captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškas šaknis atradęs žydas jungs Lietuvos verslininkus su Izraeliu

Lietuvoje viešinčio Leno Judeso tėvai gimė ir užaugo Pietų Afrikos Respublikoje. Pats teisininkas gimė Londone ir vaikystėje su šeima persikėlė į Izraelį. Tačiau, kad ir kur gyvenimas L. Judesą nublokšdavo, jis visada žinojo, kad jo šaknys – Lietuvoje. Būtent ši šeimos istorijos detalė privertė žydą įsitraukti į veiklą, skatinančią ryšius tarp Lietuvos ir Izraelio verslininkų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvoje viešinčio Leno Judeso tėvai gimė ir užaugo Pietų Afrikos Respublikoje. Pats teisininkas gimė Londone ir vaikystėje su šeima persikėlė į Izraelį. Tačiau, kad ir kur gyvenimas L. Judesą nublokšdavo, jis visada žinojo, kad jo šaknys – Lietuvoje. Būtent ši šeimos istorijos detalė privertė žydą įsitraukti į veiklą, skatinančią ryšius tarp Lietuvos ir Izraelio verslininkų.

Liepos 7 d. Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje pranešimą skaitysiantis L. Judesas prieš pradėdamas kalbėti apie Lietuvos ir Izraelio verslo santykius pasakoja savo įdomią šeimos istoriją.

Pats teisininkas gimė Londone, į kurį jo tėvai atsikraustė iš Pietų Afrikos Respublikos. Šeima buvo nusprendusi kraustytis į Izraelį, tačiau L. Judeso tėtis nusprendė prieš tai specializuotis odontologijos srityje. Didžioji Britanija 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tam buvo tinkanti vieta. „Kai buvau mažas berniukas, persikraustėme į Izraelį. Visada žinojau, kad mano seneliai buvo iš Lietuvos, iš abiejų pusių, tačiau šeimoje apie tikrąsias šaknis turėjome mažai informacijos, žinojome, tik miestelių ir kaimų pavadinimus, iš kur kilusi mūsų šeima“, – pasakojo jis.

Įkalbėjo gimines nerti į paieškas Lietuvoje

13 metų sulaukę moksleiviai Izraelyje turi dirbti prie specialaus projekto, kuriame bando aiškintis savo kilmę. „Tuomet ir pradėjau domėtis savo šaknimis Lietuvoje ir tikrai vieną dieną apie tai parašysiu knygą“, - svajingai pasakojo pašnekovas. Pradėjęs domėtis savo giminėmis Lietuvoje L. Judesas įkalbino savo tėtį ir gimines atvykti į Lietuvą ir čia ieškoti tikrųjų savo giminės šaknų.

Daugiau informacijos žydui pavyko rasti apie gimines iš tėčio pusės. Paieškos L. Judesui padėjo išsiaiškinti, kad jo šeimos pėdsakų yra Kėdainiuose, Jonavoje, netoli Mažeikių, o iš mamos pusės – Anykščiuose. „Turėjome nuostabų gidą, kuris nuvežė mus į Viekšnius ir parodė archyvinius įrašus iš 1940-ųjų. Ir čia radau savo pavardę – Judesas. Tikrai nežinojau, kad tuo metu Lietuvoje buvo likę giminių. Žinojau, kad į Pietų Afrikos Respubliką giminaičiai emigravo 1880-1890 m. O čia radau Alterį Judesą“, - pasakojo pašnekovas.


Archyviniuose įrašuose vyras sužinojo A. Judeso adresą ir net profesiją. Žydas tuomet prekiavo mediena. „Nuvažiavome prie to namo. Pamenu buvo sekmadienis, Motinos diena. Name radome seną moteriškę. Ji pasakojo, kad name apsigyveno po Antrojo pasaulinio karo, Alterio nepažinojo, bet žinojo, kad šioje apylinkėje gyveno daug žydų šeimų“, - prisiminė L. Judesas.

Po šio vizito pašnekovas patraukė į senas žydų kapines. „Kapinės atrodė apleistos, paminklai apgriuvę, aukšta žolė. Tačiau staiga priėjau prie paminklo ir kaip adatą šieno kupetoje pamačiau hebrajų kalba užrašyta „Rebeka Judes“, - toliau apie savo atradimus pasakojo žydas.

