captcha

Jūsų klausimas priimtas

Biržų, Skuodo ir Kazlų Rūdos biokuras negelbėja – moka kaip už dujas

Energetikos ministerija įvardijo tris savivaldybes, kur šildymui naudojamas biokuras, tačiau šilumos kaina yra artima dujomis šildomoms savivaldybėms. Tai – Biržai, Skuodas ir Kazlų Rūda. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija atkerta, jog didelė biokuro kaina yra ten, kur naudojama brangiausia jo rūšis – medžio granulės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Energetikos ministerija įvardijo tris savivaldybes, kur šildymui naudojamas biokuras, tačiau šilumos kaina yra artima dujomis šildomoms savivaldybėms. Tai – Biržai, Skuodas ir Kazlų Rūda. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija atkerta, jog didelė biokuro kaina yra ten, kur naudojama brangiausia jo rūšis – medžio granulės.

„Pigesnio biokuro naudojimas ne visuomet užtikrina pigesnę šilumą, – dėsto Energetikos ministerija Šilumos ūkio įstatymo pristatyme. – Biržuose iš 3 kartus pigesnio biokuro gaminama šiluma yra net 18,6 proc. brangesnė nei Visagine, kur visa šiluma pagaminama naudojant tik gamtines dujas.“

Rugsėjį Kazlų Rūdoje kilovatvalandė šilumos kainavo 30,97 ct, Skuode – 31,07 ct, o Biržuose – 34,87 ct. Brangiausiai šiluma rugsėjį kainavo Pakruojyje – 37,3 ct, o mažiausia šilumos kaina buvo Molėtuose 17,13 ct.

„Yra gamtinės, dujos, mazutas ir biokuras: skiedros, pjuvenos, biokuro mišinys, malkinė mediena, medžio drožlės ir medžio granulės. Iki ateinant „Dalkia“ į Biržus, ten veikė savivaldybės įmonė, kuri pastatė medžio granulėmis kūrenamą katilą, o granulių kaina yra panaši į gamtinių dujų kainą ir dabar tuo spekuliuojama per visą Lietuvą“, – piktinasi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 1 tona naftos ekvivalento gamtinių dujų šiemet rugpjūtį kainavo 1,764 tūkst. litų, 1 tona naftos ekvivalento mazuto 2,178–2,199 tūkst. litų, o 1 tona naftos ekvivalento biokuro 0,668–1,188 tūkst. litų. Pigiausias biokuras yra skiedros, brangiausias – medžio granulės.

Mato monopolį

Pasak energetikos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Kęstučio Jauniškio, statistika rodo, kad esant monopolinėms struktūroms, atskirose savivaldybėse biokuro kaina skiriasi iki 112 procentų.

„Molėtų, Ignalinos, Širvintų savivaldybėse, kur šildymas kainuoja 17–19 centų/kWh, biokuras perkamas iš visų, kurie tik gali patiekti tinkamos kokybės biokuro. Todėl šiose savivaldybėse kainos yra mažiausios. Tose savivaldybėse, kur šildymas kainuoja 30–31 centą/kWh – Skuode, Kazlų Rūdoje – biokuro tiekimas yra monopolizuotas, t. y. veikia vienas tiekėjas, su kuriuo savivaldybės ar įmonės, kurioms išnuomoti šilumos ūkiai, sudarė šilumos vartotojams nepalankias biokuro tiekimo sutartis. Be to, reikia pastebėti, kad privačių subjektų valdomose įmonėse iš biokuro pagaminta šiluma yra 25 proc. brangesnė nei savivaldybių kontroliuojamose įmonėse“, – dėsto K. Jauniškis.

Pasak jo, unikaliu pavyzdžiu yra Biržai, kur šiluma gaminama iš biokuro, tačiau ji kainuoja beveik 35 ct/kWh.

„Tokių pavyzdžių – ne vienas, kai šildymas, kūrenant dujas, yra pigesnis nei deginant biokurą“, – sako jis.

Tačiau šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas atkerta, jog tose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra didesnė, naudojamas ne tik biokuras, bet ir papildomas brangus kuras, pavyzdžiui, mazutas.

„Kazlų Rūdoje galiojančią 30,97 Lt/kWh šilumos kainą lemia kelios pagrindinės priežastys. Čia net 26 procentus viso šilumos gamybai naudojamo kuro sudaro mazutas, kuris yra brangesnis net už gamtines dujas. Rugpjūčio mėnesį šilumos tiekimo įmonės už mazutą mokėjo 2,25 tūkst. Lt už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu be PVM. Šilumos kainą augina ir tai, jog dalis Kazlų Rūdoje veikiančių biokuro deginimo įrenginių yra skirti deginti tik medienos granules, kurios už biokurą yra 2 kartus brangesnės.

Prielaidas didesniam šilumos tarifui sudaro ir sąlyginai dideli šilumos perdavimo nuostoliai Kazlų Rūdos tinkluose – 22 proc. pateiktos šilumos, kai Lietuvos vidurkis siekia 15 proc.,  aiškina V. Stasiūnas. – Verta paminėti, kad šilumą miesteliui tiekianti bendrovė „Litesko“ prieš kelis metus Kazlų Rūdos savivaldybei yra pateikusi šilumos gamybos ir tinklo optimizavimo projektą, kuris leistų sumažinti kuro normą, tinkluose patiriamus nuostolius ir atsisakyti mazuto. Savivaldybė projektą atmetė nurodžiusi, kad miestas turi alternatyvų projektą, kuris iki šiol nėra įgyvendintas.“

Panaši situacija yra ir Skuode – bendrovės „Skuodo šiluma“ direktorius Vladislovas Pakalniškis sako, jog įmonė dar naudoja senus katilus, o viena iš kuro rūšių yra skalūnų alyva, kurios kaina panaši į mazuto kainą, tik šis kuras mažiau sieringas.

„Mes taip pat naudojame medžio granules, mes dar naudojame ir skalūnų alyvą, kuri yra nesvietiškai brangi. Kada žiema yra šalta, mes norime ar nenorime turime kurti ją naudojančius katilus. Dabar ruošiame projektą ir tikimės gauti Europos Sąjungos paramos dar vienio biokuro katilo statyboms, kas, aišku, leis žymiai sumažinti kainą“, – pasakoja V. Pakalniškis.

Jis sako, jog bendrovė 2008 m. pasistatė vieną naują biokurą, t. y. medienos čipsus, naudojantį katilą, tačiau jo patenkinti miesto šildymo poreikiams nepakanka.

„Jeigu pažiūrėsite Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje, mes esame beveik per vidurį pagal šilumos kainą respublikoje, nors buvome priešpaskutiniai. Pastačius biokuro katilą, mes pakilome ir dar žadame pakilti su mažesne šilumos kaina jau kitam šildymo sezonui“, – dėsto V. Pakalniškis.

Pasak jo, kol kas neaišku, kiek šiluma gyventojams galės atpigti, nes dar nėra nuspręsta kokie katilai bus statomi ir koks kuras naudojamas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...