captcha

Jūsų klausimas priimtas

Elgesys Lietuvos-Baltarusijos pasienyje priminė sovietmetį

Baltarusijos ir Lietuvos siena daugeliui abiejų šalių gyventojų tampa savotišku Rubikonu, kurį pereiti – nelengva užduotis.
Pasienio punktas Medininkuose, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasienio punktas Medininkuose, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Baltarusijos ir Lietuvos siena daugeliui abiejų šalių gyventojų tampa savotišku Rubikonu, kurį pereiti – nelengva užduotis.

Lietuvos pasieniečių elgesys primena praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį, kai apie elgesio kultūrą pasienyje niekas nebuvo girdėjęs, teigia pasienio „serviso“ malonumą patyręs verslininkas iš Vilniaus, rašo ru.DELFI.lt.

Na bet tai nėra vienintelė problema – kryžiaus kelias norintiems į Lietuvą patekti baltarusiams prasideda jau nuo bandymų gauti Lietuvos vizą.

Vizos gavimas: žalių datų medžioklė

Verslininkė iš Minsko Natalija (pavardė redakcijai žinoma) interviu DELFI papasakojo, kad su reikalais dažnai tenka lankytis Lietuvoje. Moteris kartą per pusmetį kreipiasi į Lietuvos ambasadą Šengeno vizos, bet kiekvieną kartą vizos gavimo procedūra virsta stiprybės išbandymu.

Natalijos teigimu, norint pateikti dokumentus į Lietuvos ambasadą, kaip privačiam asmeniui, būtina patekti į ambasados vidų Minske. Tam reikia užsiregistruoti specialioje interneto svetainėje, gauti taloną ir jį atsispausdinti.

„Šios procedūros praėjimas virsta pragaru. Kai kurie žmonės jau mėnesį laukia išsvajotojo talono. Sistemos veikimo logika visiškai nesuprantama. Svetainėje staiga gali pradėti teikti klaidų kodus, kurių iššifruoti neįmanoma. Arba nuspręsti, kad tu – robotas. Kuo atkakliau sieki rezultato „pagauti“ bent kokią nors būsimą datą, tuo prasčiau reaguoja sistema. Štai aš jau dvi savaites negaliu užsiregistruoti jokiai datai“, – dalijasi rūpesčiais Natalija.

Moteris pasakoja, kad net jei jums pasisekė ir gavote išsvajotąjį taloną, mažiausiai 1–2 val. iki talone nurodyto laiko reikia atvykti į Lietuvos ambasadą. „Pastaruosius ketverius metus 400 žmonių eilė – norma“, – sako verslininkas iš Minsko ir pabrėžia, kad net prastovėjus kelias valandas prie ambasados, jos policininkas gali be rimtos priežasties išsiųsti namo.

„Ambasada nustoja priiminėti (žmones) apie 13 val. Tad jei tavo laikas – 10 val., tik 12.30 val. pateksi į ambasadą pateikti savo dokumentų. O jei pamiršai kokio dokumento kopiją, nėra šansų juos pateikti iki 13 val. Tai reiškia, kad reikia iš naujo registruotis į eilę. Ambasados darbas per pastaruosius penkerius metus nė trupučio nepasikeitė. Negana to, kad medžioju „žalias“ (laisvas) datas nuo dviejų savaičių iki mėnesio“, – skėsteli rankomis Natalija.

Ji guodžiasi – jei paprasčiausi organizaciniai dalykai sukelia tiek sunkumų, tai labai toli nuo Lietuvos deklaruojamų europietiškų vertybių.

„Problema, kad ambasados darbuotojų požiūris į lankytojus nepagarbus. Bet tai jų darbas – užmegzti kontaktą kitoje šalyje su įvairiais kitos šalies gyventojais. Iš ambasados visada lauki ne tik griežtų taisyklių, bet ir kultūringo bendravimo pavyzdžio. Nenorėčiau, kad tai skambėtų kaip pamokymai, bet man skaudu. Iš kaimyninės šalies atstovų sulaukiu nepagarbumo, jaučiuosi žeminama, nors galėtų būti kitaip. Nesuprantu, už ką?“ – klausia Natalija.

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje: atgal į TSRS

Čia norinčių patekti į Lietuvą nuotykiai nesibaigia. Naujų kliūčių atsiranda kontroliniuose punktuose Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje.

Vilnietis Tomas interviu DELFI papasakojo, kad kiek anksčiau grįžtant iš Baltarusijos namo jam teko susidurti su nepagarbiu Lietuvos pasieniečių elgesiu.

