captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reakcija į sankcijas: kalbas apie algų kėlimą teks atidėti?

Nors ekonomistai neskuba piešti juodų scenarijų dėl atsakomųjų Rusijos sankcijų Europos Sąjungai (ES) ir kitoms valstybėms, politikai jau bruzda.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Nors ekonomistai neskuba piešti juodų scenarijų dėl atsakomųjų Rusijos sankcijų Europos Sąjungai (ES) ir kitoms valstybėms, politikai jau bruzda.

Pasigirsta siūlymų ruoštis rimtam ekonomikos sukrėtimui – esą būtų išmintinga, jei Vyriausybė kuriam laikui atidėtų planus vėl kelti minimalią algą ir atsisakytų dalies planuojamų valstybės išlaidų.

Ekonominis karas tik prasideda

Buvęs ūkio ministras, konservatorius Dainius Kreivys DELFI teigė, jog vadinamosios atsakomosios sankcijos Lietuvą neabejotinai palies, ir tai šalies ekonomikai bus skausminga. Anot politiko, nepanašu, kad trečiadienį paskelbtas Kremliaus atkirtis yra ekonominio konflikto pikas.

„Nemaža dalis maisto pramonės – ir pieno, ir mėsos produkcija – yra eksportuojama (į Rusiją – DELFI). Be to, transporto sektorių tai palies ko gero skaudžiausiai, – kalbėjo D. Kreivys. – Valdžia turėtų, be abejo, sėdėti ir galvoti, kaip parengti planą, kuris gelbėtų. Nes panašu, kad konfliktas ne tik kad neslopsta, bet eskaluojasi toliau. Reikia galvoti, kas bus, jeigu scenarijus bus dar rimtesnis – o taip gali būti.“

„Čia dar nėra pikas. Gali būti, kad konfliktas tik juda į kalną“, – pridūrė eksministras.

Pasak jo, čia galima įžvelgti šiek tiek pozityvo – Rusijos ribojimais dėl menamų veterinarijos ar higienos pažeidimų talžyta maisto pramonė jau spėjo labiau diversifikuoti savo eksporto rinkas, taip tarsi pasiruošdama dabartiniams Kremliaus žingsniams.

Siūlo atsisakyti algų kėlimo ir kitų išlaidų

Kiek Rusijos dantų rodymas gali paveikti Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, D. Kreivys nesiima prognozuoti. Krizės įkarštyje šalies ekonomiką kuravęs politikas mano, kad naujam diržų veržimuisi ruoštis dar nereikia, tačiau kalbas apie algų kėlimą esą būtų geriau atidėti.

„Valdžia turi sėsti ir galvoti. Rengti planus, panašius į tuos, kuriuos mes turėjome. Ekonomikos skatinimo planą ir kitus dalykus. (…) Matome, kad valdžia buvo pradėjusi planuoti daugybę naujų išlaidų. Ko gero su tomis išlaidomis tikrai teks susilaikyti. Kad ir kaip būtų skaudu, buvo numatyta kelti atlyginimus ir vienam, ir kitam sektoriui. Suprantu, žmonėms tai labai reikalinga. Bet šiam momentui ko gero reikėtų truputėlį stabtelėti“, – apeliavo D. Kreivys.

Paklaustas, ar mano, jog Vyriausybė turėtų atsisakyti planų artimiausiu metu kelti minimalią algą, eksministras patvirtino matantis tokį poreikį.

„Be abejo. Visą laiką teigėme, kad minimali alga turi augti tiek, kiek auga realus darbo našumas. Ir mes matėme, kad valdžia didina minimalią algą dideliais šuoliais. Girdėjome apie padidinimą ne 5 proc. – tiek, kiek auga darbo našumas. Bet žymiai didesniais skaičiais“, – sakė D. Kreivys.

Laukia „kaikariškų“ verslų pakasynos?

Kiek plačiai Lietuvai gali būti pritaikytos Kremliaus sankcijos? D. Kreivio žodžiais, nemažai daliai Maskvos smūgius jau patyrusio verslo tai nebus naujiena, bet galimas ir rimtesnis scenarijus.

„Daugybė mūsų įmonių ir taip jau kentėjo nuo įvairių sankcijų. Mes, ko gero, labai kažin ko naujo neišgirdime. Gali būti, kad gausime pilnas sankcijas, kur visai „uždarys“ iš Lietuvos bet kokį įvažiavimą – čia įmanomas variantas. Bet ir Vladimiras Putinas ir kiti kalba, kad uždraudus pilnai importą tiek iš Amerikos, tiek iš ES, praktiškai lentynos liks tuščios“, – svarstė konservatorius.

Pasak jo, nors Rusija skelbiasi sau parūpinusi naujus tiekėjus iš, pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalių, tai tėra savotiškas akių dūmimas. Mat didžiulei Rusijos rinkai reikalingos naujos logistikos grandinės, sukuriamos toli gražu ne per vieną ar dvi dienas. Taigi pilnų sankcijų pritaikymas privestų prie daugybės maisto produktų deficito.

Nors daugelis su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių jau pasirūpino eksporto rinkų alternatyvomis, tebėra tokių įmonių, kurioms Rusijos rinkos užsidarymas smogtų į paširdžius. Anot D. Kreivio, tokiems verslams gali išmušti ir paskutinioji.

„Ateitis jiems labai neaiški. Vakarų pasaulio ir rusiško pasaulio išsiskyrimas intensyvėja. To verslo, „kaikariško“ verslo Lietuvoje, ateityje gali ir nebelikti“, – prognozavo pašnekovas.

B. Vėsaitė: nebūčiau tokia drąsi

Ūkio ministerijai dar neseniai vadovavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat ragina ruoštis ekonominėms bangoms.

