captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirkėjų verdiktas: pasikeitė ukrainietiškų ir rusiškų prekių pardavimai

Lietuvos pirkėjai keičia savo apsipirkimo įpročius ir kitaip renkasi rusiškas ir ukrainietiškas prekes. Vartojimo specialistė paaiškina, kas lemia pirkėjų įpročių pasikeitimus.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos pirkėjai keičia savo apsipirkimo įpročius ir kitaip renkasi rusiškas ir ukrainietiškas prekes. Vartojimo specialistė paaiškina, kas lemia pirkėjų įpročių pasikeitimus.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė dėsto, jog prekybos centrai fiksuoja, kad mažėja tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų prekių pardavimai.

„2013 metų liepą, palyginus su šių metų tuo pačiu periodu, matyti, kad dabar bendri ukrainietiškų prekių pardavimai yra sumenkę maždaug penktadaliu“, – sako ji.

Tačiau mažėja ir rusiškų prekių paklausa: per metus beveik visose kategorijose pardavimai yra sumenkę nuo kelių iki kelių dešimčių procentų.

R. Saulytė vardija, kad žmonės rečiau renkasi ukrainietiškus majonezus, miltinę konditeriją, makaronus, kruopas, druską, padažus ir aliejaus. Taip pat mažėja rusiškų žuvies produktų, daugiausia ikrų, pardavimai, arbatos, sriubų, marinatų, vandens, lengvų alkoholinių gėrimų, vaisvandenių, buitinės chemijos ir kosmetikos paklausa.

Pašnekovė dėsto, jog vartojimą iš dalies mažina karščiai, kai perkama ir vartojama mažiau, rečiau gaminama namuose.

„Pastebime, kad rusiškų prekių paklausa mažėja, tačiau to priežastys gali būti įvairios – galbūt dalis rusiškų prekių atsisakoma ir dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje, tačiau viena iš svarbiausių priežasčių, sąlygojančių šių prekių pardavimų mažėjimą, yra mūsų sprendimas mažinti jų pasiūlą, klientams pasiūlant alternatyvą – lietuviškus produktus, kurie yra kokybiški, sėkmingai konkuruoja savo kaina ir yra vertinami mūsų šalies vartotojų“, – dėstė R. Saulytė ir pridūrė, kad ir ukrainietiškus gaminius stengiamasi pakeisti lietuviškais.

Šiuo metu „Maxima“ prekiauja maždaug 380 skirtingų pavadinimų ukrainietiškais produktais, Rusijos prekių daugiau – apie 1 tūkst. prekės ženklų ir gaminių.

Vis dėlto kai kurių prekių iš Ukrainos parduodama daugiau, dažniausiai tai – saldainiai bei šokoladai.

„Sveriamų šokoladinių saldainių pardavimai padidėjo beveik dukart, sveriamos karamelės – 12 proc., sveriamų irisų – 4,5 karto, o saldainių dėžučių pardavimai išaugo daugiau nei du kartus. Išaugusį ukrainietiškų saldainių ir šokolado populiarumą galima sieti su pastaraisiais mėnesiais mūsų parduotuvėse siūlomu kiek platesnių ukrainietiškų saldumynų asortimentu. Dėl muitų sistemos pasikeitimų, taip pat dėl ukrainiečių sprendimo kur kas daugiau produkcijos realizuoti Europos rinkoje, mūsų klientai taip pat gali džiaugtis didesne ukrainietiškų saldainių ir šokolado pasiūla“, – kalbėjo R. Saulytė.

Daugėja ir dalies rusiškų prekių pardavimų, tai – majonezas, kečupai bei pomidorų padažai, šokolado gaminiai.

„Šie produktai sėkmingai konkuruoja žema kaina, o kaina yra vienas iš svarbiausių kriterijų pirkėjams renkantis produktus“, – teigė R. Saulytė.

Prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis dėsto, jog pastebėta, kad sumažėjo rusiško aliejaus, arbatos pardavimai, o augo greitai paruošiamų užpilamų sriubų, majonezo pardavimai.

„Sunku pasakyti, ar sumažėjusiems kai kur rusiškų prekių pardavimo kiekiams turėjo įtakos politiniai įvykiai Ukrainoje. Manome, kad pardavimus daugiau paveikė sezoniškumas, orai bei mūsų tinklo parduotuvėse vykdomos akcijos ir specialūs pasiūlymai pirkėjams“, – kalbėjo jis.

