captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dujų terminalo ir kariškių kaimynystė kelia klausimų

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ruošiamasi statyti Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala. Visiškai netoli tos vietos yra įsikūrusi Karinių jūrų pajėgų (KJP) bazė su savo laivais ir kitokia įranga. Kadangi kol kas niekas dar neaptarė tokios kaimynystės, klaipėdiečiams neramu, ar tai nesukels papildomų pavojų. Bent jau kariškiai jų neįžvelgia. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ruošiamasi statyti Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala. Visiškai netoli tos vietos yra įsikūrusi Karinių jūrų pajėgų (KJP) bazė su savo laivais ir kitokia įranga. Kadangi kol kas niekas dar neaptarė tokios kaimynystės, klaipėdiečiams neramu, ar tai nesukels papildomų pavojų. Bent jau kariškiai jų neįžvelgia.

UAB „Sweco Lietuva“, rengusios SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAV) viceprezidentas Aidas Vaišnoras sako, kad ta kaimynystė jokiu būdu nėra užmiršta, apie ją galvojama nuo pat projekto pradžios.

Pasak jo, pramoninių objektų santykis su kariniais objektais, ar tai būtų KJP bazė, ar arsenalas, ypatingas. Tai yra ypatingos svarbos objektai, tačiau jų sauga rūpinasi pačios karinės pajėgos, t. y. Krašto apsaugos ministerijos (KAM), atitinkami jos padaliniai, užtikrinantys tų objektų saugą.

Pasak A. Vaišnoro, rengiant SGD terminalo projektą buvo privalu kariškiams suteikti visą inžinerinę informaciją apie technologijas, sprendinius, operacijas, galimas ekstremalias situacijas. Tuo projektuotojų santykiai su kariškiais ir baigiasi. O toliau jie jau patys vertina, kokie yra galimi poveikiai ir kokie privalo būti jų reagavimo planai.

Kariškių sprendimai nežinomi

„Projekto įgyvendintojai privalo pateikti kariškiams inžinerinę informaciją, informuoti apie priimtus sprendimus, kokie bus maršrutai, judėjimas, operacijos, kokios numatomos techninės priemonės apsaugai, jeigu įvyktų kokios nors ekstremalios situacijos, pavyzdžiui, išsiliejimas ir t. t.

O kariškai iš savo pusės žiūri, kaip jie gali prisitaikyti. Jeigu reikėtų kokių nors papildomų priemonių, be abejo, jie pareikalautų. Tačiau kol kas kariškiai nieko nereikalavo. Jeigu jie matytų, kad rizika viršija priimtinus lygius, kalbant ne apie normalias operacijas, o apie ekstremalias situacijas, jie apie tai pareikštų.

KAM specialistai išnagrinėjo visą mūsų perduotą medžiagą ir projektą suderino. Tad mes darome išvadą, kad jie, įvertinę visas galimybes, normalių operacijų aplinkybes ir ekstremalias situacijas, yra įsitikinę, kad jų tiek karinėms pajėgoms, tiek arsenalui nepriimtinos grėsmės nebus.

Pavojus gali būti – mes ir nesakome, kad SGD terminalas nėra pavojingas objektas, bet rizikos laipsnis yra labai mažas. Jeigu įvyktų kokia nors ekstremali situacija, kariškiai yra pasiruošę joje dalyvauti ir savo viduje pasitvarkyti taip, kad nekiltų grėsmės nei karinėms jūrų pajėgoms, nei arsenalui. Kaip jie tai padarys, kokius ginklus jie ten turi, kaip jie saugomi, nei jūs, nei mes nesužinosime, nei nes tai yra slapta informacija. Bet kadangi jie projektą suderino, darome išvadą, kad kariškiams ta rizika yra priimtina“, – sakė A. Vaišnoras.

Saugumas – kariškių akiratyje

Pasak A. Vaišnoro, kariškiai irgi yra patvirtinę, kad SGD terminalas yra valstybinės svarbos strateginis objektas, tad jo saugumu tam tikra prasme taip pat turės pasirūpinti KAM ir atitinkamos struktūros.

