captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras liepė surasti lėšų pienininkų ir mėsininkų darbo vietų išsaugojimui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį surengė pasitarimą dėl Rusijos ekonominių sankcijų poveikio verslui, darbo rinkai ir nuostolių amortizavimo plano gairių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį surengė pasitarimą dėl Rusijos ekonominių sankcijų poveikio verslui, darbo rinkai ir nuostolių amortizavimo plano gairių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susitikime dalyvavo suinteresuotų ministerijų vadovai, Veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijos, daržovių augintojų asociacijos, maistininkų profesinės sąjungos, mėsos ir pieno gamintojai, perdirbimo įmonių atstovai bei didžiųjų prekybos centrų vadovai.

Susitikime aptarta susidariusi situacija rinkoje dėl Rusijos taikomo embargo lietuviškai produkcijai.  Pasak Ministro pirmininko, per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjęs lietuviškų prekių eksportas į Rusiją parodė, kad šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad Rusijos rinkos uždarymas jų itin skaudžiai paveikti neturėtų, bet kai kam nuostolių išvengti nepavyks, todėl ieškoma galimybių, kaip juos amortizuoti.

„Kitą savaitę Vyriausybės posėdyje bus priimtas veiksmų planas. Iš galimų priemonių galiu paminėti dėmesį rinkų diversifikavimui, intervencinius pirkimus, taip pat yra duotas pavedimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai peržiūrėti programas, kurios leidžia finansuoti darbo vietų išsaugojimą, nukreipiant lėšas įmonėms, kurios užsiima pieno ir mėsos perdirbimu, bet netekusios rinkos Rusijoje negali išlaikyti darbuotojų“, – sako premjeras.

Planuojama išplėsti komercijos atašė veiklos teritorijas – priskirti jau esamiems atašė naujas veiklos zonas. Ieškant naujų rinkų ir verčiant į kitas kalbas sertifikatus, reikalingos lėšos šiam procesui finansuoti – premjeras teigė, jog ministerijos ieškos būtinų tam lėšų.

A. Butkevičius pasidžiaugė, jog nieko nelaukdama Ūkio ministerija ėmėsi priemonių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kreditavimo sąlygoms pagerinti pratęsiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamų garantijų už paskolas ir lizingo sutartis terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d., lengvatinių paskolų terminus – iki 2014 m. gruodžio 31 d. Padidintas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paskolų palūkanų kompensavimo procentas – regionuose esančioms įmonėms kompensuojama iki 95 proc. paskolų (lizingo) palūkanų, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančioms įmonėms – iki 70 proc. paskolų (lizingo).

Pasitarime taip pat kalbėta apie PVM lengvatos taikymą daržovėms ir mėsos produktams, tačiau tokios galimybės Valstybė, pasak Ministro Pirmininko, neturi. Skaičiuojama, jog dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo mėsai ir mėsos produktams, žuviai ir žuvies produktams, pienui ir pieno produktams, vaisiams ir daržovėms biudžetas netektų apie 733 mln.

„Siūlymas nustatyti lengvatinį PVM tarifą maisto produktams dažnai argumentuojamas tuo, kad lengvatinis PVM tarifas padidintų lietuviškos kilmės maisto produktų konkurencingumą tarp atitinkamų kitų valstybių narių prekių, tačiau prekybos įmonėse parduodamoms prekėms PVM tarifas kitose valstybėse neturi įtakos, nes joms taikomas tiekimo valstybėje galiojantis PVM tarifas. Be to, jeigu būtų nuspręsta taikyti lengvatinį PVM tarifą, jis būtų taikomas tiek lietuviškos kilmės, tiek ir iš kitų valstybių atgabenamoms ir Lietuvoje parduodamoms prekėms“, – sako premjeras.

Atkreiptas dėmesys, į tai, kad sumažinus PVM tarifą ir dėl to gavus į biudžetą mažiau pajamų, nebus galimybės įvykdyti įsipareigojimų, o taip pat skirti didesnį finansavimą krašto apsaugai, nedidinant biudžeto.