Kodėl keičiasi pardavimai?

Vilniaus universiteto mokslų daktarė ir Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros tyrėja Justina Gineikienė paaiškina, jog nors pirkėjams svarbu užsienyje gamintos prekės kokybė, kaina ir žinomumas, svarbu ir tai, ar jaučiamas priešiškumas kilmės šaliai.

„Vartotojai gali manyti, kad priešiškoje šalyje pagamintos prekės yra kokybiškos, bet jų nepirks dėl priešiškumo kilmės šaliai. Priešiškumas gali kilti dėl karinių, politinių ar ekonominių konfliktų. Lietuvos gyventojai patiria įdomų fenomeną: viena vertus, jų šiandieninė socialinė tapatybė yra europietiška ir persmelkta priešiškų nuostatų Rusijai. Tačiau tuo pačiu egzistuoja ir kita tapatybė – teigiamos emocijos praeičiai, kurios pasireiškia kaip nostalgija“, – dėsto ji.

Anot J. Gineikienės, vertinant Rusijoje pagamintų prekių pirkimą, šios dvi tapatybės persidengia ir konfliktuoja.

„Įdomu, kad kai kurias rusiškas prekes lietuviai suvokia kaip savas, o ne kaip užsienio prekes. Tačiau Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys liudija, kad visgi priešiškumas kilmės šaliai veikia stipriau nei nostalgija. Kuo labiau žiniasklaidoje matoma Rusijos grėsmė, tuo labiau stiprėja priešiškumas. Kuo labiau priešiškas vartotojas, tuo labiau jis vengs priešiškoje šalyje pagamintų prekių“, – pastebi tyrėja.

Pirkėjų nuostatos šalies atžvilgiu veikia jų ekonominį elgesį, dėl to dalis žmonių gali solidarizuotis su ukrainiečiais ir pirkti jų gaminamas prekes.

galėtų solidarizuotis su ukrainiečiais ir labiau pirkti ukrainietiškas prekes. Tokia situacija buvo per Rusijos-Gruzijos konfliktą 2008 m., kai Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo gruziniškos prekės“, – primena pašnekovė.

Visgi, tarp Rusijos – Gruzijos karo ir Rusijos – Ukrainos konflikto yra esminis skirtumas: Ukrainoje neramumai tęsiasi ne vieną mėnesį.

„Nuolat eskaluojami susirėmimai, matomi sprogimai, griūvantys pastatai, abejojama Ukrainos verslo ir ekonomikos stabilumu. Galima būtų daryti prielaidą, kad tai turi neigiamos įtakos ukrainietiškų prekių pirkimui: žmonės nori palaikyti draugišką šalį, tačiau neaukos savo gerovės pirkdami abejotinos kokybės prekes. Ukraina ir gali sulaukti Lietuvos vartotojų simpatijų, tačiau kuo ilgiau tęsiasi konfliktas, tuo sunkiau išlaikyti pasitikėjimą ukrainietiška produkcija“, – dėsto J. Gineikienė.

Kitose prekybos vietose – pokyčiai nežymūs

Ne visi prekybos centrai pastebėjo vartotojų elgesio pokyčius. „Tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų produktų „Norfos“ prekybos sistemoje yra labai nedaug. Kartu jie nesudarytų ir 1 proc. viso asortimento. Didžioji dalis - alkoholiniai gėrimai, saldumynai ir bakalėjos prekės. Nėra akivaizdžių duomenų, kad karinis konfliktas Ukrainoje kaip nors ženkliai būtų pakeitęs pirkėjų nuotaikas“, - komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

„Nuo kovo mėnesio niekas nepasikeitė, nei ukrainietiškų prekių pardavimai padidėjo, nei rusiškų sumažėjo. Mūsų pardavimuose rusiškos prekės sudaro apie 1,5 proc., ukrainietiškos – apie 0,5 proc.“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

DELFI primena, kad kovo 1 d. Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme sukėlė griežtą Europos Sąjungos ir NATO šalių reakciją.

Kovo 16 d. Kryme įvyko referendumas, per kurį, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 96 procentai pusiasalio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Taip pat kovą V. Putinas pateikė Valstybės Dūmai dokumentus dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį ir Rusijoje atsirado Krymo respublika ir federalinės reikšmės miestas Sevastopolis. Iki 2015 metų sausio 1 d. aneksuoti regionai bus įtraukti į teisines, ekonomines ir kitas Rusijos sistemas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...