captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvija po euro: kaip pasikeitė pirkėjų elgesys

Latviai jau nuo šių metų sausio 1 d. į savo pinigines kiša nebe dvidešimtmetį naudotus latus ir santimus, o euro banknotus ir centus. DELFI portalo kalbintos prekiautojos Ventspilio centre esančiame turguje pasipasakojo, kaip joms sekasi gyventi su nauja valiuta.
K. Krafts (BFL) nuotr.
K. Krafts (BFL) nuotr.

Latviai jau nuo šių metų sausio 1 d. į savo pinigines kiša nebe dvidešimtmetį naudotus latus ir santimus, o euro banknotus ir centus. DELFI portalo kalbintos prekiautojos Ventspilio centre esančiame turguje pasipasakojo, kaip joms sekasi gyventi su nauja valiuta.

Saulėtą vasaros dieną poilsiautojai skuba į Ventspilio pajūrį. Tuo metu Ventspilio centre esančiame turguje pensinio amžiaus Astrai ir Irmai prasideda eilinė prekybos diena. Abi moteriškės prisiduria prie pensijos prekiaudamos gėlėmis, sodinukais.

Kadangi apie pietus turgus jau pakankamai ištuštėjęs, latvės, susėdusios ant šalia esančio suoliuko, diskutuoja įvairiomis temomis bei dalijasi gyvenimo prisiminimais. Prie jų prisijungia ir DELFI žurnalistai, smalsaujantys, kaip latviams pavyko priprasti prie naujos valiutos.

Latai Latvijoje iš viso cirkuliavo beveik 40 metų: 1922–1940 m. ir 1993–2013 m. Ateities kartos su šia valiuta galės susipažinti tik muziejuose ar sulauks neiškeistų banknotų ir monetų iš savo tėvų ar senelių.

Ventspilio centre esančiame turguje latus primena tik kai kuriose vietose dar abejomis valiutomis užrašytos kainos. Šiųmečių bulvių kilogramas birželio viduryje Ventspilio turguje kainuoja 1,2–2 eurai už kilogramą (4,14–6,9 Lt). Braškės – 1,5–2 eurai už kilogramą (5,18–6,9 Lt). Žiedinis kopūstas siūlomas už 2 eurus (6,9 Lt). Svogūnų kilogramas – 0,80 euro (2,76 Lt), latviški agurkai – 2 eurai už kilogramą (6,9 Lt).

„Bandome priprasti, bet dar sunku“, – sako Astra. Senolė pasakoja, kad sunku susiskaičiuoti naują valiutą: ji vis dar bando viską versti į latus ir santimus.

„Klientai sako, kad viskas pabrango, nors tik skaitinė reikšmė pasikeitė“, – pastebi prekeivė. Keičiant latus į eurus nustatytas kursas, pagal kurį 1 latas yra lygus 1,423 euro arba 0,7 lato – 1 euras.

Astra pasakoja, kad už savo gėles, kurios kainavo 1 latą, dabar prašo 1,5 euro, tačiau klientams psichologiškai atrodo, kad gėlės pabrango.

„Prašo, kad už 1 eurą parduočiau“, – teigia ji.

Jaučiasi praradusi dalį identiteto

Prie pokalbio prisijungia ir Irma, kurią slegia kitokios bėdos.

„Niekada nepriprasiu. Mylėjome savo pinigus ir toliau mylime“, – teigia moteris.

Nors Irmai perėjimas prie euro ne pats pirmas valiutos keitimas gyvenime, ji pripažįsta, kad perėjimo nuo lato prie euro negalima lyginti su rublio atsisakymu.

„Rublį lengvai paleidau, o lato nenorėjau prarasti. Praradome savo tautiškumą ir šito praradimo jau nepakeisi. Praradome dalį valstybiškumo“, – savo nuotaikas atskleidžia turgaus prekiautoja.

Vis dėlto moterys sutartinai pritaria, kad informacijos prieš įvedant eurą buvo pakankamai.

Nepatogumų nepajuto

Visai kitokios nuomonės apie euro įvedimą laikosi šalia Ventspilio turgaus įsikūrusio Ventspilio turizmo informacijos centro vadovė Inga Aulmanė.

„Mano gyvenime tai ne pirmas pinigų pasikeitimas. Buvo rubliai, iki latų buvo Latvijos rubliai (1992–1993 m. – red.)“, – prisimena moteris.

I. Aulmanė prisipažįsta, kad net praėjus pusmečiui po euro įvedimo, ji vis dar bando eurus išsiversti į latus. Tačiau kartu ištraukia savo išmanųjį telefoną ir rodo Latvijos piliečiams sukurtą programėlę, kuri leidžia lengvai konvertuoti valiutą.

„Tačiau mano sesuo gyvena Vokietijoje ir sako, kad ten vietiniai dar iki šiol eurą lygina su marke, nors jau tiek metų jie šios valiutos nebeturi“, – kalbėjo turizmo informacijos centro darbuotoja.

I. Aulmanė pasakoja, kad perėjimas prie euro Latvijoje buvo gerai organizuotas: ji nepajautė jokių nepatogumų.

„Nes pinigų, kurie buvo banke keisti pačiai nereikėjo, o jei ir turėjau grynų, tai juos dar visą pusmetį galėjau keisti“, – sakė moteris.

Ventspilio gyventoja svarsto, kad gyventojams kainos atrodo pakilę tik psichologiškai: jei anksčiau latais reikėjo mokėti 5, tai dabar – 7 eurus.

„Iš pradžių sunku įprasti, atrodo, kad daugiau išleidžiame“, – kalba pašnekovė.

Bet kartu ir daugiau gaunate? „Žinoma“, – nusijuokia I. Aulmanė. – Bet vis tiek, nors daugiau ir gauname, užėjus į parduotuvę psichologiškai atrodo, kad viskas pabrango“.

Nepaisant to, latvė nesieja euro įvedimo su kainų augimu. Latvijos banko duomenimis, 2014 m. pirmąjį ketvirtį fiksuota 0,4 proc. infliacija, 2013 m. tuo pačiu periodu – 0,6 proc. kainų augimas.

Paklausta, kaip su valiutos permainomis tvarkosi jos pažįstami ir giminaičiai, moteris atvirauja: „Manau, bet kurioje valstybėje žmonės skirtingi – vieni skaičiuoja greitai, kiti – lėtai. Vieni permainas priima labai lengvai, o yra žmonių kurie metų metus neapsipranta. Žinoma, senesniems žmonėms sunku. Ir man kiek sunkiau priprasti prie euro monetų, nes jos atrodo panašiai, bet yra kitokio dydžio. Senas žmogus gal ir gali skaičiuko ant monetos nematyti. Prie santimų jau buvome įpratę, vien liesdamas jau žinojai, koks pinigas. Bet dabar teks iš naujo pratintis“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...