„Vakare grįžome iš Baltarusijos į Lietuvą. Privažiavę iki pasienio posto apsižiūrėjome, kad nepastebėjome ženklo, rodančio, kokia eile toliau važiuoti. Taip nutiko, kad atsidūrėme priešais sunkvežimius, kurie turėjo važiuoti į Baltarusijos pusę. Kilo konfliktinė situacija, prie mūsų pribėgo pasienio kontrolės punkto darbuotoja, kuri ėmė šaukti, kad padarėme baisų dalyką. Tai įvyko Lietuvos pusėje, o Baltarusijos pusėje viskas buvo gerai ir kultūringai. O čia ši moteris tiesiog ant mūsų šaukė, grasino didžiulėmis baudomis. Paskui turėjome dar dvi valandas laukti iki vidurnakčio, kol kas nors prie mūsų prieis“, – pasakojo Tomas.

Jo teigimu, kol jie stovėjo pasienyje, dar penki vairuotojai padarė tą pačią klaidą. Tomo teigimu, jam teko sumokėti baudą – apie 75 litus.

„Pats pasienio tarnybos viršininkas pripažino, kad vakare šis ženklas prastai matosi. Bet labiausiai mus pribloškė šios moters elgesys, kuri ant mūsų šaukė ir apskritai buvo ginkluota. Įsivaizduojate, koks buvo įspūdis? Vienas mano pažįstamas taip ir pasakė: „Jūs mažiau nervinkite, nes ji dar ir ginklą išsitrauks. O juk mes su vaikais buvome. Mes dėl jos pasiskundėme, jos vadovas teigė, pasakys jai, kad taip elgtis negalima. Kalbant apie lietuvių muitininkus, ir jie ne per geriausiai elgėsi – pavyzdžiui, atidarinėjo rankines nė neatsiklausę leidimo, ko baltarusių kolegos sau neleido“, – teigė Tomas.

Apie kitą panašų atvejį DELFI papasakojo verslininkas iš Vilniaus Darius.

„Praėjusių metų pabaigoje su reikalais vykau į Baltarusiją ir, deja, susidariau ne per geriausią įspūdį. Daugybė mašinų, be to, Vilniuje tą dieną vyko koncertas, į kurį atvyko žmonių iš Baltarusijos. Kai privažiavome prie Lietuvos posto, tai, ką pamačiau, buvo baisu. Pradedant tuo, kad pasieniečių drabužiai netvarkingi, jie atrodė tarsi klounai ir nė iš tolo nebuvo panašūs į pareigūnus. Be to, lauke buvo šalta, moterys net trepsėjo, bet mes stovėjome lauke, niekas prie mūsų nepriėjo. Ką galiu pasakyti – tokia pati situacija buvo dešimtą dešimtmetį Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, o juk kiek metų praėjo, niekas nepasikeitė. Vėliau atėjo pasienietis ir ėmė baisiausiai šaukti ant tų žmonių rusiškai. Tą akimirką pasijutau gilioje Tarybų Sąjungoje“, – pasakojo lietuvis.

Darius prisiminė – kai po TSRS žlugimo tik atidarė sienas ir buvo galima važiuoti į Lenkiją, Čekiją, Suomiją, šių šalių gyventojai geranoriškai elgėsi su žmonėmis iš buvusios TSRS. „Žiūrint į juos, jaučiant jų svetingumą, mums norėjosi gyventi taip, kaip Lenkijoje, Čekijoje, bet, manau, mūsų kaimynams nekyla noras „gyventi kaip Lietuvoje“, – sako verslininkas.

„Man atrodo, kad mums, kaip šaliai, būtina turėti tokią nuostatą – privalome rodyti aukštą kultūros lygį. Aiškiausiai tai turi matytis pasienyje, ambasadoje, konsulatuose. Tai labai svarbu šalies įvaizdžiui, nes tai pirma vieta, kurioje žmogus susiduria su mūsų valstybe“, – apibendrino Vilniaus gyventojas.

Lietuvos URM: problemą sprendžia vizų centrai

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Spaudos tarnyba, DELFI prašoma pakomentuoti padėtį su Lietuvos vizomis ir ambasados darbu Baltarusijoje, pabrėžė, kad URM Lietuvos atstovų darbui Baltarusijoje skyrė papildomų išteklių.

„Nuo gegužės pradžios palaipsniui didinamas darbuotojų skaičius – šiuo metu dirba 4 darbuotojais daugiau. Vasaros mėnesiais komandiruojamas papildomas diplomatas bei techninis darbuotojas. Lietuvos ambasada Minske kasdien išduoda apie 1 100 vizų. Baltarusijoje (ambasadoje Minske ir konsulate Gardine) šiemet per pirmąjį pusmetį išduota 110 513 vizų, t. y. 6,8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 metais. Vizų išdavimas atitinka realius keliautojų į Lietuvą srautus, tačiau ambasados techninės galimybės pasiekė ribą.

