captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Jukos“ byla atskleidė tai, ką taip siekė nuslėpti Rusija

Buvusių „Jukos“ akcininkų byla atskleidė detalių, kurias taip siekė nuslėpti Rusija. Aiškėja, kas stovėjo už bendrovių, kurios padėjo nusavinti vieną didžiausių Rusijos naftos bendrovių. Tuo tarpu rusiška žiniasklaida pradėjo ieškoti ir Vakarų pėdsakų „Jukos" sužlugdymo istorijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Buvusių „Jukos“ akcininkų byla atskleidė detalių, kurias taip siekė nuslėpti Rusija. Aiškėja, kas stovėjo už bendrovių, kurios padėjo nusavinti vieną didžiausių Rusijos naftos bendrovių. Tuo tarpu rusiška žiniasklaida pradėjo ieškoti ir Vakarų pėdsakų „Jukos" sužlugdymo istorijoje.

Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje nagrinėjant buvusių „Jukos“ akcininkų bylą prieš Rusiją iš atsakovo atstovų parodymų paaiškėjo, kas slėpėsi už paslaptingos bendrovės „Baikalfinansgrup“ (BFG), kuri atsirado iš niekur ir nupirko „„Juganskneftegaz" aktyvus.

Pasirodo, už BFG slėpėsi Vladimiro Bogdanovo „Surgutneftegaz“. V. Bogdanovas - naftos magnatas, vienu metu vienas turtingiausių Rusijos žmonių. Jis finansavo ankstesnes Vladimiro Putino rinkimų kampanijas ir yra įvardinamas kaip šio draugas.

Todėl, kaip matyti iš dokumentų, iš pradžių nebuvo planų perduoti „Juganskneftegaz“ kompanijai „Rosneft“, informuoja newsru.com.

Rusijos atstovė per bylos nagrinėjimą bandė įrodyti, kad BFG buvo susijusi su „Surgutneftegaz“, o ne įsteigta tam, kad valstybinė įmonė „Rosneft“ galėtų už priimtiną kainą įsigyti pagrindinį „Jukos“ naftos aktyvą.

Buvę „Jukos" akcininkai tvirtino – net patikėjus teorija, kad BFG tebuvo priedanga, „faktai <...> skatina daryti išvadą, kad „Baikal“ veikė valstybės interesams, o bet koks „Surgut“, žinomos, kaip „Kremliui draugiškos“ kompanijos, dalyvavimas buvo būtinas tik tam, kad būtų nuslėptas valstybės dalyvavimas“.

Primename, kad 2004 m. gruodžio 17 d. mažai žinoma bendrovė BFG pateikė Rusijos federalinei antimonopolijos tarnybai pareiškimą dėl dalyvavimo „Juganskneftgaz“ (pagrindinis „Jukos“ padalinys) akcijų pardavimo aukcione, o gavusi leidimą tą pačią dieną pervedė už teisę dalyvauti aukcione 1,7 mlrd. dolerių (4,3 mlrd. Lt) iš sąskaitos „Sberbank“.

2004 m. gruodžio 19 d. BFG už 260 753 447 303,18 rublių (19,2 mlrd. Lt) įsigijo 76,79 proc. „Juganskneftegaz“ akcijų. Aukcioną rengusio Rusijos federalinės nuosavybės fondo atstovai tada pareiškė, kad neturi informacijos apie BFG savininkus.

BFG buvo parduota „Rosneft“ už 9,4 mlrd. dolerių (24,1 mlrd. Lt) vos po kelių dienų po triumfuojamos jos pergalės aukcione.

2004 m. gruodį Vokietijoje vykusioje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad „Juganskneftegaz“ pardavimas valstybės įmonei „Rosneft“ buvo įvykdytas vadovaujantis rinkos principais. Tada jis pareiškė, kad „BFG akcininkai yra fiziniai asmenys, ilgus metus dirbę energetikos srityje“.

„Kiek žinau, jie ketina megzti santykius su kitomis Rusijos energetikos kompanijomis, kurios domisi šiuo aktyvu. Pagal esamus įstatymus, visi šio proceso dalyviai turi teisę dirbti su šiuo aktyvu toliau, po aukciono surengimo“, – paaiškino Rusijos vadovas.

Įsigijus „Juganskneftegaz“, „Rosneft“ atsargų ir gavybos apimtys padidėjo kelis kartus. Vėliau „Rosneft“ pateikė „Jukos“ ieškinį už tai, kad ši pirkdama iš „Juganskneftegaz“ (iki jos nusavinimo) naftą, mokėjo sumažintą kainą. Yra duomenų, kad pati „Rosneft“ pirko dujas ir naftą iš savo antrinės bendrovės „Juganskneftegaz“ tokiomis pačiomis schemomis.

