captcha

Jūsų klausimas priimtas

Banko klientei šokas: jos sąskaita – tuščia

Finansiniams nusikaltimams nėra valstybių sienų. Į Lietuvos bankų klientų sąskaitas vis dažniau dairosi aferistai iš viso pasaulio. Nesnaudžia ir aferistai iš Lietuvos – sužinoję amerikiečių kortelių duomenis jie šluoja pinigus kitose šalyse.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Finansiniams nusikaltimams nėra valstybių sienų. Į Lietuvos bankų klientų sąskaitas vis dažniau dairosi aferistai iš viso pasaulio. Nesnaudžia ir aferistai iš Lietuvos – sužinoję amerikiečių kortelių duomenis jie šluoja pinigus kitose šalyse.

Kreditinė kortelė nėra patikimiausia taupyklė. Tuo neseniai įsitikino Vytautė L., kuri kreditinę kortelę naudodavo tik lėktuvų bilietams pirkti ir viešbučiams rezervuoti.

Praėjusią savaitę šiai vilnietei paskambino SEB banko darbuotoja. Ji pasiteiravo, ar klientė prieš dieną vienai Vokietijos bendrovei internetu pervedė 309 eurus (1066 litus).

Moteris neteko žado – iš vokiečių ji nieko nepirko.

Kasdien – po vieną dolerį

Banko darbuotojams įtarimų sukėlė ne tik šis mokėjimas.

Dvi dienas iš eilės iš kreditinės kortelės sąskaitos buvo išskaičiuota po vieną JAV dolerį.

Įmonių, kurioms mokėta doleriais ir eurais, pavadinimai skirtingi.

Įtartinus pervedimus pastebėję banko darbuotojai kreditinę kortelę užblokavo dar prieš pranešdami klientei.

Tačiau tai neapsaugojo nuo pinigų vagystės.

Interneto bankininkystės svetainėje iš pradžių buvo rodoma, kad beveik 1200 litų – tik rezervuoti, o praėjus kelioms dienoms jie buvo nuskaičiuoti.

„Kortelę mes užblokavome, tačiau šio proceso sustabdyti negalėjome. Dabar šia kortele nebegali pasinaudoti niekas“, – aiškino SEB banko darbuotoja.

Pirko slidinėjimo įrangos

Naudotis kortelėje likusiais pinigais nebegalėjo ir pati klientė.

Sulaukusi pranešimo apie neteisėtai atliktas operacijas, ji nuėjo į artimiausią banko skyrių ir parašė prašymą grąžinti iš sąskaitos dingusius pinigus ir išduoti naują kortelę.

Išduoti naują kreditinę kortelę bankas pažadėjo po savaitės, o prašymą dėl dingusių pinigų ruošėsi svarstyti ir atsakymą pateikti kaip įmanoma greičiau.

Netrukus klientė sulaukė banko atsakymo, kad pagal „Visa Europe“ asociacijos taisykles tyrimas gali užtrukti ilgiau nei mėnesį.

Banko kortelių ataskaitoje susiradusi pinigus nuskaičiavusios įmonės pavadinimą Vytautė L. išsiaiškino, jog tai – Vokietijos internetinė parduotuvė, prekiaujanti slidinėjimo įranga bei drabužiais.

Tokių prekių internetu moteris niekada nėra pirkusi.

Ieško paslaptingų pirkėjų

Dėl pinigų nerimaujančiai klientei banko darbuotojai paaiškino, kad bando susisiekti su Vokietijos parduotuve ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo nuskaičiuota daugiau nei 1000 litų.

Norėdami ką nors įsigyti šioje interneto parduotuvėje klientai turi ne tik nurodyti savo banko kortelės numerį, bet ir užsiregistruoti.

Vilnietei kilo įtarimas, kad interneto įsilaužėliai jos kortelės duomenis nukopijavo perkant lėktuvo bilietus.

„Rugsėjo mėnesį kreditinę kortelę naudojau tik du kartus – abu kartus pirkau oro bendrovės „Ryanair“ bilietus“, – pasakojo Vytautė L.

Banko darbuotojams aiškinantis toliau dėmesys nukrypo į viešbučių rezervavimo svetainę booking.com.

Ja vilnietė naudojosi šių metų rugpjūčio mėnesį.

Rezervuojant viešbutį šioje svetainėje reikia nurodyti kreditinės kortelės numerį.

Tačiau pinigai nuskaičiuojami tik tuo atveju, kai svečias į viešbutį neatvyksta apie tai nepranešęs nurodytu laiku.

Kylančių grėsmių – apstu

Tokių kaip vilnietė Vytautė L. pastaraisiais metais – vis daugiau.

Lietuvoje veikiančių bankų išduotas korteles sukčiai labiausiai atakavo 2009-aisiais.

Tais metais pavykusių ar nepavykusių bandymų pasinaudoti kortelių duomenimis būta beveik 800 tūkstančių.