„Manau, kad nuostoliai neišvengiami. Be abejo,(...) tai bus nemažas poveikis Lietuvos ekonomikai ir eksportui. Na, mes dar nežinome, kas bus tame lemtingame sąraše, kurį V. Putinas paskelbė. Iš anksto galvojant apie eksporto rūšis, be abejo, pienininkai, daržininkai ir sodininkai ko gero kentės. Ir kadangi tai yra sankcijos visai ES, o pienininkai buvo radę aplinkinių kelių tiekti savo produkciją per kitas ES įmones. Dabar šitas langas užsidaro. Be abejo, labiausiai kentės tie verslininkai, kurie užsiima reeksportu, t. y. mūsų vežėjai“, – DELFI teigė B. Vėsaitė.

Politikė gyrė Vyriausybę už eksporto rinkų diversifikavimo priemones – esą tai padėjo daliai Lietuvos verslo pasiruošti dabar artėjančioms negandoms.

„Manyčiau, kad išmintinga ir toliaregiška buvo Vyriausybės politika dėl rinkų paieškų už ES ribų. Nors čia buvome ir kritikuojami kai kurių, kad reikia tiktai su Šiaurės šalimis turėti reikalų. Bet manau, kad tai tikrai buvo išmintinga. Ir buvo tam ruoštasi – lauksime rezultatų. Tie 200 mln. Lt, skirti naujų rinkų paieškai, galbūt ir yra per maža suma, bet jau darbai yra pradėti“, – sakė eksministrė.

Paklausta, ar Vyriausybei laikas peržiūrėti išlaidų planus, pašnekovė ragino neskubėti.

„Labai sunku spręsti dabar. Manau, verslininkai jau ruošėsi šitam, ieškodami alternatyvių rinkų. Vyriausybė irgi tam padėjo ruoštis“, – svarstė B. Vėsaitė.

Anot jos, atsisakyti planų kelti minimalią algą nėra pagrindo. Žinoma, jei nebus siūloma „darbiečių“ rinkiminiu šūkiu buvusi 1509 Lt suma.

„Minimalios algos kėlimas, palyginti su, tarkime, ekonominės plėtros rezultatais, yra savalaikis. Galbūt ne 1500 Lt ir daugiau, bet jis turi būti svarstomas. Ypatingai po euro įvedimo“, – apeliavo B. Vėsaitė.

Vis dėlto Rusijos veiksmai eksministrės optimistiškai nenuteikia. „Teigti, kaip sako prezidentė, kad įmonių bankrotų nebus – na, aš nebūčiau tokia drąsi“, – sakė B. Vėsaitė.

E. Masiulis – apie kvailiausią dalyką, kokį gali padaryti Rusija

Buvęs susisiekimo ministras, liberalų lyderis Eligijus Masiulis DELFI teigė, jog grėsmė vežėjams yra rimta. Vis dėlto šis verslo segmentas esą jau pasimokė, kad Rusija nėra patikimas partneris.

„Vežėjai, matyt, yra pagrindinis indikatorius, pagal kurį galima spręsti, kada santykiai pablogėja ar pagerėja. Ir šiuo atveju, vežėjai yra turėję bent dvi ar tris rimtas krizes su Rusija. (…) Po tų krizinių situacijų, 80-90 proc. vežėjų, kurie yra įsitvirtinę ir Europos, ir Rusijos rinkose, jau yra pasimokę“, – kalbėjo E. Masiulis.

Pasak jo, dalis vežėjų jau turi ir planą „B“ Rusijos blokados atvejui. „Jie yra registravę Rusijoje įmones – ar tai būtų Kaliningrado sritis, ar pati Rusija. Jie dirba kaip rusiškos įmonės, nors kapitalas lietuviškas. Sankcijos tokioms įmonėms negaliotų“, – sakė eksministras.

Valstybinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat glaudžiai susijusi su Rusijos rinka. Ar Kremlius gali smogti ir jai? Liberalo teigimu, jei šis smūgis sutaptų su padėties Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje tolesniu pablogėjimu, tai būtų skausminga.

„Lietuvos geležinkeliams“ būtų, sakyčiau, labai negerai, jeigu sutaptų keli įvykiai vienoje vietoje. Pirmiausiai – jeigu „Orlen Lietuva“ situacija taptų ypač sudėtinga ir „Lietuvos geležinkeliai“ prarastų apie 6 mln. tonų per metus krovinio iš Mažeikių. Ir dar jeigu Rusijos kroviniai visiškai pradingtų. Aišku, tai būtų pakankamai didelis smūgis bendrovei. Tai reikštų, kad bendrovė gali prarasti apie 20-25 proc. savo krovinių“, – skaičiavo E. Masiulis.

Vis dėlto politikas nelinkęs manyti, kad Maskva gali ryžtis „Lietuvos geležinkelių“ blokadai. Mat krovinių blokada per Lietuvos geležinkelių sistemą sykiu reikštų Kaliningrado srities izoliaciją.

„Esminis „Lietuvos geležinkelių“ koziris visą laiką buvo tranzito į Kaliningrado sritį klausimas. Man atrodo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi rimtą instrumentą, kalbantis tiek su Rusijos transporto ministerija, tiek su Rusijos geležinkeliais. (…) Sunkiai įsivaizduoju, kaip Rusija galėtų staiga nutraukti visą Kaliningrado srities aprūpinimą, nebenaudoti „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros ir visus reikiamus krovinius į Kaliningradą atvežti, na, nežinau – laivais ar kažkokiais aplinkiniais keliais? Kaliningrado sritis būtų viena pirmųjų Rusijos gubernijų, kuri atsidurtų bankroto situacijoje“, – reziumavo E. Masiulis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...