Įsigijus „Juganskneftegaz“, „Rosneft“ finansiniai reikalai žymiai pagerėjo. Taip bendros metinės „Rosneft“ įplaukos per metus padidėjo 4,5 karto – nuo 5,28 mlrd. dolerių (13,5 mlrd. Lt) 2008 m. iki 23,9 mlrd. dolerių (61,2 mlrd. Lt) 2005 m., grynasis pelnas padidėjo penkis kartus, rašo infoline.ru.

Be to, mokesčių inspektorių pretenzijos „Juganskneftegaz“ po to, kai kompanija tapo kontroliuojama „Rosneft“, sumažėjo nuo 4 mlrd. dolerių (10,2 mlrd. Lt) iki mažiau nei 1 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. Lt). O po pirminio viešo „Rosneft“ akcijų siūlymo „Juganskneftegaz“ buvo įvertinta 55,78 mlrd. dolerių (143 mlrd. Lt).

Hagos tribunolo medžiagoje nurodyta, kad BFG Tverėje užregistravo pilietė Valentina Davletgarejeva, susijusi su kompanijomis, susijusiomis su „Surgutneftegaz“. Paskui ji pardavė 100 proc. BFG kompanijai „Makoil“, kurioje dalį akcijų turėjo „Surgutneftegaz“ direktorių tarybos sekretorius. Įdomu, kad registravimo vieta Tverėje buvo pasirinkta netoli nuo „Surgutneftegaz“ antrinės įmonės biuro. Susiję asmenys irgi gali būti identifikuoti, kaip užimantys aukštus postus „Surgutneftegaz“ įmonėje arba su ja susiję.

Atsakovo teigimu, 1,77 mlrd. dolerių rankpinigius „Juganskneftegaz“ aukcione BFG gavo iš trečiosios šalies. Atsakovas patvirtino, kad „Surgutneftegaz“ turėjo užtektinai išteklių, kad BFG sumokėtų depozitą, bet visos „Juganskneftegaz“ pirkimui „Surgut“ būtų prireikę finansavimo iš šalies.

Būtent todėl, Rusijos atstovo teigimu, pritraukti kreditą iki aukciono dienos pasirodė neįmanoma dėl teisminio aiškinimosi Amerikoje pagal „Jukos“ pareiškimą dėl bankroto. Būtent todėl BFG ir „Surgutneftegaz“ teko rinktis – prarasti 1,77 mlrd. dolerių įmoką ar rasti pirkėją akcijoms. Todėl Rusijos advokatai sutiko, kad galutinis „sandoris išėjo labai parankus „Rosneft“, čia „nėra jokių abejonių“.

Ieškovo atstovų nuomone, vargu ar BFG rizikavo 1,77 mlrd. dolerių įmoka, neturėdama garantijos dėl tolimesnio finansavimo, ir tai rodo atsakovo teiginių nepagrįstumą.

„Rosneft“ padėjo užsienio bankai

Per teismą Hagoje taip pat paaiškėjo, kad „Jukos“ bankrotas būtų buvęs neįmanomas be konfidencialaus susitarimo tarp „Rosneft“ ir „Vakarų bankų sindikato“, vadovaujamo „Sociate Generale“, praneša agentūra RBK, nutarusi paieškoti Tarptautinio arbitražo teismo Hagoje (kuris įpareigojo Rusiją išmokėti buvusiems „Jukos“ savininkams 50 mlrd. dolerių (128,2 mlrd. Lt)) 600 puslapių sprendime atsakymų į pagrindinius klausimus, likusių po bankroto bylos ir „Jukos“ savininkų pasikeitimo.

Kaip rašoma teismo sperndime, į sindikatą įėjo „BNP Paribas“, „Citibank“, „Commerzbank“, Deutsche Bank“, „ING Bank“ ir kt. Teismo duomenimis, Vakarų bankai inicijavo „Jukos“ bankrotą 2006 m. kovą, iš pradžių sudarę konfidencialų susitarimą su „Rosneft“.

„Jukos“ paėmė 1 mlrd. dolerių paskolą iš Vakarų bankų sindikato, užstatu pateikusi kompanijos eksporto sutartis ir antrinę įmonę „Juganskneftegaz“, kad finansuotų „Sibneft“ prijungimą 2003 m. Kai 2004 m. valstybė pateikė kompanijai pretenzijų, bankai pamėgino gauti skolą per Anglijos teismą, bet Rusijos arbitražo teismas nesutiko su jo sprendimu.