JAV Bostono uoste, kur irgi mieste funkcionuoja SGD terminalas, atplaukus tanklaiviams su dujomis uostas organizuoja normalią palydą. Tačiau kai plaukia dujovežis iš Jemeno, jį lydi ir karinių oro pajėgų sraigtasparniai, ir karo laivai, ir policija, būna mobilizuotos visos įmanomos priemonės – neduok Dieve, laivas plaukia užminuotas. Tokių atsargumo priemonių imamasi ne todėl, kad plaukia dujovežis, o todėl, kad amerikiečiai oficialiai laiko Jemeną teroristus remiančia valstybe.

Taip pat ir Lietuvos kariškiai yra patvirtinę, jog dalyvaus procese ir rūpinsis terminalo saugumu, ne apsauga. Apsauga yra režimo dalykai, kuriais rūpinasi uosto tarnybos.

Rizikų tikimybė – maža

„Norėtume pabrėžti, kad nacionalinio saugumo požiūriu visiška energetinė priklausomybė nuo vieno šaltinio yra pati didžiausia grėsmė“, – atsakydamas į „Vakarų ekspreso“ klausimus sakė krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius.

Jis patikino, kad KAM ir kariuomenė dalyvauja SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo procese kaip suinteresuota institucija, kurios padaliniai – Karinės jūrų pajėgos, Klaipėdoje esantis Kairių poligonas – atsidurtų planuojamo statyti SGD terminalo ir jo infrastruktūros objektų kaimynystėje.

Pritardama planuojamo SGD importo terminalo statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai, KAM atkreipė bendrovės „Sweco Lietuva“ dėmesį ir identifikavo galimas rizikas kariuomenės veiklai pastačius terminalą jūrų uoste.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumente pripažinta, kad terminale įvykus incidentui, galėtų būti apribotas karo laivų judėjimas jūrų uoste. Kitų rizikų (pvz., incidento terminale atveju pavojus kariuomenės Kairių arsenalui ir incidento Kairių arsenale atveju tikėtinas pavojus terminalui arba dėl Kairių poligone vykdomos veiklos ir pratybų galimas pavojus terminalui ir kt.) tikimybė įvertinta kaip labai maža.

„Ministerija ir kariuomenė taip pat aktyviai dalyvaus rengiant Rizikos valdymo planą, Veiksmų ekstremalių situacijų metu ir padarinių likvidavimo ir kitus panašaus pobūdžio planus. Taip pat planuojama su kitomis institucijomis ir tarnybomis rengti pratybas, kurios padėtų sustiprinti SGD terminalo saugumą“, – sakė M. Juozapavičius.

Karo laivams pirmenybės nėra

Paklaustas, ar plaukiant dujovežiui būtų teikiama pirmenybė karo laivams, A. Vaišnoras atsakė, jog pirmenybė paprastai teikiama tik keleiviniams keltams, kurie plaukioja pagal grafiką, o visiems kitiems laivams, tarp jų ir karo laivams – ne.

„Kariuomenės specialistų vertinimu, Karinių jūrų pajėgų laivai nepatirtų didelio nepatogumo dėl dujovežio jūrų uoste eismo, nes dujos tanklaiviu į uostą būtų vežamos kartą per mėnesį. Be to, būtų galima susitarti dėl pirmenybės kariniams laivams, dėl pratybų ir tanklaivių atvykimo grafikų ir pan. Šie klausimai yra išsprendžiami konsultuojantis ir derinantis“, – sakė viceministras M. Juozapavičius.

Pagal AB „Klaipėdos nafta“, kuri Vyriausybės įpareigota pastatyti SGD terminalą, verslo planą, pirmaisiais metais prie laivo–dujų saugyklos atplauks 8 laivai per metus. Taigi suprantama, kad laivų dujovežių įplaukimai nebus dažni.

