captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vizijose – kooperacija

Bendra kredito unijų, žemės ūkio ir prekybos kooperatyvų veikla – tokie norai išsakomi vis drąsiau. Tiesa, kada kitose Europos valstybėse šimtmečius sėkmingai gyvuojanti kooperacija taps kūnu ir Lietuvoje, kol kas tik spėliojama, nors dėl galimos jos naudos nesiginčijama.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Bendra kredito unijų, žemės ūkio ir prekybos kooperatyvų veikla – tokie norai išsakomi vis drąsiau. Tiesa, kada kitose Europos valstybėse šimtmečius sėkmingai gyvuojanti kooperacija taps kūnu ir Lietuvoje, kol kas tik spėliojama, nors dėl galimos jos naudos nesiginčijama.

Šviesi bendra ateitis. Tokia regima, kalbant apie kooperatinę bankininkystę Lietuvoje. Ši esą visai puikiai čia gyvavo prieškariu, bet sovietmetis viską sunaikino.

Dabar savo nišose įsitvirtinusios ir sustiprėjusios įvairios šalies kooperacinės rūšys – žemės ūkio, prekybos ir kredito – prakalbo apie galimą vienijimosi atnaujinimą.

Tai esą būtų naudinga ne tik pačioms idėjas, veiklą ir pinigus viena kitai siūlančioms pusėms, bet ir vietos bendruomenėms. Mat būtent taip regionų ekonomikos palaikomos, pvz., Vokietijoje, Austrijoje ar Italijoje.

„Italijoje yra tokia Trentino provincija, kur 50 proc. žmonių priklauso kooperatyvams. 98 proc. yra smulkaus verslo [atstovai], jie visi gamina kažką, susivienija, ir štai yra ir gamintojų kooperatyvai, ir perskirstytojų kooperatyvai, ir kredito unijos kaip kooperatiniai bankai dalyvauja tame procese“, – pavyzdį pateikia Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Dalia Kaupelytė.

Tokios kooperacijos veikla ir Lietuvoje, teigiama, galėtų apimti žemdirbystės sektorių, turizmą ir apskritai bet kokį smulkųjį verslą. O bendros veiklos įsukti žmonės užsidirbtų ir mažiau prašinėtų pašalpų.

„Gamintojai gamina kažkokią produkciją – tai žemės ūkio kooperatyvai, tai grūdai, tai pienas, tai kiti dalykai. Lietuvos kooperatyvų sąjunga turi parduotuvių tinklą, jie gali parduot visą šitą dalyką. Na, o mes būtume tie finansuotojai“, – sako asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

„Žinoma, mes išloštumėm. Tai padėtų aptarnauti didesnį narių skaičių, pritraukti, tarkim, kooperatyvus į kredito unijų veiklą, didinti apyvartas. O kiti kooperatyvai išloštų dėl to, kad kredito unijos teikia paslaugas palankesnėmis sąlygomis, kartais išvis nemokamai. Na, esmė yra ne pelnas, bet nauda nariui“, – tvirtina Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Tiesa, pripažįstama, kad bendrą kredito unijų ir kooperatyvų veiklą stabdys žmonių baimės ir savų interesų paisymas. Tad iki realaus susikooperavimo pirmiausiai planuose – konfederacijos ar panašios organizacijos įkūrimas. Ji kredito unijoms, smulkesniems ūkininkams ir miesteliuose bei kaimuose daugiausiai dirbantiems prekybininkams leistų tapti stipresne jėga ir svariau kalbėti su politikais. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close