Tada bankas „Societe Generale“ pradėjo derybas dėl įsiskolinimo išmokėjimo su „Rosneft“, kuriai tuo metu jau priklausė „Juganskheftegaz“, buvusi kredito garantu. 2005 m. gruodžio 13 d. „Rosneft“ sudarė konfidencialų susitarimą su Vakarų bankų sindikatu ir sutiko sumokėti likusią „Jukos“ skolos dalį (kuri tuo metu buvo 455 mln. dolerių (1,1 mlrd. Lt)) mainais į tai, kad „Rosneft“ perimtų sindikato teises į šią skolą, rašoma teismo medžiagoje.

Per teismo posėdį ieškovai, kaltinantys bankus susitarimu su „Rosneft“, pripažino, kad konfidencialus susitarimas buvo sudarytas komercinių interesų pagrindu. Tačiau jų nuomone, konfidencialumas leido „Societe Generale“ slapta veikti palankiai „Rosneft` interesams, ignoruojant „Jukos“ savarankiško skolos išmokėjimo galimybę. Kaip pabrėžė buvęs „Jukos“ vadovas Stevenas Tidy`is, „bankai lieka bankais, ir mažas rizikos lygis, kurį užtikrino ši išeitis, paskatino padaryti tai, ką jie padarė“.

Jis pridūrė, kad vienu metu su šiais įvykiais buvo ignoruotas jo prašymas dalinai įšaldyti kompanijos turtą, siekiant padengti skolą ir išvengti bankroto. 2006 m. sudarytas reabilitacijos planas, pagal kurį „Jukos“ buvo įvertinta 31 mlrd. dolerių (79,4 mlrd. Lt), būtų suteikęs kompanijai galimybę atsiskaityti su kreditoriais per dvejus metus, bet jis nesulaukė kreditorių dėmesio. Užtai, pabrėžė S. Tidy`is, inicijuotas bankrotas suteikė Rusijai ir „Rosneft“ gauti daugiau nei 97 proc. kompanijos akcijų.

Na o bankų atstovai kabėjo, jog buvo ypatingai kantrūs viso proceso metu ir kreipėsi į „Rosneft“ įmokos su „Juganskneft“ garantijomis. Ir tik po tam tikros pauzės sindikatas sutiko su šiuo visiems paranki sandoriu, pabrėžė jie.

Primename, kad Hagos teismas priteisė buvusiems „Jukos“ akcininkams 50 mlrd. dolerių (128 mlrd. Lt). Rusija žada sprendimą ginčyti.

Šis teisminis procesas prasidėjo 2005 m. 2003 m. Rusija pateikė įmonei „Jukos“ kaltinimus dėl mokesčių nesumokėjimo, o šios kampanijos prezidentas ir pagrindinis akcininkas M. Chodorkovskis buvo suimtas (į laisvę jis išėjo 2013 m. gruodžio mėn.). 2004 m. pabaigoje aukcione už 263 mlrd. rublių (tuo metu ši suma sudarė 9,3 mlrd. JAV dolerių) buvo parduota didžioji dalis „Jukos“ priklausiusio turto įmonei „Juganskneftegaz“, kuri šiuo metu priklauso „Rosneft“.

2005 m. M. Chodorkovskis pardavė savo akcijas parneriams iš „Group Menatap Limited“. Tokiu būdu šiai įmonei atiteko 70,5 proc. „Jukos“ akcijų. Nuo tada verslininkas atsitraukė nuo visų teisminių su šia įmone susijusių procesų, o jo atstovai tvirtino, kad M. Chodorkovskis su jais visiškai nesusijęs. Tarp „Group Menatap Limited“ savininkų – Leonidas Navzlinas, Vladimiras Dubovas ir kiti.

Kadangi priteista suma yra nemaža, Hagos arbitražo teismas priėmė sprendimą, jog Rusija ją turės sumokėti iki 2015 m. sausio 15 d. Vėliau bus skaičiuojami delspinigiai. Be to, nuo liepos 28 d. per dešimt dienų Rusija galės kreiptis į Nyderlandų teismus dėl šios nutarties panaikinimo. Manoma, kad Rusija pateiks apeliaciją, kurioje bus nurodoma, jog vienos iš ginčo šalių parodymai nebuvo išklausyti, todėl ši nutartis pažeidžia dorovės tvarką bei pagrindus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...