captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar „Air Lituanicai“ lemta virsti balta gulbe?

Prieš metus iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ logotipu pažymėtas orlaivis. Bendrovė giriasi, kad per metus perskraidino daugiau kaip 100 tūkst. keleivių, įvykdyta apie 2 tūkst. skrydžių. Ar bendrovei pavyks išvengti ateities sunkumų ir 2015 m. uždirbti pelną?
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prieš metus iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ logotipu pažymėtas orlaivis. Bendrovė giriasi, kad per metus perskraidino daugiau kaip 100 tūkst. keleivių, įvykdyta apie 2 tūkst. skrydžių. Ar bendrovei pavyks išvengti ateities sunkumų ir 2015 m. uždirbti pelną?

Bendrovė UAB „Air Lituanica“ buvo įsteigta 2012 m. gegužės pabaigoje. Kaip sekasi išgyventi Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko inicijuotai bendrovei, nežinia. Bendrovė Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų nei už 2012 m., nei už 2013 m. Tai padaryti bendrovė turėjo iki praėjusių ir šių metų gegužės pabaigos.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bendrovės veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku ir nustatyta tvarka užtraukia bendrovei 1–10 tūkst. Lt baudą. Vis dėlto Registrų centras bendrovei „Air Lituanica“ dėl ataskaitų nepateikimo įspėjimo ar baudos dar nėra skyręs.

Civilinės aviacijos administracija, portalo DELFI užklausta apie bendrovės „Air Lituanica“ finansinę būklę, teigė, kad „oro vežėjas nuolat teikia informaciją Civilinės aviacijos administracijai apie savo finansinę padėtį“.

„Kaip ir buvo numatyta anksčiau pateiktame bendrovės verslo plane, pirmieji veiklos metai buvo nuostolingi. Oro susisiekimo rinkoje įprasta, kad reikia kelerių metų, kol vežėjas įsitvirtina rinkoje ir pradeda gauti pelną. Todėl galima tikėtis, kad keli pirmieji veiklos metai bendrovei bus nuostolingi“, – teigiama apie „Air Lituanica“ finansinę būklę atsiųstame komentare.

Jame primenama, kad oro vežėjas savo veiklą pradėjo bendradarbiaudamas su „Estonian Air“, tačiau lapkričio pabaigoje nutrūkus bendradarbiavimui, „Air Lituanica“ turėjo pakoreguoti savo verslo planą ir atšaukė skrydžius į Amsterdamą.

Įmonės „Air Lituanica“ atstovė spaudai Sandra Meškauskaitė, užklausta, kodėl bendrovė nepateikia Registrų centrui finansinių ataskaitų, teigė, kad, jos žiniomis, „viskas daroma kaip numatyta įstatymuose“. Kartu ji pridėjo, kad visai normalu, jog aviacijos versle pradėjusi dirbti įmonė pirmus kelerius metus yra nuostolinga.

„Mūsų plane yra numatyta per trečius metus jau dirbti rentabiliai ir tikrai šio tikslo siekiame“, – teigė ji.

Artimiausiais metais „Air Lituanica“ neplanuoja atsisakyti dabar vykdomų krypčių. Atvirkščiai, rudenį oro vežėjas keleivius skraidins į Amsterdamą, taip pat neužmirštama Maskvos kryptis. Tačiau konkrečių detalių apie ją dar nėra.

Šiuo metu „Air Lituanica“ vykdo 43 skrydžius iš Vilniaus oro uosto per savaitę. Kitais metais bendrovė tikisi pervežti daugiau kaip 150 tūkst. keleivių. Dar per ateinančius dvejus metus keleivių skaičių norima išauginti iki 500–600 tūkst. keleivių.

Turtas Vilniuje ir Palangoje už Profsąjungų rūmus

Bene daugiausiai galvos skausmo dėl „Air Lituanica“ finansavimo kyla Vilniaus miesto savivaldybei, kuri nuolat didina vienos iš „Air Lituanica“ savininkės savivaldybės įmonės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą. Šie įstatinio kapitalo didinimai nuolat sulaukia prokurorų, ginančių viešąjį interesą dėmesio.

Šių metų birželio 18 d. Apeliacinis teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas „Air Lituanica“ savininkės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą padidinti 2,25 mln. Lt buvo neteisėtas.

Teismo nutartyje rašoma, kad „Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti sprendimo investuoti, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“.

BNS jau skelbė, kad šiemet balandį Apeliacinis teismas panaikino 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl bendrovės kapitalo didinimo 5,06 mln. Lt nekilnojamuoju turtu, kurio didžiąją dalį sudarė socialinis būstas bei 0,5 mln. Lt piniginis įnašas.

Taip pat pernai spalį Vilniaus apygardos teismas panaikino 2012 m. kovo 21 d. tarybos sprendimą dėl beveik 23 mln. Lt įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu. Čia „Start Vilnius“ buvo perduoti įvairūs pastatai, kiemo statiniai, inžinieriniai tinklai Vilniuje ir Palangoje.

