captcha

Jūsų klausimas priimtas

Televizoriams keisti ar priedėliams nusipirkti liko kelios savaitės

  Penktadalis lietuvių dar nepasirengę skaitmeninės televizijos erai. Viliamasi, kad jie suskubs namų darbus atlikti per artimiausią mėnesį. Skaičiuojama, kad spalio 29-ąją išjungus analoginės antžeminės televizijos signalą televizijos nematys 5 proc. gyventojų. Tiesa, jų gretos gali būti ir didesnės, rašo „Lietuvos rytas“.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Penktadalis lietuvių dar nepasirengę skaitmeninės televizijos erai. Viliamasi, kad jie suskubs namų darbus atlikti per artimiausią mėnesį. Skaičiuojama, kad spalio 29-ąją išjungus analoginės antžeminės televizijos signalą televizijos nematys 5 proc. gyventojų. Tiesa, jų gretos gali būti ir didesnės, rašo „Lietuvos rytas“.

Kol kas neapsisprendę, kaip žiūrės televiziją po spalio 29-osios, net 21 proc. šalies gyventojų – 200 tūkst. namų ūkių.

O tai prilygsta kone visam Vilniui – 600 tūkst. žmonių.

„Vartotojai sprendimą atidėlioja spaliui arba priims jį jau išjungus analoginės antžeminės televizijos signalą.

Tai reiškia, kad per paskutinį mėnesį persijungti prie skaitmeninės televizijos turės tiek žmonių, kiek persijungė bemaž per penkerius pastaruosius metus“, – sakė „Teo LT” Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Kaimyninėje Estijoje likus mėnesiui iki permainų tebuvo mažiau nei 8 proc. tam nepasirengusių televizijos žiūrovų.

Mokančiųjų gretos auga

„Po spalio 29-osios televizijos nematys tie žmonės, kurie nesuskubs ir nepasirūpins tinkama įranga. Remdamiesi Estijos patirtimi, galėtume prognozuoti, kad tokių žmonių galėtų būti iki 5 proc.

Tačiau tikslų skaičių pasakyti sunku, nes dalis gyventojų apskritai nežiūri televizoriaus ar gyvena pasienio ruožuose ir žiūri kitų šalių retransliuojamas programas“, – sakė Susisiekimo ministerijos (SM) atstovas Arūnas Malinovskis.

SM duomenimis, 2011-ųjų pabaigoje 95 proc. gyventojų žinojo, kad analoginės antžeminės televizijos transliavimas bus nutrauktas ir bus pereita prie skaitmeninės televizijos.

Daugiau kaip pusė apklaustųjų teigiamai vertino perėjimą prie skaitmeninės televizijos, o 60 proc. apklaustų regionų gyventojų teigė jau galintys žiūrėti skaitmeninės televizijos programas.

Remiantis išankstiniais Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis (RRT), 2012 metų II ketvirčio pabaigoje abonentų, kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis, skaičius pasiekė 356,8 tūkst. – tai yra 2 procentais daugiau nei 2012 metų I ketvirtį.

Per metus mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius išaugo 25 proc.

Gali tekti rūpintis antena

RRT duomenimis, šiuo metu veikiantis skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas, kuriuo perduodamos nekoduotos televizijos programos, patikimu ryšiu aprūpina 96 proc. Lietuvos namų ūkių.

Pasak RRT Radijo ir televizijos skyriaus vedėjo Kęstučio Budrio, įsirengus tobulesnę priėmimo sistemą (didesnio stiprinimo ar aukščiau iškeltą anteną), net ir vietose, nepatenkančiose į patikimos aprėpties teritoriją, daugeliu atvejų skaitmeninę antžeminę televiziją priimti vis tiek įmanoma.

Tačiau yra vietų miškuose ar upių slėniuose, kur priimti antžeminės televizijos signalus buvo ir lieka sunku.

Didžiajai daliai vartotojų, kurie dar nepasirengė analoginės televizijos išjungimui, prireiks pagalbos.

Prisijungti priedėlį didelių bėdų nekyla, kur kas sudėtingiau iškelti anteną.

SM duomenimis, analoginę antžeminę televiziją nemokamai su kambario, lauko ar kolektyvinėmis antenomis vis dar žiūri apie 26 proc. gyventojų. Iš jų pusė – kaimo vietovėse. Prieš metus darytos apklausos metu analoginę antžeminę televiziją teigė žiūrintys 31 proc. gyventojų.

„Tikslų skaičių, kiek vartotojų turės pasikeisti antenas, nurodyti sunku. Mat dalis gyventojų, šiuo metu vis dar žiūrinčių analoginę antžeminę televiziją, gali nuspręsti tapti mokamų televizijos paslaugų žiūrovais.

