captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurių negavo

Valstybės kontrolė atliko Teisingumo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Jo metu nustatyta, kad jai pavaldus Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurių negavo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybės kontrolė atliko Teisingumo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Jo metu nustatyta, kad jai pavaldus Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurių negavo.

Ataskaitoje taip pat pažymima, jog ministerija nepakankamai kontroliavo, kad jai pavaldus Kalėjimų departamentas valstybės lėšas naudotų taupiai ir racionaliai. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Todėl, panaudojęs mažiau negu numatyta sutartyje elektroninių stebėjimo priemonių, Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos.

Auditoriai tai pat konstatavo, jog ministerija ir jai pavaldžios įstaigos valstybės lėšas bei turtą valdė ir disponavo jais iš esmės teisėtai, reikšmingų klaidų nenustatyta ir konsoliduotosiose finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose.

„Audito metu reikšmingų pažeidimų nenustatėme, tačiau turime pažymėti, jog ministerija neįgyvendino ankstesnio audito metu teiktos rekomendacijos ir dėl to ministerijos veikloje kartojasi anksčiau nustatyti neatitikimai, daromos tos pačios klaidos. Taip pat pasigedome ministerijos reiklumo užtikrinant racionalesnį valstybės lėšų naudojimą jai pavaldžiose įstaigose“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Teisingumo ministerija iki šiol neįgyvendino anksčiau teiktos Valstybės kontrolė rekomendacijos ir neišsprendė klausimo dėl ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktose nenumatytos funkcijos – apmokėti būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas pagal antstolių prašymus – vykdymo. Be to, ministerija, apmokėdama būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas, neužtikrino, kad jos būtų indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl ir 2013 metais nustatyta atvejų, kai vykdymo išlaidas antstoliams ministerija apmokėjo neteisingai, tuo neužtikrindama teisėto ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, teigiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai.

Teisingumo ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos audituojamu laikotarpiu už 506,5 tūkst. Lt iš trečiųjų asmenų įsigijo paslaugų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir joms priskirtų funkcijų vykdymu, kurias vadovaujantis teisės aktais turėjo vykdyti pačios ir negalėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų.

Siekiant, kad Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos išvengtų klaidų finansinėse ataskaitose, o lėšas naudotų racionaliau, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui.

Teisingumo ministerija: reaguosime

Vėliau antradienį Teisingumo ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad, atsižvelgiant į tam tikras audito ataskaitoje įvardintas pastabas, jau yra imtasi veiksmų.

Ministerija pažymi, kad būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo funkcija buvo įtvirtinta ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pastebėtina, kad Teisingumo ministerijos nuostatų 8.36. punkte nustatyta, kad ministerija atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. Tai, kad ministerija iš teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų apmoka būtinąsias vykdymo išlaidas, buvo nustatyta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punkte.

Teisingumo ministerija taip pat pabrėžia, kad nuo 2014 m. sausio 15 d. įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, nuostata, jog išieškojimuose valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija, jau yra panaikinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad ministerija visais atvejais apmokėjo vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas buvo atidėtas. Todėl taikyti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, kaip audito ataskaitoje rekomendavo Valstybės kontrolė, nebuvo teisinio pagrindo. Vykdymo išlaidos buvo indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį apmokant vykdymo išlaidas.

Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Teisingumo ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos audituojamu laikotarpiu pirko paslaugas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir joms priskirtų funkcijų vykdymu, kurias iš esmės turėjo vykdyti pačios. Teisingumo ministerija teigia, kad šią problemą jau anksčiau buvo identifikavusi, todėl inicijavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos optimizavimo, siekiant atsisakyti būtinybės pirkti tam tikras paslaugas, klausimą.

Tokia situacija susidarė, kai dėl sunkios valstybės ekonominės padėties 2009 m. buvo sumažinti asignavimai ir darbuotojų skaičius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose, tačiau buvo priskirtos naujos funkcijos, didėjo darbų apimtys. Siekiant užtikrinti įstaigoms pavestų funkcijų vykdymą ir įvertinus turimus asignavimus, buvo paskaičiuota, kad kai kurias paslaugas būtų pigiau įsigyti iš trečiųjų asmenų, o papildomi asignavimai naujoms pareigybėms įsteigti nebuvo skirti.

Sprendžiant šią problemą, Teisingumo ministerijos iniciatyva Seimui yra pateikti įstatymų pakeitimai, siūlantys sujungti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas į vieną instituciją, optimizuojant bendrųjų funkcijų vykdymą, mažinant vadovaujančių darbuotojų skaičių ir taip užtikrinant, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas specialiųjų funkcijų vykdymui.

Audito ataskaitoje taip pat užsimenama,  jog ministerijai pavaldus Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Į tai Teisingumo ministerija atsako, kad dar 2013 m. pradžioje savo iniciatyva Kalėjimų departamente atliko vidaus auditą ir išsakė pastabas dėl Valstybės kontrolės ataskaitoje minimos sutarties. Po ministerijos pastabų Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų, racionaliam ir taupiam valstybės biudžeto lėšų, skirtų nuteistųjų elektroniniam stebėjimui, naudojimui užtikrinti.

2014 m. kovo 24 d. Kalėjimų departamentas sudarė naują paslaugų teikimo sutartį su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia įmone, pagal kurią vieno mėnesio paslaugos kaina 50 probuojamųjų stebėti nesiekia 20 tūkst. Lt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...