captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jaukas – paskola, laimikis – asmens duomenys

Skelbimų portaluose apstu „geradarių“, siūlančių suteikti milžiniškas paskolas. Tačiau susigundžiusių tariamai patraukliomis skolinimo sąlygomis arba nėra, arba jie, įkliuvę į sukčių spąstus, tyli.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Skelbimų portaluose apstu „geradarių“, siūlančių suteikti milžiniškas paskolas. Tačiau susigundžiusių tariamai patraukliomis skolinimo sąlygomis arba nėra, arba jie, įkliuvę į sukčių spąstus, tyli.

Gausu užsienio skelbimų

Skelbimų portaluose netrūksta pasiūlymų pinigų stokojantiems ir jų pasiskolinti šalies kredito įstaigose negalintiems gyventojams bei verslininkams. Dauguma siūlančių paskolas jas žada suteikti skubiai ir palankiomis sąlygomis, be to, bet kurioje Lietuvos ar net pasaulio vietoje.

Dalis skelbimų parašyti laužyta lietuvių kalba, – matyti, kad jie verstiniai, – ir žada paskolas net iki 120 mln. eurų. Lietuviški skelbimai iš pažiūros atrodo patikimesni, nes dalis fizinių kreditorių naudoja saugiklius: iš klientų pageidauja turėti užstatą – nekilnojamojo turto, automobilį ar vertingą daiktą – arba paskolą suteikia pas notarą išskirtinai grynaisiais pinigais.

Skelbimuose kartais pabrėžiama: jei bankas atsisakė suteikti paskolą, būtent jie išties pagalbos ranką. Ir apie kreditingumo reikalavimus nė neužsimena.

Norėdami patikrinti didžiausią įtarimą keliančius užsienio skelbimus, kreipėmės pagal vieną jų. Ir paprašėme suteikti gana kuklią, 6 tūkst. svarų sterlingų (apie 25,6 tūkst. litų), paskolą.

Prašo tik tapatybės kopijų

Netrukus sulaukėme atsakymo. Laiške prisistatęs Archie Ashtonu sunkiai suprantama lietuvių kalba pasiteiravo, kam paskola bus naudojama. Taip pat jis iškart nurodė, kad, norėdami gauti paskolą, turėtume atsiųsti savo tapatybės kortelės kopiją. Apie kreditingumo reikalavimus jis neužsiminė nė žodžiu.

Laiško pabaigoje pridūrė, kad bendrovė turi Jungtinės Karalystės finansų rinkų reguliavimo institucijos leidimą veikti ir dirba vadovaudamasi ES direktyva. Tačiau nepateikė įmonės tinklalapio adreso ar kitų kontaktinių duomenų, kuriuose būtų matyti įmonės rekvizitai ar kita informacija.

Galiausiai pasiteiravome, kaip greitai gausime paskolą ir koks yra bendrovės sąskaitos numeris. Tačiau A. Ashtonas atsakė, kad jis sąskaitos numerio nurodyti dabar negali. Esą jį sužinosime tik tuomet, kai užpildysime paskolos paraiškos formą ir gausime patvirtinimą. „Tokia tvarka“, – patikino jis ir dar kartą paragino atsiųsti asmens tapatybės kortelės kopiją.

Surenka pinigus ir dingsta

Užsienio bendrovių skelbimai, kuriuose siūloma suteikti paskolas, yra viena iš internete plačiai paplitusių ir Lietuvą vis dažniau pasiekiančių sukčiavimo schemų, kaip patikino bendrovės Finansų valdymo sprendimų centro valdybos narys Linas Lekavičius.

Anot jo, šios sukčiavimo schemos principas paprastas: internetiniuose skelbimuose, komentaruose, diskusijų puslapių žinutėse ar tiesiogiai e. paštu gyventojams siūloma suteikti paskolas be jokių užtikrinimo priemonių, neatsižvelgiant į paskolos gavėjo pajamas ir kredito istoriją. Be to, pasiūlomos neįtikimai geros paskolos sąlygos, pavyzdžiui, su 2–3 proc. metinėmis palūkanomis.

„Susidomėjęs asmuo atrašo tokiai bendrovei, kuri dažniausiai iš tikrųjų tėra kur nors Nigerijoje prie kompiuterio sėdintis vietos gyventojas, ir gauna prašymą pateikti išsamią informaciją apie save – užpildyti anketą ar pan. Kai susidomėjęs asmuo tai padaro, po kelių valandų gauna atsakymą iš tokios bendrovės, kad kreditas jam suteiktas ir bus išmokėtas, kai kredito gavėjas susimokės įtartinai didelį paskolos išdavimo arba tapatybės patvirtinimo mokestį“, – sakė L. Lekavičius. Jis taip pat pabrėžė, kad dažniausiai pinigus prašoma pervesti ne per banką, o grynųjų pinigų perlaidos būdu.