Elektroninė registracijos sistema nuolat atakuojama, piktavaliai bei pasipelnyti siekiantys asmenys kuria dirbtinius trukdžius sklandžiam ambasados vizų tarnybos darbui. Nors vizų išduodama daugiau, prie ambasados fiksuojami panašaus dydžio žmonių srautai, kaip ir pastaraisiais metais. Ministerija ketina pasitelkti išorės paslaugų teikėją. Šiuo metu vyksta atrankos procedūra, po kurios rugsėjo pradžioje paaiškės atrankos laimėtojas, su kuriuo pasirašius susitarimą rudenį ketinama atidaryti vizų centrus Baltarusijoje. Vizų centrai turės neribotas galimybes patogiai aptarnauti vizų prašančius asmenis bei teikti papildomas paslaugas“, – teigiama URM atsakyme.

Kilo problemų pasienyje? Reikia iš karto skųstis

Komentuodamas problemas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Giedrius Mišutis pabrėžė, kad kreiptis su skundu dėl pasieniečio elgesio reikia iš karto po incidento.

„Jeigu turėtume apie tai informacijos, kai pilietis kerta sieną, duomenis apie jo vardą ir pavardę, už ką gavo baudą, galėtume detaliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. O dabar galime atsakyti tik iš esmės – jeigu keliaujantieji nepatenkinti pasieniečių darbu, jų elgesiu, reikia turėti omenyje, kad kiekvienas pareigūnas su uniforma ant krūtinės turi identifikacinį ženklelį, ant kurio – unikalūs skaičiai. Juos reikia pranešti, o pagal šį ženklą mes paskui galime išsiaiškinti pavardę ir pareigūno pareigas, ar dažnai tokie atvejai fiksuojami“, – aiškino G. Mišutis.

Tarnybos atstovas taip pat konstatavo, jog neretai atsitinka ir taip, kad patys keliautojai pateikia pagrindo neturinčių pretenzijų – pažeidžia pasienio kontrolės taisykles, sustoja netinkamose vietose ir vyksta, pavyzdžiui, į prekių be muitų parduotuves.

„Todėl dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kad tokiu atveju žmogus iš karto kreiptųsi į mūsų atsakingas tarnybas, be to, yra ir anoniminis telefonas, o internete yra galimybė anonimiškai pateikti informaciją elektroniniu būdu. Mes iš karto reaguojame į tokius pranešimus. Ir neskatiname atvejų, kai pareigūnai elgiasi ne pagal pareigų instrukcijas, kai nekultūringai elgiasi. Na bet suprantama, kad tam turime turėti duomenų apie tai, kas atsitiko“, – reziumavo G. Mišutis.

Jo teigimu, pagal pasienio kontrolės taisykles, be atskiro leidimo negalima filmuoti vieną ar kitą incidentą kontrolės poste.

„Tačiau tai nereiškia, kad nėra būdų patikrinti to, kas įvyko, aplinkybių. Jeigu nukentėjusysis iš karto kreipsis su skundu, bus imtasi visų priemonių patikrinti to, kas įvyko, aplinkybes“, – pabrėžė pareigūnas.

Jo duomenimis, pernai Vilniaus rajono pasienio kontrolės punktuose, kuriems priklauso didžiausi – Medininkų, Kenos ir kt. – gauta 18 skundų dėl pasieniečių darbo, visi buvo ištyrinėti, galiausiai vienam pareigūnui buvo skirta administracinė nuobauda. Pirmą šių metų pusmetį buvo gauta 12 skundų, nuobaudų nebuvo.

Lietuvos muitinės Spaudos tarnyboje taip pat pranešė, kad apie netinkamą muitininkų elgesį visada reikia pranešti pamainos budinčiam, be to, pranešti apie tai, kas atsitiko, galima anoniminiu telefonu, nurodytų muitinės interneto svetainėje, skiltyje „Kelio užkirtimas korupcijai“.

Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvą aplankė 17 proc. daugiau užsieniečių negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo laikotarpiu turistų iš Baltarusijos padaugėjo 27 proc., kurie sudarė 38 600. Baltarusija – antroje vietoje po Rusijos pagal atvykstamojo turizmo apimtis. Vidutiniškai vienas baltarusių turistas Lietuvoje praleidžia 3–4 dienas ir išleidžia 518 litų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...