Atrodo, kad statistikos rodikliai bus nemenki ir šiemet. 2012-ųjų pirmąjį pusmetį „sukompromituotų“, kaip jas vadina bankininkai, kortelių skaičius siekė beveik 500 tūkstančių.

Pernai daugiausia lietuviškų banko kortelių padirbiniais mėginta pasinaudoti Rusijoje – 450 tūkst. kartų, iš kurių bemaž 100 tūkstančių buvo sėkmingi.

Naudojant dublikatus taip pat buvo mėginamos ištuštinti lietuvių banko sąskaitos Brazilijoje, JAV, Argentinoje, Šri Lankoje, Tailande, Turkijoje, Peru, Kolumbijoje, Libane.

Šiemet į pirmąją vietą išsiveržė JAV – čia lietuviškų kortelių dublikatais naudotasi 130 tūkst. kartų, iš jų bemaž 45 tūkstančių atvejų sukčiams pavyko įgyvendinti savo kėslus.

Atvejai, kai naudojamasi ne banko kortelių dublikatais, o tiesiog lietuviškų banko kortelių duomenimis atsiskaitant interneto erdvėje, dažnesni Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau pirmajame tokių šalių, kur neteisėtai naudojamasi lietuvių banko klientų duomenimis, dešimtuke rikiuojasi ir Saudo Arabija bei Egiptas.

Sukčių išmonei nėra galo

Atsiskaitymai nesaugiose interneto parduotuvėse, rezervavimo sistemose, viešbučiuose – tai dar ne visi būdai, kai nusikaltėliai gali gvieštis į jūsų banko sąskaitas.

Kaip pasakojo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola, kortelių duomenys nugvelbiami įvairiais būdais, o pastaraisiais metais sukčiai vis apsukresni.

Vienas tokių būdų – nusikaltėliai bankomate virš klaviatūros, kurioje renkamas PIN kodas, sumontuoja filmavimo kamerą, o prie ertmės, į kurią kišama kortelė, pritaiso kortelių skaitytuvą.

Taip į sukčių rankas patenka visa reikalinga kortelės informacija, kad vėliau pasidirbinęs kortelės dublikatą galėtum pasiimti grynųjų pinigų ar atsiskaityti.

Ne kartą Lietuvoje sukčiai ant bankomato klaviatūros skydo yra tvirtinę identišką klaviatūrą, papildomą skydą jie tvirtino ir ekrano dešinėje – ten, kur dedama kortelė. Papildomais skydais būdavo nuskaitoma kortelės informacija.

Prieš kelerius metus tokiu būdu sukčius kėsinosi į SEB banko klientų pinigus.

Tiesa, vienam vyriškiui bankomatas pasirodė keistas ir jis paskambino į klientų aptarnavimo skyrių.

Išvydęs, kad kažkoks vyras prie bankomato kalba telefonu, nusikaltėlis pribėgo ir nuplėšė pritvirtintus skydus, kad išsaugotų jau spėtą surinkti informaciją.

Tiesa, į banką paskambinęs vyras įsidėmėjo jo automobilio numerį ir tai padėjo atskleisti nusikaltimą.

Ilgainiui nusikaltėlių įranga tobulėjo ir dabar kortelių duomenys, išgaunami pridėtiniuose skyduose, siunčiami tiesiogiai į mobilųjį telefoną, tad nesuspėjus nuplėšti prie bankomato pritaisytos įrangos duomenys vis tiek lieka sukčių rankose.

Pavojai – ir bankomatuose

Nors įtarti, kad prie bankomato nusikaltėliai pritvirtino duomenų nuskaitymo įrangą, neįgudusia akimi sunku, kortelių savininkams atsargumas nepakenktų – renkant PIN kodą derėtų ranka pridengti klaviatūrą.

Be to, pravartu niekada nepaleisti iš akių savo banko kortelės. Tarkime, restorane ar kavinėje atsiskaitant kortele Lietuvoje jau beveik visuomet padavėjas klientui atneša kortelių skaitytuvą arba paprašo prieiti prie baro.

O kai kuriose užsienio šalyse padavėjai paima kortelę ir tik vėliau grįžta su ja ir skaitytuvu.

„Nuneštą kortelę nesunku nufotografuoti iš abiejų pusių, o paskui užmetus akį, kai klientas renka kodą, jį įsiminti“, – įspėjo SEB atstovas A. Šapola.

Nors vis rečiau, tačiau dar pasitaiko, kad žmonės nešiojasi kortelę piniginėje kartu su ant lapelio užrašytu PIN kodu.

Ne ką gudresni ir tie, kurie kodą įsiveda į mobilųjį telefoną, taip ir pavadindami „PIN kodas“.

„Tokių atvejų jau mažiau, tačiau irgi būna. Kai kas nors nutinka, žmonės bando teisintis, kad turi kelias korteles, dar reikia įsiminti telefono, namų signalizacijos kodą.

Derėtų pasukti galvą, kaip ir kur užsirašyti reikiamus skaitmenis, kad tai būtų saugu“, – aiškino A. Šapola.