Gavusi pinigus, kaip toliau pasakojo L. Lekavičius, tokia bendrovė dingsta su visais patiklaus asmens duomenimis. Jie vėliau gali būti parduoti įvairioms nusikalstamoms grupuotėms, vykdančioms įvairius nusikaltimus e. erdvėje, tai yra vadinamoji tapatybės vagystė.

Siūlo pavieniai asmenys

Tačiau nelegalių kredito davėjų ieškoti toli Nigerijoje nebūtina. Nors fiziniai asmenys neturi teisės teikti vartojimo kreditus, internete esama lietuviškų skelbimų, kuriuose tai padaryti siūlo tik vardu prisistatantys asmenys – tikrai ne kredito įstaigos.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskienė sakė, kad licencijas finansų rinkos dalyviams teikti finansines paslaugas išduoda LB. O sudaromas sutartis, pagal kurias suteikiamas kreditas fiziniams asmenims, reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas. Jis ir numato, kad vartojimo kredito davėjai gali būti tik juridiniai, bet ne fiziniai asmenys.

„Vartojimo kredito įstatymas aiškiai nurodo, kad teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla fiziniai asmenys neturi. Be abejo, vieną ar kitą kartą paskolinti pinigų draugui šis įstatymas nedraudžia. Tačiau teikti vartojimo kreditus verslo tikslais, t. y. turint aiškų ekonominį interesą bei teikiant paskolas reguliariai, gali tik juridiniai asmenys, įrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą“, – sakė L. Lekavičius.

Nepaisydamas minėto apribojimo fizinis asmuo gali užsitraukti net baudžiamąją atsakomybę. Tokių bylų iki šiol Lietuvoje nėra buvę, tačiau, anot jo, tikėtina, kad šioje srityje sparčiai daugėjant sukčių jais prokuratūra gali susidomėti.

Skundų nesulaukė

Kol kas nei užsienio, nei fizinių asmenų tokio pobūdžio skelbimų priežiūros niekas nevykdo. LB sako, kad tirti neteisėta veikla užsiimančius asmenis yra ne jų kompetencija.

O teritoriniai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų skyriai sakė pareiškimų dėl apgaulės suteikiant paskolas per internetinius skelbimus nesulaukę ir apie specialią jų priežiūrą taip pat nešneka.

„Mūsų skyrius per 2011–2012 m. tyrė dvi tokio pobūdžio bylas ir abi nutrauktos nesant nusikaltimo sudėties“, – sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Tomas Balčius.

***

Linas Lekavičius, UAB Finansų valdymo sprendimų centro valdybos narys:

Sudarant paskolos sutartį dažniausiai labiau rizikuoja kreditorius, o ne kredito gavėjas. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai, pasinaudodamas kredito gavėjo nežinojimu ar neatidumu, kreditorius įperša pasirašyti paskolos sutartį, kurioje įrašytos milžiniškos baudos už kiekvieną smulkiausią pažeidimą, įvairūs paslėpti mokesčiai ar kitos itin nepalankios sąlygos. Dėl šios priežasties prieš imdami paskolą gyventojai turėtų būti itin atidūs ir bent jau gerai perskaityti paskolos sutartį. Ypač tai turėtų padaryti verslo subjektai, nes jiems, kitaip nei vartotojams, netaikoma plati apsauga nuo įvairių nesąžiningų sutarčių sąlygų, dangstantis nežinojimu.

Bet kuriuo atveju, jeigu vėluojant grąžinti paskolą arba jos nepavykus grąžinti po galutinio termino sulaukiama grasinamų skambučių, e. laiškų ar net vizitų, patartina nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Apsisaugoti nuo neva užsienio kredito bendrovių pirmiausia galima kritiškai ir blaiviu protu vertinant reklamas, kurios jau iš pirmo žvilgsnio skamba įtartinai. Pavyzdžiui, jokia save gerbianti kredito įstaiga, turinti galimybę suteikti kreditą net iki 120 mln. eurų, nerizikuos savo reputacija ir nesireklamuos skelbimuose, tuo labiau į lietuvių kalbą su daugybe klaidų per „Google Translate“ išverstu tekstu.

Be to, įtartinos turėtų būti ir itin palankios kredito sąlygos: kai neprašoma užstato, nereikia įrodyti pajamų, netikrinama kredito istorija, o palūkanos siūlomos itin mažos. Tokioms bendrovėms, kurios sukelia bent menkiausią įtarimą, patartina nesiųsti jokių asmens duomenų. O tai padariusiam gyventojui jokiu būdu nepatartina jai iš anksto, dar negavus pinigų, mokėti jokio „paskolos išdavimo mokesčio“ ar pan.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...