captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baiminasi, kad prieplauka netaptų privačių pastatų krantine

Klaipėdos rajono taryba svarstė, ar tapti verslininkų partnere ir kartu Karklėje statyti prieplauką žvejams. Tam prieštaraujantys visuomenininkai politikus bandė įtikinti, kad pagal siūlomą sutartį, krantinė ilgainiui gali tapti privačia. Politikai sprendimą atidėjo nutarę, kad klausimą dar kartą turi išnagrinėti speciali darbo grupė, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Klaipėdos rajono taryba svarstė, ar tapti verslininkų partnere ir kartu Karklėje statyti prieplauką žvejams. Tam prieštaraujantys visuomenininkai politikus bandė įtikinti, kad pagal siūlomą sutartį, krantinė ilgainiui gali tapti privačia. Politikai sprendimą atidėjo nutarę, kad klausimą dar kartą turi išnagrinėti speciali darbo grupė, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Pagal Vyriausybės planus, iki kitų metų pajūryje turėjo atsirasti šešios prieplaukos žvejams. Kad tokios reikia Karklėje, kalbama jau kelerius metus. Vieta jai numatyta šiaurinėje kaimo dalyje, Palangos link.

Ją statyti ketinančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovai sako, kad čia būtų molai, krantinė, administracinis pastatas, ledo generatorius ir sandėliai. Vien molams ir krantinei reikėtų apie 10 mln. litų. Juos ketinama gauti iš Europos Sąjungos fondų. Tam būtina Klaipėdos rajono savivaldybės partnerystė.

Rajono visuomenininkai baiminasi, kad pagal siūlomą partnerystės sutartį prieplauka ilgainiui gali tapti privati.

„Gali atsirasti benzino kolonėlės, kavinės, restoranai, ir turėti galime tokią pat situaciją, kaip su jau žinomais boteliais“, – nuogąstauja prieštaraujantysis projektui Vaidas Lekstutis.

„Mums irgi kyla tokių baimių, o tokių objektų plėtra arba vystymas turėtų būti be jokių tokių baimių – kad visiem būtų aišku ir aiškūs saugikliai, kad tai bus grynai visuomeninis objektas“, – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

„Tas dalykas yra labai aiškiai parašytas Lietuvos įstatymuose – niekur prieplaukos nėra privatizuojamos. Ir prieplaukos, ir molai, ir visi hidrotechniniai įrenginiai yra valstybės nuosavybė. Infrastruktūros objektai taptų mūsų nuosavybe. Tai administracinis pastatas, aikštelės įvairios, ledo generatorius ir t.t.“, – aiškino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Po tokių diskusijų Klaipėdos rajono politikai partnerystės sutarties svarstymą atidėjo. Ją dar kartą turės išanalizuoti speciali darbo grupė, sudaryta iš visų suinteresuotų pusių atstovų.

„Todėl, kad tarybos nariam kilo neaiškumų dėl turto, kuris bus sukurtas po projekto įgyvendinimo, dėl jo valdymo po įgyvendinimo ir kitų klausimų – dėl žemės sklypo dydžio ir t.t.“, – aiškino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Žvejai tikina, kad dėl tokio trypčiojimo gali būti prarasti pinigai – paraišką finansavimui gauti reikia pateikti iki liepos.

Be savivaldybės partnerystės žvejai galėtų pretenduoti tik į 80 proc. statyboms reikalingos sumos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...