A. Vaišnoro teigimu, teoriniu požiūriu nereiškia, kad visame laivybos kanale, kai plaukia dujovežis, neturi būti laivų. Jų neturi būti maždaug 2 jūrmylės prieš laivo nosį, t. y. 3 km. Tuos tris kilometrus laivas praplaukia per pusvalandį. Taigi laisva akvatorija turės būti pusvalandį. Laivyba yra stabdoma tam, kad būtų ir dujovežiui, ir tam pačiam laivui būtų išlaikytas saugumas, tačiau stabdymo laikas, anot „Sweco Lietuva“ atstovo, nėra toks, kad dramatiškai pasikeistų situacija ir kas nors dėl to labai nukentėtų.

Kaip ir kariškiams, taip ir AB „Smiltynės perkėla“ keltams išimties irgi nėra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba valdo laivus, visiems jiems pasakoma, kada jie gali įplaukti. Pasak A. Vaišnoro, gali atsitikti, kad keltas, keliantis žmones į Smiltynę, tiesiog turės palaukti ir praleisti dujovežį. Tačiau šie keltai ir dabar lygiai taip pat palaukia ir praleidžia plaukiančius konteinervežius ar kokius didesnius kitus laivus.

Apsaugos zona

A. Vaišnoro teigimu, specialaus reikalavimo, kiek SGD terminalas turėtų būti nutolęs nuo pavojingo karinio objekto, nėra. Pačiam terminalui keliami įprasti reikalavimai kaip ir bet kuriai krantinei arba pavojingam objektui.

Atlikus rizikos analizę ir vertinant galimas ekstremalias situacijas kaip privaloma saugos priemonė yra rekomenduota 125 metrų apsaugos zona. Pagal privalomus reikalavimus tokiam objektui minimali apsaugos zona turi būti 80–100 metrų, SGD terminalo Klaipėdoje atveju ji yra padidinta iki 125 m nuo terminalo į Kuršių nerijos pusę, t. y. nuo farvaterio į Kuršių marias, o į uosto pusę ta apsaugos zona yra 125 m nuo prisišvartavusio tanklaivio su dujomis borto. Kai tanklaivio nėra, apsaugos zona yra 175 m. A. Vašnoro teigimu, apsaugos zona yra režiminė, jis bus pažymėta bujomis ir tai reiškia, kad joje laivų plaukiojimas yra ribojamas.

Anot „Sweco Lietuva“ atstovo, tas ribojimas reiškia, kad laivai čia yra nepageidautini. Jeigu jie per kokią nors klaidą jie ten patektų, turėtų nedelsiant pasišalinti. Įprastine tvarka jie būtų informuoti apie tai, kad pateko į tokios ir tokio objekto apsaugos zoną ir turi nedelsiant pasišalinti.

Tai yra dvipusė apsauga. Viena vertus ji reikalinga pačių laivų apsaugai, jeigu įvyktų koks nors incidentas terminale, kad jie nenukentėtų. Kitas dalykas, apsaugos zona reikalinga ir tam, kad laivas nepriartėtų prie terminalo ir nepadarytų ko nors negero.

Pagal dabartinius apskaičiavimus, artimiausias atstumas nuo terminalo laivo borto iki gyvenamojo namo yra 800 m. Toks atstumas yra nuo Smeltalės upės pusėje esančių kelių namų. Smeltės gyvenamų namų kvartalas jau yra kitoje upės pusėje ir jis yra nutolęs apie 900 m.

„Kad pavojus yra, diskusijų nekyla, bet tikimybė didelių avarijų yra be galo maža. Realiai pavojingumas gyventojams, gyvenantiems toje vietoje, nė kiek nepadidėja, nes jie jau gyvena už tos zonos, kurioje yra avarijos tikimybė. Jie gyvena terminalo atžvilgiu visuotinai priimtinos rizikos zonoje“, – tikina A. Vaišnoras. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...