Tokiu atveju tiek antena, tiek priedėliu pasirūpins paslaugos teikėjas. Taip pat daliai gyventojų, kurie šiuo metu žiūri nemokamas televizijos programas su lauko ar kambario antenomis, gali tikti ir senoji antena, svarbiausia, kad ji būtų decimetrinė.

Pasikeisti antenas teks tik tiems, kurie turi senąsias metrines antenas, taip pat kai kuriems gyventojams, gyvenantiems atokiau nuo TV bokšto ar siųstuvo – 10–60 kilometrų, gali tekti įsigyti decimetrinės antenos stiprintuvą“, – aiškino A. Malinovskis.

Taip pat norint priimti kokybišką signalą gali tekti anteną pareguliuoti – nukreipti į siųstuvo pusę. Tiems, kurie naudojasi kambarine antena, signalui perduoti gali kliudyti net stori langų stiklai, medžiai.

Spalio laukia ramūs

Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) vadovo Juozo Jurelionio, mokamos kabelinės televizijos žiūrovų skaičius Lietuvoje auga, nors ir nežymiai. Tačiau LKTA spalio pabaigos laukia rami.

„Kabelinė televizija sušvelnina perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Jos žiūrovams nieko nereikia keisti, nebent jie užsimano papildomų paslaugų. Tad jiems ta data nieko nereiškia“, – aiškino LKTA vadovas J. Jurelionis.

LKTA duomenimis, ketvirtadalis jų klientų kol kas žiūri kabelinę antžeminę, o ne kabelinę skaitmeninę televiziją. Tačiau ir jie keblumų nepajus – televizijos signalas juos pasieks.

Ragina ilgiau nedelsti

„Nuo rugpjūčio rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Sulaukiame gerokai daugiau skambučių nei iki šiol, suaktyvėjo ir paslaugų pardavimas.

Tarkime, skaičius tų, kurie į mus kreipiasi internetu ar telefonu dėl skaitmeninės televizijos paslaugų, išaugo daugiau nei dvigubai“, – sakė mokamos televizijos paslaugas teikiančios bendrovės „Viasat“ atstovas Gediminas Galkauskas.

Jis neabejoja, kad toks susidomėjimas paslaugomis išliks iki pat spalio pabaigos.

„Nuolat žmones raginame nedelsti iki paskutinės minutės. Juk spalio pabaigoje gali tekti laukti eilėse. Jau dabar jie gali mėgautis skaitmeninės televizijos privalumais ir kokybišku turiniu”, – sakė G. Galkauskas.

 

Užgriuvo klausimų lavina

Kad artėja spalio pabaiga, junta ir prekybininkai. Tiesa, ne taip smarkiai, kaip tikėjosi.

„Pirkėjai domisi būsimais pokyčiais. Konsultantai kasdien sulaukia klausimų šia tema. Labiausiai visiems rūpi, ar jiems nekils kokių nors problemų, jei dabar perka naują televizorių.

Ar naujasis televizorius rodys nemokamus kanalus, ar turint kabelinę televiziją reikia kuo nors papildomai pasirūpinti, ar prie skaitmeninio priedėlio reikia dar kokių nors antenų ir priedų?

Taip pat pirkėjai svarsto, kodėl sunku matyti skaitmeninę televiziją su kambarine antena“, – vardijo „Topo centro“ atstovas Erikas Kundreckas.

Per tris pastaruosius mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, „Topo centro“ tinkle televizorių parduota 50 proc. daugiau, o pastarąjį mėnesį – jau kone dvigubai.

Prognozuojama, kad piko metu – dvi savaitės iki analoginės televizijos išjungimo ir dvi savaitės po jo – televizorių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, pakils iki trijų kartų.

Šiuo metu prekyba televizoriais kas mėnesį auga maždaug po 40 proc.

„Vienam nupirktam priedėliui tenka du nauji televizoriai. Tiesa, kol kas nejuntamas antplūdis tų, kurie už priedėlius gaus šimto litų kompensacijas. Pirkėjai dažniau įsigyja brangesnius priedėlius, kurie kainuoja nuo 200 litų“, – pasakojo E. Kundreckas.

Nori pigių televizorių

Kaip pasakojo E. Kundreckas, dažniausiai pirkėjai renkasi 22–24 colių televizorius, kurių kaina svyruoja nuo 599 iki 649 litų. Tačiau paklausūs ir kainuojantys apie 1000 litų ar per pusantro tūkstančio litų.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai pigesni televizoriai teturi „HD Ready”, o brangesnių raiška – „Full HD“.