Vėliau L. Judesas pasinėrė į paieškas internete. Jam pavyko atsekti gimines iki devintos kartos. Teisininkas sužinojo, kad A. Judesas buvo nužudytas per Holokaustą, palaidotas Mažeikiuose. „Vėliau su manimi susisiekė amerikietė, kuri buvo tolima jo giminaitė. Ji pasakojo, kad giminės iš Pietų Afrikos Respublikos bandė jį įkalbėti palikti Lietuvą, bet jis nenorėjo išvykti“, - teigė jis.

Šios paieškos visiškai pakeitė Izraelio gyventojo gyvenimą, jis surado daug giminių tiek JAV, tiek Izraelyje: „Pasirodo, giminaičių turėjau net savo kaiminystėje. Sužinojau, kad viena moteriškė, su kuria bendravau, yra mano giminaitė“.

Su Lietuva suvedė netikėtos pažintys

Sukaupęs daug žinių apie savo genealogijos medį, L. Judesas visą gyvenimą dirbo tarptautinėje erdvėje iš Izraelio. Su Lietuva jį vėl suartino netikėta pažintis.

„Buvau konferencijoje Bukarešte prieš kokius aštuonerius metus. Staiga supratau, kad renginyje sėdžiu šalia tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje. Pradėjome kalbėtis, tapome draugais. Teko jį lankyti Atėnuose, o jis su šeima buvo atskridęs į Izraelį“, – prisiminė L. Judesas.

Izraelio gyventojo gyvenimo kelią pakreipė kita linkme ir dar viena pažintis.

Atstovaudamas Didžiosios Britanijos-Izraelio prekybos rūmams viename diplomatų renginyje L. Judesas sutiko tuometinę Lietuvos ambasadorę Izraelyje Astą Skaisgirytę-Liauškienę, kuri paprašė prisidėti prie Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų įkūrimo.

- Ar istorija, kuri sieja žydus ir Lietuvą turi įtakos verslo santykiams tarp šalių?

- Kartais taip, kartais ne. Kai kuriems žmonėms tai svarbu, bet yra tokių, kuriems ir ne. Pamenu, Lietuvos-Izraelio prekybos rūmai organizavo renginį Tel Avive verslininkams iš Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos, kur Lietuvos ambasadorius buvo garbės svečias. Pripažinsiu, sulaukiau dėl to opozicijos, tačiau daugiau iš ne Izraelio atstovų. Nesu istorikas ir esu sąmoningai pasirinkęs, kaip prekybos rūmų atstovas, nesivelti į istorinius dalykus. Tai jautrus klausimas.

- Kokiuose sektoriuose matote perspektyvas Lietuvos ir Izraelio verslo ryšiams?

- Lietuvos ir Izraelio prekybos santykiai buvo gana kuklūs, bet metai po metų matome aiškų augimą. Perversmą verslo santykiuose gali padaryti tiesioginiai skrydžiai, ką dabar ir turime. Tai leidžia verslininkams lengviau keliauti. Jie gali ir su pigių skrydžių oro bendrovėmis skristi, svarbu, kad nereikėtų praleisti daug valandų su jungiamaisiais skrydžiais. Tiesioginiai skrydžiai iškart augina turizmo sektorių. Matau galimybę Lietuvoje plėtoti ne tik turizmą, kai žydai atvyksta ieškoti savo šaknų, bet ir poilsines keliones. Turite gražią gamtą, čia galima stovyklauti, važinėti dviračiais. Vasarą, kai Izraelyje labai karšta, čia geras oras. Žinoma, reikia auginti ir tradicinio importo ir eksporto ryšius: mediena, mechanika, paslaugos, farmacija, chemijos produkcija, lazeriai. Tačiau labiausiai mane džiugina perspektyvos technologijos sektoriuje. Tiek Izraelis, tiek Lietuva yra mažos šalys, neturinčios daug gamtinių išteklių. Turime išsilavinusią darbo jėgą. Todėl išskiriu dvi šakas – gyvybės mokslai ir informacinės technologijos.

- Visai neseniai įkūrėte Lietuvos-Izraelio „hub'ą“. Kokias funkcijas jis atliks?

- Padėsime abiems pusėms megzti reikalingus ryšius: tiek ieškoti partnerių, tiek investuotojų. Padėsime susisiekti su rizikos kapitalo fondais.

- Kodėl Izraelio verslininkus ir investuotojus turėtų dominti būtent Lietuva?

- Lietuva – Europos Sąjungos šalis, galinti pasiūlyti išsilavinusią darbo jėgą, inovatyvius technologinius sprendimus, palyginti mažas išlaidas verslui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...