captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvijos medžiotojai skundžiasi negalintys medžioti šernų

Latvijoje daugėja nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų. Vos už 80 km nuo Lietuvos sienos latvių medžiotojai raginami šaudyti šernus, tačiau tikina nepajėgūs tinkamai laikyti sumedžiotų žvėrių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Latvijoje daugėja nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų. Vos už 80 km nuo Lietuvos sienos latvių medžiotojai raginami šaudyti šernus, tačiau tikina nepajėgūs tinkamai laikyti sumedžiotų žvėrių.

Latvijos veterinarijos specialistai sako, kad karantino zonoje atsidūrusių keturių seniūnijų medžiotojai raginami aktyviau medžioti šernus – per 3 savaites jie esą turi sumedžioti 60 gyvūnų.  Kol bus atlikti tyrimai, skerdienos negalima nei išvežti, nei įvežti, ji turi būti laikoma šaldytuve, tačiau  medžiotojai piktinasi neturintys tam sąlygų.  

„Akcinė bendrovė „Latvijos valstybiniai miškai“ skyrė 1 mln. 200 tūkst. eurų, kad savivaldybės kovotų su maru.  Praėjo savaitė, kai pas mus nustatė ligą, tačiau niekas nevyksta. Mes galim  medžioti, bet reikia turėti šaldytuvą, konteinerį, kur dėti atliekas, [o mes] nieko neturim.  Patys pradėjome ieškoti atsakingų asmenų, tik tada reikalai šiek tiek pajudėjo“, – piktinasi Liauduonos medžiotojų būrelio vadovas Valdis Belaunieks.

Jis sako, kad medžiotojai neraginami medžioti šernų visoje Latvijoje, nors to esą reikėtų. V. Belaunieks šernus laiko ir aptvaruose, tačiau, priešingai nei Lietuvoje, negavęs nurodymo juos sunaikinti, tik aptverti dviguba tvora ir įrengti dezobarjerą.   

„Lietuvių kolegoms patariu pirmiausiai medžioti šernę su šerniukais. Sumedžiojus motiną, šerniukai liks vietoje, jie neemigruos ir mažiau susitiks su kitais šernais, liga greičiau baigsis“, – į kolegas Lietuvoje kreipiasi Liauduonos medžiotojų būrelio vadovas.

Vos keli kilometrai nuo vietos, kur rasti nugaišę šernai, ūkininkas Janis Pelsis augina 70 kiaulių. Vyras teigia, kad  eidamas pas jas persirengia, nusivalo kojas, tačiau ferma neaptverta dviguba tvora.

„Visaip galima užkrėsti – į mišką vaikščioti nereikia. Reikia neleisti pašalinių. Taip pat galima užsikrėsti ir per grūdus , tačiau gerai, kad turiu džiovyklą, –  60–70 laipsnių karštyje virusas gal sunaikinamas“, – viliasi ūkininkas.

Latvijos veterinarijos specialistai sako, kad šioje teritorijoje kol kas neskelbiama nepaprastoji padėtis, nes nugaišo šernai, o ne kiaulės.  Esą gyventojams tik dalijama informacija, kaip saugotis afrikinio kiaulių maro. Latviai tik dabar pradeda skaičiuoti kiaules.

„Pradedame važinėti pas gyventojus, tikrinsim, ar jų kiaulės registruotos, kokiomis sąlygomis auginamos, žiūrėsim, kaip jos atrodo, matuosim temperatūrą, jei ji bus aukšta, imsime mėginius ir tirsime, ar kiaulė neserga“, – planus dėsto Rytų Vidžemės veterinarijos ir maisto tarnybos vadovė Indra Tuominia.

Gyvenantys teritorijose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, ir neįsirengę biosaugos priemonių Latvijos kiaulių augintojai privalės iki rugsėjo 7-osios jas paskersti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...