captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar kvalifikuoti darbuotojai iš Rytų susivilios lietuvių darbdavių siūlomais atlyginimais?

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje sklando darbdavių nusiskundimai, kad Lietuvoje nebėra pakankamos kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos. Pramonininkų prezidentas Robertas Dargis visai neseniai prasitarė, kad išeitis gali slypėti Rytų rinkose – Baltarusijoje, Ukrainoje ar Rusijoje. Tačiau ar Lietuvoje siūlomas darbo užmokestis gali suvilioti slavus?
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje sklando darbdavių nusiskundimai, kad Lietuvoje nebėra pakankamos kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos. Pramonininkų prezidentas Robertas Dargis visai neseniai prasitarė, kad išeitis gali slypėti Rytų rinkose – Baltarusijoje, Ukrainoje ar Rusijoje. Tačiau ar Lietuvoje siūlomas darbo užmokestis gali suvilioti slavus?

DELFI pasidomėjo, kokius atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams siūlo slavų šalys. Panaršius internetiniuose darbo skelbimuose galima sužinoti, kad montuotojai Kaliningrado srityje viliojami dirbti už 3000 litų atlyginimą. Projekto vadybininkui žadama mokėti nuo 2600 litų. Programuotojui siūlomas pradinis atlyginimas – 2800–3300 litų. Tuo metu Maskvoje darbo pasiūlyme IT specialistui gali būti įrašytas ir 8000 litų atlyginimas. Rusijos rytuose esančiame ir apie 650 tūkst. gyventojų turinčiame Barnaule interneto dizaineris kviečiamas dirbti už 2600–3000 litų, interneto testuotojui irgi siūloma panašus atlyginimas.

Nemokėjo tiek, kiek darbuotojai buvo verti

„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė abejoja, ar specialistai iš Rytų veržtųsi į Lietuvą ir tuo pačiu mato paradoksinę situaciją.

„Įmonės tikisi kvalifikuotų darbuotojų, bet nesugeba jų įpirkti. Lietuvoje daug išvažiavo į užsienį, nes niekas specialistams nenorėjo mokėti tiek, kiek jie yra verti“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, kalbos, kad reikėtų darbo ieškoti Rytuose gimė iš noro gauti pigesnės darbo jėgos: „Bet kvalifikuotas darbuotojas nekainuos pigiau. Juk tam žmogui reikės čia nuomotis būstą, pirkti maistą, mokėti mokesčius. Jis tikėsis normalaus atlyginimo“.

„Kad dirbti nėra kam, tai – tiesa. Bet gal reikėtų kvalifikuotam specialistui pirmiausia mokėti normalų atlyginimą“, – tęsė darbo rinkos specialistė.

Paklausta, kodėl augant ekonomikai darbdaviai atsisako kelti darbuotojams atlyginimus, teigė, kad dėl noro turėti didesnį pelną: „Tik žiūrėkime, kokia kaina tai daroma. Siekiant trumpalaikio pelno taip galima elgtis, bet po penkerių metų gali nei to pelno likti, nei pačios įmonės“.

R. Karavaitienė spėjo, kad Lietuvą specialistai iš Rytų tikriausiai rinktųsi kaip tranzitinę šalį Europos Sąjungoje. „Nors rusams Baltijos šalys visada buvo kaip išsvajota žemė. Bet jei jie nusprendžia išvažiuoti, tai tikriausiai, kad geriau gyventų. O ar tikrai Lietuvoje gyvens geriau? Gal tikrai jiems paprasčiau iškart keliauti kur nors toliau“.

Rytų specialistų reikia ne dėl pigumo, bet dėl trūkumo Lietuvoje

Informacinių technologijų įmonės „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys nesutinka su ta nuomone, kad į Rytus darbdaviai žvalgosi ieškodami pigesnės darbo jėgos. Įmones ieškoti darbuotojų už Lietuvos ribų verčia darbo jėgos trūkumas šalyje, o iš užsienio atkeliavęs darbuotojas kaip tik pareikalauja didesnių įmonės investicijų.

„Mielai ieškotume vietinių darbuotojų, tačiau jų čia nėra. Ruošiama daug socialinių mokslų specialistų, tačiau dažnai jie net neplanuoja dirbti pagal specialybę, o inžinierių, programuotojų trūksta“, – kalbėjo užsieniečius įdarbinantis įmonės vadovas.

Pasak rinkos žinovo, kad į Lietuvą atėjusios užsienio IT investicijos išaugino šios srities specialistų darbo atlyginimus, todėl specialistams iš Rytų taip pat yra mokami gana dideli atlyginimai.

A. Rupšys teigė, kad įdarbinti ne Europos Sąjungos piliečius Lietuvoje nėra taip lengva. Visos procedūros užtrukti gali iki pusės metų, o ir investuoti į užsienio pilietį darbdaviui tenka daugiau nei į Lietuvos gyventoją.

„Baltarusiai čia veržtis nesiveržia, tenka pripažinti, bet Lietuvą jie mato kaip progresyvią šalį, kur yra galimybės tolimesnei plėtrai. Jei atsirastų galimybė tuos žmones lengvai įdarbinti, tai mūsų įmonėms būtų lengviau konkuruoti“, – teigė pašnekovas.

A. Rupšys įsitikinęs, kad pagrindinė problema, dėl kurios susiformavo tam tikrų sričių specialybių trūkumas – švietimo politika. Kadangi šalyje paruošiama per daug socialinių mokslų darbuotojų, o tiksliųjų mokslų specialistų trūksta, todėl ir tenka dairytis į Rytus. „Jei darbuotojų užtektų, tikriausiai niekas apie tokius dalykus net nekalbėtų“, – sakė jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...