„Rokiškio sūrio“ vadovas: remti reikia žemdirbius, ne perdirbėjus

Valstybės finansinė pagalba reikalinga ne pieno perdirbėjams, o pieno žaliavą parduodantiems ūkininkams, teigia AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

„Mes niekada nesakėme, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pieno sektoriuje išspręstų kokį nors klausimą. Pieno sektoriuje tai padėtų mažas pajamas turintiems žmonėms nusipirkti tą patį pieno produktų kiekį mokant pigiau, kad liktų pinigų šokoladui ar kam nors dar. (...) Pieno pramonei reikalinga parama ne kompensuoti mūsų praradimus ar neparduotą produkciją, mes to neprašome. Reikalinga parama, kad kiekvieną dieną būtų supirkta 1400 tonų pieno pertekliaus, iš kurio anksčiau būdavo gaminama produkcija Rusijai, o dabar jos nėra kur parduoti, nes visos rinkos aplinkui yra pilnos“, – po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo sakė D. Trumpa.

Verslininkas pabrėžė, kad įmonės negali prisiimti rizikos supirkti pieną, kurio produkcija bus niekam nereikalinga. Pasak jo, paprasčiausias problemos sprendimo būdas – kurį laiką, du tris mėnesius, tiesiogiai paremti žemdirbius.

„Kaip ligoniui, kurį ištiko infarktas ir kuriam reikia pamasažuoti širdį, kad jis nenumirtų ar neatsigultų į lovą ir jį reikėtų visą laiką slaugyti, bet jis pagytų ir ilgus metus dirbtų ir mokėtų mokesčius“, – lygino D. Trumpa.

Pasak jo, valstybei parėmus pieno gamintojus, situacija rinkoje neturėtų žymiai keistis, tikėtinas nebent kainų mažėjimas. Nesiėmus tinkamų priemonių, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko teigimu, gamyba gali mažėti trečdaliu.

Mėsos perdirbėjai: didelis PVM sunkina konkurenciją su lenkiška produkcija

Pieno perdirbimo įmonėms teigiant, kad Rusijos paskelbto embargo akivaizdoje reikia remti žemdirbius, o ne ūkininkus, mėsos perdirbėjai suinteresuoti mažesniu PVM mokesčiu.

Anot „Biovelos“ vadovo Virginijaus Kantausko, prekybos centruose ir parduotuvėse parduodamai lietuviškai mėsai itin sunku konkuruoti su turguose parduodama lenkiška produkcija.

„PVM klausimas keičia viską iš esmės. Šiandien turguje yra prekiaujama už maždaug 800 mln. litų, oficialiai rodoma 270 mln. litų ir sumokama 2 mln. litų mokesčių. Iš mūsų pirkdami prekybos centrai turi su jais konkuruoti kainodaroje ir pan. Turguje turi prekiauti tikras ūkininkas, kuriam mes turėtume teikti paramą: kaip verslininkai savo partneriams, galėtume paskersti jiems gyvulius, kad produkcija būtų saugi sanitariniu požiūriu, neplatintų ligų. Turguje neturėtų būti prekiaujama kitos valstybės produkcija, kuri yra atvežama“, – sakė V. Kantauskas.

V. Kantausko teigimu, derybos su didžiųjų tinklų atstovais yra įvykusios, netrukus prekybos centrų lentynose atsiras maždaug 20-30 proc. pigesnės mėsos produkcijos, kuri buvo skirta Rusijos rinkai.

Rusija embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų šalių, palaikiusių sankcijų prieš Rusiją įvedimą, paskelbė rugpjūčio 7 d.

Rusija uždraudė importuoti į šalį jautieną, kiaulieną, daržoves, vaisius, paukštieną, žuvis, sūrius, pieną ir pieno produkciją, tačiau netaikys embargo vaikams skirtai maisto produkcijai.

Šie apribojimai galios metus.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...