captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos verslininkų reakcija: ką jie pasakoja kolegoms iš Lietuvos

Įvesdamas vakarietiškų maisto produktų embargą Vladimiras Putinas tikisi pagyvinti vietos gamybą, tačiau Rusijos verslininkai į lagaminus susipakavę grynuosius laukia paskutinio lašo, kad keltų sparnus iš gimtinės.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Įvesdamas vakarietiškų maisto produktų embargą Vladimiras Putinas tikisi pagyvinti vietos gamybą, tačiau Rusijos verslininkai į lagaminus susipakavę grynuosius laukia paskutinio lašo, kad keltų sparnus iš gimtinės.

Apie tokias kaimyninės šalies verslininkų nuotaikas Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos departamento ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas sako girdįs iš jų pačių lūpų.

„Pastaruoju metu labai daug bendrauju su rusų verslininkais. Pačios Rusijos verslininkai sako, kad yra kaip niekada atsargūs ir kad sėdi kaip vištos ant kiaušinių ant savo lagaminų, prikrautų pinigų, bei žiūri, kas čia bus toliau, kad galėtų pasitaikius progai lėkti į Ženevą“, – DELFI sakė jis.

Pasak jo, Rusijos verslininkai dažnai turi antrą būstą ir antrą automobilį Europoje ir netgi iš turizmo agentūrų yra nusipirkę specialią paslaugą, jeigu prireiktų skubiai išvykti.

„Kas mėnesį jie moka mokestį turizmo agentūrai, kuri prireikus jiems surastų vietą artimiausiame lėktuvo skrydyje, kad per 4–6 val. jie galėtų pabėgti. Tai nėra naujiena Rusijoje“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Pašnekovo teigimu, nors verslininkai yra lojalūs V. Putinui, tačiau jie sovokia ekonomines realijas ir kylančias grėsmes.

„Dalis valstybinio sektoriaus darbuotojų nuo Krymo konflikto pradžios nebegauna priedų prie atlyginimų, kurie atskirais atvejais siekia 100 proc. algos. Vadinasi, jų pajamos sumažėjo. Maisto produktų kainos kyla. Taigi vartojimas mažės, Rusijos ekonomikos augimo prognozė nuo 2,5 proc. sumažinta iki 0 proc. Visi supranta, kad kitais metais augimas gali būti neigiamas. Žaliavas verslininkams teks pirkti ne Rusijoje, o rublis smarkiai nuvertės, vadinasi, pelno marža bus pakankamai maža“, – kalbėjo ekonomistas.

Taigi, jo nuomone, Rusijos valdžiai teks imtis klasikinės ekonomikos veiksmų priemonių: naujų mokesčių įvedimo ir infliacijos didinimo.

„Žinoma, didžiausia rizika yra politinė. Visi supranta, kad V. Putinui metus išlaikyti tokias gyventojų nuotaikas ir ekonominę situaciją bus sudėtinga, nes šalis vis labiau izoliuojasi. Esant tokiai aplinkai investuoti šioje šalyje yra sudėtinga“, – kalbėjo pašnekovas.

S. Besagirskas mano, kad Rusijos prezidento planas pakeisti importą vietos gamyba neišdegs.

„V. Putinas paskelbė, kad įvykdys importo pakeitimą vietos gamintojų produkcija, tačiau, manau, kad tai nevyks dėl dviejų priežasčių. Pirmiausiai dėl to, kad pačių Rusijos verslininkų lūkesčiai yra nekokie ir jie kaip niekada baiminasi. Antras dalykas, kad nėra pinigų, skirtų skolinimuisi. Europos Sąjunga pradėjo taikyti sankcijas penkiems didžiausiems Rusijos bankams, kuriems nebeskolina pinigų. Pati Rusija rublio kurso stabilumo palaikymui, karui Ukrainoje, Krymo atstatymui skiria milžiniškas lėšas“, – komentavo pašnekovas.

Išeitis – panašus prekės ženklas

Uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą į Rusiją, Lietuvos gamintojai suka galvą, kaip visiškai neprarasti šios pelningos rinkos, kurios valgytojai mėgsta lietuviškus produktus.

„Nemaža dalis jų mąsto apie Baltarusiją kaip tarpinę rinką, kur galėtų investuoti. Baltarusija Rusijos sankcijų kaip ir nepalaiko, taigi žaliavas ten įvežti būtų galima. Tačiau toje pačioje Baltarusije mėsos ir pieno ūkiai, kaip ir perdirbimo įmonės yra valstybinės, o tai yra pagrindinė rizika“, – teigė S. Besagirskas.

Ekonomistas prognozuoja, jeigu Rusijos draudimas laikysis pusę metų, greičiausiai pasipils tam tikros investicijos.

„Pirmiausiai mąstoma apie NVS šalis: Baltarusiją, Kazachstaną, Armėniją ir pan. Ten galima būtų investuoti ir iš ten produktus vežti į Rusiją. Tačiau kol kas dar laukiama, nes tikimasi, kad gal Rusija po truputį atsileis. Iš kitos pusės mes matome, kad Rusijoje maisto kainos kyla, produktų trūkumas regionuose jaučiamas, nes pirmiausiai aprūpinami didieji miestai, kur didžiausia perkamoji galia“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, kur kas greitesnis būdas patekti į Rusijos rinką būtų per tarpininkus.

„Aš manyčiau, kad tai reikėtų daryti oficialiai tarpinėje stotelėje lietuvišką prekę paverčiant nelietuviška. Tarkime, sutari su Armėnijos gamintoju, sukuri panašų į lietuvišką prekinį ženklą, kad pirkėjas jį atpažintų, tačiau formaliai jis būtų pagamintas Armėnijoje. Didmenininkai į tokius dalykus reaguoja pragmatiškai, nes jiems reikia tokio paties kokybiško produkto, prie kurio pirkėjai pripratę. Manau, kad toks žingsnis šiandien būtų geriausias“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.

Norint pasiekti tokius susitarimus irgi reikia tam tikrų investicijų, susitarimų ir pelno dalybų.

Iš Rusijos didmenininkų jis sako girdėjęs, kad jie sandėliuose turi maždaug trijų mėnesių poreikį tenkinančias kietųjų sūrių atsargas.

„Vėliau neaišku, kaip bus. Galbūt po to Rusija šiek tiek atleis (suvaržymus – DELFI). Neoficialiai kalbama, kad nuo pirmadienio Italijos ir Portugalijos delegacijos jau derasi dėl savo produkcijos. Rusijos politika yra paskaldyti Europą, tai ir vyksta“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas.

Pernai Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė daugiau nei 1 mlrd. Lt. Skaičiuojama, kad šiemet iš Rusijos galėjo būti atitraukta daugiau nei 220 mlrd. JAV dolerių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...