Nuostolius padengia bankai

Įkliuvus į sukčių žabangus derėtų kreiptis į savo banką ir parašyti pretenziją.

Tuomet bankininkai aiškinasi situaciją ir svarsto, ar kompensuoti klientui patirtus nuostolius.

Nuostolius paprastai padengia bankas, jei bankininkai neįžvelgia kliento kaltės, tarkime, jei jis nesinešiojo ant kortelės priklijuoto PIN kodo.

„Banko specialistai atlieka tyrimą – aiškinasi, kur ir už kokias sumas neteisėtai atsiskaityta, bandoma sužinoti kitas detales, kurios atskleistų padarytą nusikaltimą”, – aiškino „Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

„Swedbank“ patirtis rodo, jog kone visais atvejais nustatoma, kad klientai nesąmoningai nukentėjo nuo piktavalių, ir jiems patirti nuostoliai atlyginami. Tai daroma banko sąskaita.

„Swedbank“ duomenimis, šiuo metu 97 proc. banko pervedimų atliekama elektroniniais kanalais – prieš penkerius metus tokių pervedimų buvo 79 proc.

„Neabejojame, kad elektroninės paslaugos populiarės ir toliau. Tačiau didės ir grėsmė, su kuria susidurs vartotojai ir verslas. Dalis grėsmės nuo vartotojo elgesio nepriklauso, tačiau didesnę dalį asmens duomenų vagysčių lemia vartotojo elgesys su savo asmenine informacija.

Vartotojas turėtų įtariai vertinti kiekvieną prašymą suteikti asmeninę informaciją – asmens kodą, interneto banko prisijungimo duomenis ar sąskaitos numerius“, – aiškino L. Žemaitytė.

Atsargumas gėdos nedaro

Lina Žemaitytė, „Swedbank” Elektroninių kanalų skyriaus vadovė:

„Kai vartotojas perka internetinėse parduotuvėse, banko specialistai pataria pasidomėti tokių parduotuvių reputacija: jeigu parduotuvė yra lietuviška – derėtų išsiaiškinti, ar ji registruota.

Jeigu apsiperkate užsienyje, pravers kitų pirkėjų nuomonė apie parduotuvę.

Be to, būtina perskaityti parduotuvės pateikiamas papildomas sąlygas, jeigu mokėdami pažymite, jog su tomis sąlygomis sutinkate.

Patartina banko operacijas atlikti tik iš patikimų kompiuterių. Nerekomenduojama jungtis prie interneto banko interneto kavinėse ar kitose vietose, kur vartotojas nėra įsitikinęs kompiuterio saugumu.

Norint atlikti banko operacijas internetu užsienyje patartume naudotis asmeniniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Jei galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu neturite, geriau juo naudokitės saugiose vietose: žinomuose viešbučiuose ar tarptautinio tinklo kompiuterinių įrenginių parduotuvėse.

Be to, pasitaiko, kad socialiniuose tinkluose susipažinę jauni žmonės sulaukia savo naujųjų pažįstamų prašymų pervesti lėšas per savo sąskaitą – rekomenduojama to nedaryti, nes tai gali būti neteisėtu būdu įgyti pinigai.

Naudojantis kortelių skaitytuvais ir imant grynuosius pinigus iš bankomatų žmonių ypač lankomose erdvėse, kai renkamas PIN kodas, patariama pridengti ranka klaviatūrą.

Ne mažiau svarbu laikyti kortelę saugioje vietoje – ne piniginėje, o vidinėje kišenėje.

Taip pat svarbu nelaikyti visko – grynųjų pinigų, kortelių, asmens dokumentų – vienoje vietoje.

Apsiperkant toliau nuo miesto centro esančiose parduotuvėse verta stebėti pardavėjus ir, jei kyla įtarimas, mokėti grynaisiais pinigais, nes pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai nukopijuoja kortelės duomenis.

Daugiausia tokio pobūdžio nusikaltimų įvyksta Azijos šalyse bei JAV.

Keliaujant patartina saugoti ne tik interneto banko, bet ir kitus asmeninius duomenis. Nepatariame svetimiems žmonėms atskleisti savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, asmens kodo ir panašios informacijos

Neretai turistai dalyvauja loterijose ir akcijose, drąsiai dalija asmeninius duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti nusikalstamai veiklai.

Būna atvejų, kai po kelionių žmonės gauna elektroninių žinučių, raginančių tęsti dalyvavimą konkursuose pervedus mažą pinigų sumą. Vėliau, neva jūsų patogumui, sukčiai siūlo prisijungti prie interneto banko per specialias elektronines paskyras ir taip išduoti savo duomenis.

Siekiant apsisaugoti nuo internetinių sukčių pirmiausia reikėtų kompiuteryje įdiegti licencijas turinčias programines duomenų apsaugos įrangas, periodiškai atnaujinti originalias antivirusines programas.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close