Po šio sprendimo Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Apeliacinį teismą, tačiau šiuo metu savivaldybėje yra pateiktas taikos sutarties projektas dėl šio ginčo su viešąjį interesą ginančia prokuratūra.

Šia taikos sutartimi norima UAB „Start Vilnius“ iš UAB „VIPC Vilnius“ perduoti Profesinių sąjungų rūmus, o už juos bendrovė gautų savivaldybės perduotą turtą „Start Vilnius“.

Taikos sutarties projekte teigiama, kad „šios taikos sutarties pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pereitų ženkliai didesnės vertės turtas“: buvę Profesinių sąjungų rūmai yra įvertinti 41,909 mln. Lt su 18,3 mln. Lt kreditoriniu įsipareigojimu, o į „Start Vilnius“ buvo perleista turto, kurio bendra vertė 19,84 mln. Lt.

Ruošia naują injekciją

Vilniaus miesto savivaldybė padėti „Start Vilnius“ žada ir dar viena injekcija.

Birželio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paruošė naują projektą, kuriuo norima UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą didinti dar 3,618 mln. Lt.

Šįkart bendrovei norima perduoti dviejų medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechą (657,5 kv. m ploto, 979 tūkst. Lt), medienos džiovyklą (416,77 kv. m ploto, 543 tūkst. Lt), sandėlį su gamybinėmis patalpomis (1747,17 kv. m ploto, 2,046 mln. Lt), butą (Žirmūnų g. 1A, 50 tūkst. Lt).

Primename, kad per pirmuosius metus nemalonumų bendrovei kilo ir su partneriais Estijoje.

Pernai lapkričio pabaigoje „Estonian Air“ paskelbė, kad vienašališkai nutraukia sutartis su Lietuvos oro vežėju. Tuomet „Estonian Air“ bendrovei įkando pareikšdami, kad „Air Lituanica“ „neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų, numatytų sutartyse“. Pabrėžta, kad sutartį nutraukti estai nusprendė po pasikartojančių sutarties sąlygų pažeidimų. Praradęs vieną orlaivį Lietuvos oro vežėjas buvo priverstas nutraukti skrydžius į Amsterdamą.

Nepavyko per metus bendrovei išsisukti ir be vėluojančių skrydžių. Portalo DELFI skaitytojai išreiškė nerimą dėl pasikartojančių bendrovės skrydžių vėlavimų.

Geresnių rezultatų siūlo dar palaukti

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius habil. dr. prof. Jonas Stankūnas siūlo per greitai „Air Lituanicos“ nenurašyti. Oro vežėjams reikalingos didelės investicijos ir laikas, kol veikla gali pradėti nešti pelną.

„Kai kalbame apie besikuriančią bendrovę, rinkos aplinka reikalauja daug didesnių resursų įsibėgėjimui nei jau egzistuojančiai bendrovei“, – kalbėjo ekspertas.

J. Stankūnas teigė per daug nėra susipažinęs su „Air Lituanica“ veikla, tačiau tikino, kad bendrovės likimas priklausys nuo pasirinkto verslo modelio.

„Priklauso nuo to, kaip organizuos veiklą. Aviacijoje yra pelninga veikla – užsakomieji reisai. Su jais lengviau įeinama į rinką ir užtikrinamas lėktuvo užkrovimas. Viskas išeina rentabiliau. Yra ir keleivių vežimas. Šiame sektoriuje visur yra sudėtingai pasiekiamas rentabilumas ir nesvarbu, ar traukiniais, ar autobusais, ar lėktuvais. Tai yra suvaržyta rinka – važiuoji tik pagal grafiką ir nežinai, ar keleivis bus, ar ne, o vežti vis vien turi“, – kalbėjo aviacijos instituto vadovas.

Ekspertas teigė nežinantis, kokį modelį pasirinks „Air Lituanica“, tačiau vardijo, kad tokiais atvejais gali būti renkamasi veiklos derinimas su užsakomaisiais skrydžiais ar pasirenkamas vienas maršrutas.

„Yra visokių modelių. Pavyzdžiui, bendrovė gali dirbti pagal tęstinės veiklos sutartį su kita didele bendrove, tai tuomet ir nedidelė bendrovė gali dirbti rentabiliai, nes ji atlieka tik dalį uždavinio, o likusią naštą paima partneris“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, šiuolaikiniame aviacijos pasaulyje mažiems oro vežėjams yra labai svarbu turėti partnerius.

„Manau, kad jeigu žmonės dirba, tai reikia jiems duoti įsibėgėti ir nereikalauti iš karto rezultato, o tegu jie sutvirtėja, įsikabina, o tada jau galima diskutuoti apie ateitį. O kol kas tikrai reikia turėti pakankamai finansų, kad tą veiklą pradėti“, – komentavo profesorius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...