reikės gyventi, kaip išgyventi, ypač smulkiems ūkininkams, tai buvo jų pragyvenimo šaltinis, tai buvo šeimos maistas – kiaulių mėsa. Nuotaikos nėra geros“, – pasakojo M. Lukaševičienė.

Dėl to ūkininkai atsisako ir melžiamų karvių – vien iš pieno produkcijos išgyventi jie nesitiki, todėl parduoda karves.

„Šiandien smulkūs ūkininkai parduoda paskutines melžiamas karves dėl tos priežasties, kad negalime auginti kiaulių. Karves augindavo vien dėl to, kad kažkur turgeliuose parduoda sūrį ir pieną, o visi kiti produktai, pavyzdžiui, išrūgos, eidavo kiaulėms šerti“, – pasakojo moteris.

Ji sakė nežinanti, ką ūkininkai darys toliau – nėra aišku, kuo baigsis Rusijos embargas ir situacija dėl kiaulių maro. Kiaules galėtų  pakeisti avys, tačiau M. Lukaševičienė teigė nemananti, kad avininkystė gali tapti tokiu pajamų šaltiniu, kokiu iki šiol rajonui buvo kiaulininkystė.

„Kiaulininkystė mūsų kraštuose – kaip priedas ūkių stiprinimui, apyvartinėms lėšoms“, – pasakojo ūkininkė.

Prie niekam nebereikalingų mėsinių galvijų ir išskerstų kiaulių prisideda ir sunki pienininkų padėtis dėl Rusijos embargo. Pastaruoju metu drastiškai krenta pieno kainos, apsunkindamos ne vieno ūkininko dalią.

Neaiškus perdirbėjų likimas

Prekybos centrai skelbia nuolaidas įvairiai pieno produkcijai. Pigiau šiuo metu galima  pigiau įsigyti įvairaus sūrio, sūrelių, varškės, užtepėlių, kitų pieno produktų.

Pieno perdirbėjai suka galvas, ką daryti, kad smarkiai nenukentėtų ir jų įmonės, ir ūkininkai. „Vilkyškių pieninės“ direktorius Gintaras Bertašius sakė prašąs valstybės subsidijų būtent dėl to, kad pienas būtų superkamas nenumušant jo kainos.

Tačiau kaina jau krito maždaug trečdaliu, o, A. Stančiko teigimu, rudenį supirkimo kaina gali nukristi iki 50 centų už kilogramą.

„Praeis mėnuo, antras, žemės ūkis nesugrius, bet jei tai užsitęs ilgiau, ūkininkai nepatrauks, dalis jų pereis į kitas sritis, grūdų sektorių. Grūdų sektorius yra stabiliausias“, – sakė A. Stančikas.

Užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos perdirbėjams liko apie 1 400 tonų pieno kasdien, kuris būdavo skirtas Rusijai. Tą pieną reikia perdirbti, tačiau jis Rusijai – didžiausiai pieno sektoriaus rinkai – nereikalingas.

Nemažai Lietuvoje perdirbamo pieno yra nelietuviškas. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos pieno gamintojų buvo supirkta beveik 660 tūkst. tonų pieno, o iš kitų ES valstybių – per 230 tūkst. tonų. Vadinasi, daugiau nei ketvirtadalis Lietuvoje perdirbamo pieno atkeliauja iš užsienio (daugiausia – Latvijos ir Estijos). A. Stančikas sakė, kad nelietuviško pieno dalis yra dar didesnė – apie 30–40 proc.

Lietuvoje didžioji dalis pieno yra superkama iš ūkininkų ir šeimos ūkių (74 proc.). Juos gelbėti būtų galima atsisakant pieno iš užsienio – superkant tik lietuvišką pieną, sumažinant perdirbimo apimtis. „Pieno žvaigždės“ pirmadienį vienašališkai nutraukė sandorį su Latvijos pieno gamintojais – dėl force majeure nebeperka pieno iš Latvijos ūkininkų.

„Buvo tokia mintis, kad galbūt reikėtų atsisakyti šito pieno ir pirkti tik lietuvišką. Iš kitos pusės, „Rokiškio sūrio“ savininkas paaiškino: jūs pagalvokite, ką mes darysime su žmonėmis? Jeigu mes tokio kiekio neperdirbame, tai dalį žmonių reikia atleisti“, – kalbėjo A. Stančikas.

„Pieno žvaigždėse“ dirba apie 300 darbuotojų, „Rokiškio sūryje“ – per 1 100, „Vilkyškių pieninėje“ – apie 570, „Žemaitijos piene“ – apie 1 200.

„Mūsų perdirbėjams klausimas – jeigu mes sumažiname 30–40 proc. gamybą, praktiškai atsistojam ant tokio kiekio, kokio reikia vidaus rinkai, tai iš mūsų, ko gero, beliks trys“, – kalbėjo A. Stančikas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...