captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išklotinė: ką ir už kiek Lietuva vežė į Rusiją

Vien lietuviškų pieno produktų į Rusiją pernai iškeliavo už maždaug 500 mln. Lt, tiek pat pajamų veždami maisto gaminius gavo ir Lietuvos vežėjai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vien lietuviškų pieno produktų į Rusiją pernai iškeliavo už maždaug 500 mln. Lt, tiek pat pajamų veždami maisto gaminius gavo ir Lietuvos vežėjai.

Tokius duomenis pateikia VšĮ „Versli Lietuva“, parengusi detalią visų dabar jau draudžiamų į Rusiją vežti produktų sąrašą ir jų eksporto apimtis.

Praėjusiais metais iš Lietuvos į Rusiją iškeliavo prekių už beveik 17 mlrd. Lt, iš kurių kiek daugiau nei 14 mlrd. Lt teko reeksportui, o beveik 2,5 mlrd. Lt – lietuviškos kilmės prekėms.

DELFI pateiktais duomenimis, liūto dalį – 1,068 mlrd. Lt – lietuviškos kilmės prekių sudarė žemės ūkio ir maisto produktai.

Pernai reeksporto kategorijoje didžiausia dalis teko mašinoms ir įrengimams, antroji vieta – žemės ūkio ir maisto produktams – atitinkamai 3,7 mlrd. Lt ir 3,67 mlrd. Lt.

Daugiausiai – sūrių ir varškės

„Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų pusmetį dabar jau draudžiamų lietuviškų prekių į Rusiją eksportuota už 381,5 mln. Lt, o jų reeksporto apimtys sudarė 1,2 mlrd. Lt.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagal eksporto apimtis litais daugiausiai į Rusiją keliaudavo lietuviškų pieno produktų.

Už didžiausią sumą – daugiau nei 243 mln. Lt – pirmąjį šių metų pusmetį parduota sūrių ir varškės. Lietuviško sviesto, kitų pieno riebalų, aliejų į Rusiją eksportuota už daugiau nei 6,29 mln. Lt. Pasukų, jogurtų, grietinės, kefyro – už 8,35 mln. Lt, nekoncentruoto pieno ir grietinėlės – beveik už 8,7 mln. Lt.

Antroji grupė pagal eksporto apimtis litais buvo daržovės. Tiesa, absoliučią jų daugumą sudaro reeksportas – per Lietuvą keliaujantis kitų šalių derlius. Lietuviškos kilmės prekių daugelyje daržovių grupių nesudaro nė 1 proc., tik morkų, ropių, burokėlių kategorijoje lietuviškos kilmės daržovės sudarė 18,5 proc., kurių eksportuota už 4,06 mln. Lt.

Pagal eksporto vertę tarp daržovių karaliauja pomidorai – jų šaldytų ir šviežių iš Lietuvos išvežta už 222 mln. Lt. Tiesa, tik 0,1 proc. jų buvo lietuviškos kilmės. Už 232 mln. Lt pirmąjį ketvirtį eksportuota kitų šaldytų arba šviežių daržovių, iš kurių 0,3 proc. buvo lietuviškos kilmės.

Iš pateikiamų duomenų matyti, kad į Rusiją keliavo nemažai lietuviškos kilmės mėsos ir jos gaminių. Pavyzdžiui, pirmąjį pusmetį į šią šalį eksportuota dešrų ir panašių produktų iš mėsos už 10,24 mln. Lt. 7,7 mln. Lt vertės eksportas buvo ir užšaldytos galvijų mėsos, kuri visa buvo lietuviška.

Už 52,28 mln. Lt pirmąjį šių metų pusmetį Rusijai parduota ir lietuviškos šviežios arba atšaldytos galvijų mėsos.

Skaudžiausiai kirs aptarnaujantiems

„Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius sako, kad Lietuvos gamintojai nuo Rusijos priklauso nedaug – mažiau negu 4 proc. jų produkcijos išvežama į šia rinką, o žemės ūkio ir maisto produkcijos dalis nesiekia 1 proc.

„Tačiau mūsų šalis aktyviai dalyvauja prekybos koridoriuje tarp ES ir Rusijos, todėl didžioji dalis (85 proc.) mūsų eksporto į Rusiją yra reeksportas. Tokia prekybos struktūra taip pat rodo, kad Rusija yra labai svarbi mūsų transporto ir logistikos sektoriui. Krovinių transportavimo ir logistikos paslaugų eksportas į Rusiją sudaro beveik 2 mlrd. litų per metus arba beveik trečdalį visų užsienio rinkose generuojamų vežėjų pajamų“, – DELFI pabrėžia analitikas.

Jo nuomone, Rusijos Vyriausybės rugpjūčio 7 d. patvirtinti prekybos draudimai turi didžiausią potencialą paveikti būtent Lietuvos transporto ir logistikos sektorių, nes maždaug ketvirtadalį jų pajamų – apie 500 mln. Lt – toje rinkoje generuoja žemės ūkio ir maisto produktų pervežimai.

Analitikas skaičiuoja, kad pieno ir mėsos gamintojai į Rusijos rinką yra nukreipę maždaug ketvirtadalį savo produkcijos, kurios vertė atitinkamai sudaro apie 500 mln. litų ir 100 mln. litų per metus. Kitų draudimuose minimų maisto produktų apimtys į Rusiją yra gerokai mažesnės.

Kai kuriose įmonėse situacija – sudėtinga

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius DELFI pripažįsta, kad kai kuriose įmonėse situacija yra išties sudėtinga.

„Mums tikrai neramu. Mus labiausiai neramina anuliuojami užsakymai, nes tai rodo įsakymo mastą. Kai kurios įmonės, kurios specializuojasi gabendamos produktus šaldytuvuose, pranešė, kad anuliuota iki 50 proc. visų užsakymų“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, importuotojai yra sunerimę ir todėl atšaukia užsakymus. Iki pirmadienio buvo grąžinta 16 vilkikų, vežusių maisto produktus, kurių nebeįsileidžia Rusija.

Detalių nuostolių vežėjai dar nepaskaičiavo, tačiau A. Kondrusevičius sako, kad tik su Rusijos rinka dirba maždaug 3 tūkst. vilkikų-šaldytuvų.

„Gali būti, kad iki 50 proc. šių pajėgumų gali prarasti rinką. Taigi 1-1,5 tūkst. automobilių gali netekti darbo, juos reikės įdarbinti kitose rinkose. Tai tikrai nėra paprasta, bet jau pradėjome darbą ir konsultacijas“, – sakė jis.

Rusija praėjusią savaitę numatė metus truksiantį maisto ir žemės ūkio produktų embargą iš Europos Sąjungos ir kitų šalių, kurios jai taiko sankcijas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...