„Dėl priedėlių ateities visi specialistai sutaria: ateitis bus be jų. Visa reikalingiausia įranga jau sudėta į televizorius.

Pirkėjai žino, kad Latvijoje po kelių mėnesių, kai buvo išjungta analoginė televizija, keli kanalai buvo užkoduoti. Tad paprasti, mokamų kanalų kortelių lizdų neturintys priedėliai tapo nieko verti“, – sakė E. Kundreckas.

Jam pritarė ir „Teo LT“ atstovas” N. Ivanauskas: „Priedėliai – gendantys įrenginiai. Tiek jie patys, tiek jų naudojimo technologija jau laikoma pasenusia. Jų paklausa išauga būtent tokiu pereinamuoju metu. Į Lietuvą dabar jie suvežami iš visų šalių, kurioms priedėliai jau nereikalingi“.

Netrukus prekyba susitrauks

Televizorių pardavėjai ruošiasi ir tam, kad rudens pabaigoje prekyba televizoriais sustos bent jau kuriam laikui.

„Manau, kad po metų televizorių pirkti į parduotuves ateis tie, kurie dabar pasirūpino tik priedėliais. O dar po kelerių metų – ir tie, kurie šiaip sumanys pasikeisti televizorių.

Tačiau, žinoma, taip aktyviai kaip dabar televizoriai nebebus perkami“, – sakė „Topo centro“ vadovas Aurelijus Rusteika.

Paramos pinigų nepanaudojo

Iki rugsėjo vidurio kompensacijos už priedėlius kreipėsi per 1630 žmonių, kurie nori gauti kompensaciją už įsigytą skaitmeninės televizijos priėmimo įrangą.

Daugiausia prašymų sulaukiama didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune. Iš 10 mln. litų iki šiol panaudota 163 tūkst. litų.

„Kol kas neatrodo, kad pinigų kompensacijoms galime pritrūkti“, – sakė SM atstovas A. Malinovskis. Prašymai skirti kompensacijas priimami savivaldybėse nuo balandžio 30 dienos.

Mažas pajamas gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojamos skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos faktinės išlaidos, bet ne daugiau nei 100 litų.

Pigiausi priedėliai buities technikos parduotuvėse atsieina nuo 80 litų. Gauti kompensaciją gali pretenduoti mažas pajamas turintys asmenys, jei jų pajamos nesiekia 525 litų.

Kiek kanalų bus nemokamų?

„Pereinant prie skaitmeninės televizijos, didieji televizijos kanalai praranda auditoriją, o mažųjų auditorija auga. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – dar vieną permainų bruožą atskleidė „Teo LT“ atstovas N. Ivanauskas.

Tai rodo ir kelių pastarųjų metų duomenys – kuo daugiau žmonių rinkosi mokamą televiziją, tuo labiau augo mažųjų kanalų žiūrovų auditorija.

Ilgai buvo skelbiama, kad prasidėjus skaitmeninės televizijos erai nemokamai bus galima matyti 14 kanalų.

Antžeminės analoginės televizijos signalą anksčiau išjungusios šalys siūlė kur kas trumpesnį nemokamų kanalų sąrašą, kuris ilgainiui dar sutrumpėjo.

Lietuvoje televizijos kanalų, kuriuos bus galima žiūrėti nemokamai, skaičius kinta jau dabar. Iš anksčiau žadėtų 12–14 lietuviškų ir 2 užsieninių – dabar nemokamai galima matyti 12 kanalų. Tačiau atrodo, kad šis sąrašas gali susitraukti dar labiau.

Lietuviškiems kanalams išduotose licencijose transliuoti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais įrašyta sąlyga – transliuoti nekoduotas, t.y. nemokamas, programas.

Tačiau „Sport1“ kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) prašydamas pakeisti licencijos sąlygas.

Komisijos atsakymas buvo neigiamas, tada televizija pateikė prašymą panaikinti licenciją. Taip pat pasielgė ir televizija „Balticum“. Šitaip nemokamų lietuviškų kanalų sąrašas susitraukė iki 10-ies.

„Su lietuviškų televizijų atstovais dar galime kalbėtis, išklausyti jų nuomonę, o ko nors garantuoti dėl užsieninių kanalų negalime. Tarkime, dabar nemokami „BBC World“ ir „TV Polonia“ gali bet kurią dieną tapti mokami. Jų vadovai gali bet kada pasakyti: „Mokėkite mums autoriaus teisių mokestį“, – sakė LRTK patarėjas elektroninių ryšių klausimais Algimantas Kaziliūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close