captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Švedienė: valstybės įmonės nesuvaldo finansinės rizikos

2011 m. įvykus „Snoro“ banko bankrotui, 34 valstybės valdomos įmonės prarado daugiau kaip 207 mln. Lt. 2013 m. bankrutavus Ūkio bankui, daugiau kaip 29 mln. Lt prarado 7 valstybės valdomos įmonės, 2 iš jų jau buvo praradusios lėšų bankrutavus „Snoro“ bankui. Tokius faktus pateikia valstybiniai auditoriai. Kas atsakys už netinkamai valdomus valstybės pinigus?
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

2011 m. įvykus „Snoro“ banko bankrotui, 34 valstybės valdomos įmonės prarado daugiau kaip 207 mln. Lt. 2013 m. bankrutavus Ūkio bankui, daugiau kaip 29 mln. Lt prarado 7 valstybės valdomos įmonės, 2 iš jų jau buvo praradusios lėšų bankrutavus „Snoro“ bankui. Tokius faktus pateikia valstybiniai auditoriai. Kas atsakys už netinkamai valdomus valstybės pinigus?

Apie tai naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su valstybės kontroliere Giedre Švediene.

- Atlikę finansinių rizikų valdymo auditą teigiate, kad dar ir šiandien ne visos valstybės valdomos įmonės su joms patikėtais pinigais elgiasi atsakingai. Ar tokia situacija nėra nebaudžiamumo pasekmė? Neteko girdėti, kad dėl prarastų bankuose pinigų būtų nubaustas valstybės valdomos įmonės vadovas.

- Šiuo atveju kalbėti apie baudžiamumą nebūtų visiškai teisinga. Tie įmonių vadovai, kurie nepaisė galiojančių reglamentų, buvo nubausti. Bėda gludi kitur – nuo bankų bankrotų niekas nėra apsaugotas šimtu procentų. Visame pasaulyje bankai bankrutuoja ir atneša nuostolių.

Tačiau kiekvienas įmonės vadovas privalo užtikrinti maksimalią prevenciją, kad įvykus banko bankrotui jo įmonė nukentėtų minimaliai. Toks instrumentas – finansinės rizikos valdymo gairės – jau sukurtas ir valstybės valdomų įmonių vadovai turėtų juo pasinaudoti, kad sumažintų bankroto, jei jis įvyktų, poveikį.

- Tačiau finansinės rizikos valdymo gairės – rekomendacinio pobūdžio. Ar tai reiškia, kad ir ateityje bankrutavus bankui jame laikytos valstybės valdomų įmonių lėšos bus nurašomos į nuostolius, už kuriuos niekas nebus atsakingas?

- Kad taip nenutiktų, mes ir atlikome auditą, kuriuo siekėme parodyti, kaip valstybės valdomos įmonės, kurių dauguma neturi bankininkystės subtilumus išmanančių specialistų, panaudoja jiems siūlomus saugiklius. Deja, audito rezultatai parodė, kad finansinė rizika valstybės valdomose įmonėse valdoma nepakankamai. Vadinasi, dar ne visi tokių įmonių vadovai naudojasi jiems siūlomais finansinės rizikos valdymo įrankiais.

Kita vertus, finansinės rizikos valdymą apsunkina tai, kad ne visada aišku, kaip įgyvendinti gairėse pateikiamas rekomendacijas.

- Kasmet atlikę auditus Jūs taip pat teikiate šimtus rekomendacijų. Koks rezultatas?

- 2013 m. atliekant finansinius (teisėtumo) auditus subjektams pateikėme beveik 900 rekomendacijų. Iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos buvo įgyvendinta 92 proc. rekomendacijų, kurios iki to laiko privalėjo būti įgyvendintos.

- Galime numanyti, kad neįgyvendintos liko problemiškiausios, kuriose nurodote grąžinti į biudžetą neteisėtai panaudotus pinigus?

- Pernai į valstybės biudžetą 40-čiai audituotų subjektų rekomendavome grąžinti 6,7 mln. Lt. Iki šiol grąžinta bemaž du milijonai. Jei žiūrėtume plačiau, per pastaruosius pusantrų metų iš viso į valstybės biudžetą buvo sugrąžinta per tris milijonus litų. Tai suma, kuria papildytas biudžetas kartu su ankstesniais metais pateiktomis ir tik dabar įgyvendintomis rekomendacijomis sugrąžinti neteisėtai panaudotas lėšas.

Auditų metu nustatome atvejus, kai dėl atsakingų asmenų netinkamų ar neteisėtų sprendimų padaroma žala biudžetui. Tačiau vyrauja praktika, kai tarnybiniai tyrimai, nustatant kaltus asmenis, neatliekami arba kalti asmenys nenustatomi. Tuomet esame priversti kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl viešojo intereso gynimo. Ikiteisminio tyrimo ir teismų procesų karuselė sukasi ilgai, todėl greitų rezultatų nebūna.

- Kiek audito medžiagų kasmet atiduodate nagrinėti teisėsaugos institucijoms?

- Metai nelygūs metams. Štai pernai Generalinei prokuratūrai, STT ir FNTT perdavėme septynias medžiagas. Penkios iš jų – prašant apginti viešąjį interesą, dvi medžiagos perduotos teisėsaugos institucijų prašymu.

Valstybės kontrolė nuolat teikia auditų medžiagas ir specialistų išvadas teisėsaugos institucijoms pagal jų prašymus. Šiais metais jau esame perdavę trijų auditų medžiagas ir pateikėme vieną specialisto išvadą. Dar vieną audito medžiagą, pagal kurią Klaipėdos apygardos prokurorė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, perdavėme STT.

Šį mėnesį baigsime rengti 2013 m. finansinių (teisėtumo) auditų ataskaitas ir rudenį paaiškės, kiek nustatyta tokių pažeidimų, dėl kurių ir vėl privalėsime kreiptis į teisėsaugos institucijas.

- Prieš kurį laiką plačiai nuskambėjo Valstybės kontrolės iniciatyva pareikalauti asmeninės atsakomybės iš ministrų už neteisėtus darbuotojų atleidimus. Ar šios bylos taip ir baigėsi niekuo?

- Procesai tęsiasi. Visuomenė supranta, kad lėšų naudojimo prasme ministrų veikimo zona tokia pati, kaip ir kitų įstaigų vadovų, tačiau politikų tiesioginė materialinė atsakomybė teisės aktuose nėra apibrėžta. Todėl mes nuosekliai einame per visus įmanomus viešojo intereso gynimo etapus, o jiems pasibaigus dar kartą išanalizuosime situaciją ir galėsime pasisakyti dėl poreikio keisti dabartines įstatymų nuostatas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...