captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kreiptis į darbo ginčų komisijas apsimoka – 80 proc. pareiškimų tenkinami

Antrus metus veikiančios darbo ginčų komisijos, kuriose dalyvauja darbo inspekcijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijos atstovai, priėmė darbuotojams palankius sprendimus daugiau kaip trijuose ketvirtadaliuose šiemet išnagrinėtų bylų. Didžioji dauguma jų – dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Antrus metus veikiančios darbo ginčų komisijos, kuriose dalyvauja darbo inspekcijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijos atstovai, priėmė darbuotojams palankius sprendimus daugiau kaip trijuose ketvirtadaliuose šiemet išnagrinėtų bylų. Didžioji dauguma jų – dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso gauta beveik 3 tūkst. prašymų. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos asmenų ir teisės taikymo skyriaus vedėjo Jono Griciaus, apie 90 proc. į darbo ginčų komisijas besikreipiančių darbuotojų prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį.

„Stabili statistika – 90 proc. [besikreipiančių darbuotojų pareiškimų] yra dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų: pavėluoto mokėjimo, vėlavimo, nemokėjimo už viršvalandinį, nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kita dalis darbuotojų (didžioji jų dalis) taip pat kreipiasi dėl galutinių atsiskaitymų“, – praneša J. Gricius.

Delsia atsiskaityti – tik neprotingi?

Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams specialistas primena, kad yra numatyta sankcija už galutinio atsiskaitymo nevykdymą. Už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. „Todėl, sakyčiau, tik visiškai neprotingas asmuo galėtų delsti atsiskaityti, nes galutinio atsiskaitymo suma tuo atsiskaitymo laikotarpiu didėja“, – sako J. Gricius.

Jo teigimu, apie 80 proc. prašymų yra tenkinami privalomais sprendimais, tačiau dalis prašymų baigiasi taikos susitarimais. Pastebima, kad šalys labai dažnai susitaria iki pirmo darbo ginčų komisijos posėdžio. Šiais metais tokių susitarimų pasiekta 400 atvejų.

„Darbuotojas nėjo į ginčą, t. y. atsirado susitarimas iki ginčo. Vadinasi, buvo atsiskaityta. Kitaip tariant, jis atsiėmė savo prašymą. Taigi mes pastebime labai svarbų prevencinį darbo ginčų komisijų veiklos pobūdį“, – atkreipia dėmesį Valstybinės darbo inspekcijos asmenų ir teisės taikymo skyriaus vedėjas.

Darbuotojai – silpnoji teisinių darbo santykių šalis

Paklaustas dėl kokių kitų priežasčių žmonės kreipiasi į darbo ginčų komisijas, specialistas pasakoja, kad tie likę 10 proc. prašymų dažniausiai yra dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nemaža dalis skundų – dėl darbo sutarties sąlygų keitimo.

„Dėl materialinės atsakomybės visgi daugiau kreipiasi darbdaviai, kai darbuotojai padaro žalos darbdaviui ir jis prašo atlyginti tą padarytą žalą. Be abejo, tai sprendžiama, ir darbuotojas įpareigojamas atlyginti padarytą žalą, jei nustatomos visos žalos padarymo aplinkybės – ar dėl kaltės, ar dėl neatsargių veiksmų“, – aiškina J. Gricius.

Tačiau jis pastebi, kad darbdaviai nėra labai aktyvūs pareiškėjai. 2013 m. į darbo ginčų komisijas kreipėsi tik 2 proc. darbdavių. Tai, specialisto nuomone, reiškia, kad būtent darbuotojai yra silpnesnioji teisinių darbo santykių šalis. Jie aktyviau naudojasi savo teisių gynybos forma, įstatymų leidėjo įteisinta nuo 2013 metų.

„Žmonės nori apginti savo pažeistas teises ir gali jas apginti ganėtinai paprastu, efektyviu ir operatyviu būdu, nes tie ginčai gali būti išnagrinėti per vieną mėnesį. Kita vertus, sprendimai yra vykdomi, yra vykdomasis dokumentas. Jei jie nebus vykdomi, įsijungs antstolių mechanizmas“, – įspėja J. Gricius.

Ne kiekvienas interesas gali būti apgintas

Vis dėlto 20 proc. atvejų bylos baigiasi netenkinant ieškinio arba tenkinant jį tik iš dalies. „Galbūt trūksta įrodymų, galbūt kartais yra noras realizuoti savo interesą bet kokiomis priemonėmis. Tai visgi rodo, kad yra objektyviai, nešališkai, nepriklausomai nagrinėjamos bylos priimami sprendimai. Todėl ne kiekvienas interesas gali būti apgintas“, – sako specialistas.  

Jis primena, kad į darbo ginčų komisijas darbuotojas gali kreiptis, kai yra pažeidžiamos jo teisės: jei laiku negauna atlyginimo, jei su juo galutinai neatsiskaitoma, jei jis paprašo kasmetinių atostogų ir jų negauna. „Visi nesutarimai – dėl Darbo kodekso normų vykdymo, dėl tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo yra darbo ginčas. Ir čia yra platus tų klausimų spektras. Grupuojant – darbo ir poilsio laiko režimas, drausminė atsakomybė, jei neteisėtai paskirta drausminė nuobauda“, – tęsia J. Gricius.

Tačiau darbo ginčų komisija nenagrinėja atleidimo iš darbo arba nušalinimo nuo darbo atvejų. Pastaruosius atvejus nagrinėja teismai. „Bet, pavyzdžiui, jei nekvestionuojamas arba neginčijamas atleidimo iš darbo teisėtumas, o keliamas klausimas dėl neįvykusio galutinio atsiskaitymo, tokia byla yra teisminga darbo ginčo komisijoms“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos asmenų ir teisės taikymo skyriaus vedėjas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...