captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nugyventame Vilniaus žirgyne atėjo pokyčių metas

Pievose – kone 500 žirgų, o kiaurus stogus vos nulaikančiose daržinėse – pirmieji šieno ritiniai. Tačiau nugyventą žirgyno ūkį pavasarį paveldėjęs naujas vadovas neskuba gesinti savo optimizmo. Pamažu, mažais žingsneliais judama pirmyn, rašo „Lietuvos rytas“.
Asociatyvi S. Žiūros (BFL) nuotr.
Asociatyvi S. Žiūros (BFL) nuotr.

Pievose – kone 500 žirgų, o kiaurus stogus vos nulaikančiose daržinėse – pirmieji šieno ritiniai. Tačiau nugyventą žirgyno ūkį pavasarį paveldėjęs naujas vadovas neskuba gesinti savo optimizmo. Pamažu, mažais žingsneliais judama pirmyn, rašo „Lietuvos rytas“.

Ties Vilniumi, ant Riešės tvenkinio kranto, – kaimo turizmo sodyba, į kurią svečius suveža dvikinkės karietos? Negi neįmanoma? Anaiptol. Jei tik į karietas bus pakinkyti Riešėje esančio žirgyno arkliai, o sodybai pamatus paklos pats žirgynas, visko galima tikėtis.

Tačiau šiuo metu nematyti jokios poilsiavietės pėdsakų. Riešės žirgyną kamuoja problemos, paveldėtos iš sovietmečio. Ūkiniai pastatai seniai juto šeimininko ranką, o žirgynui priklausančiose pievose šieną pjauna seni traktoriai „Belarus“. Lietuvos žirgynas, nuo 2004-ųjų taip ir nesugebėjęs ištiesti rankos iki ES paramos, priverstas sukti galvą, ko griebtis.

„Padėtis prasta. Tačiau žvalgytis atgal ir į ką nors baksnoti pirštu būtų neprotinga. Dabar svarbiausia – pasitelkti gerus vadybininkus ir imtis darbo“, – sakė bendrovei Lietuvos žirgynui šiemet pavasarį pradėjęs vadovauti Žilvinas Tomas Badikonis.

Į vadovo kėdę jis persėdo Ukmergėje pastatęs „Narbuto ir Ko“ biuro baldų gamyklą. O dabar jam tenka braižyti žirgyno atnaujinimo ir plėtros planus.

Nuomoja gardus

„Viena mūsų vizijų – Riešėje sutelkti paslaugas, o dalį žirgų, pavyzdžiui, žemaitukų, pervežti į Sartų žirgyną. Lietuvos žirgyno misija yra išskirtinė. Jis turi išsaugoti Lietuvos žirgų genofondą ir neleisti, kad išnyktų žemaitukai ir kitų lietuviškų veislių arkliai. Be to, Riešėje esantis žirgynas unikalus. Jis yra prie pat sostinės, susisiekimas su juo ypač geras.

Sukurti stiprią sporto ir pramogų bazę yra puikių galimybių“, – kalbėjo Ž. T. Badikonis.

Ir anksčiau pertvarkant valstybinius žirgynus vilniškiame buvo numatyta plėtoti paslaugas. Bet prieš šešetą metų, kai buvo braižomi jų sujungimo planai, greta Vilniaus dar nebuvo tiek daug privačių žirgynų.

Pastaruoju metu konkurencija smarkiai padidėjo, ypač teikiant paslaugas privatiems klientams. Šiuo metu Riešėje privatiems žirgams yra nuomojama apie 40 gardų. Šeimininkai kasdien atvažiuoja jų prižiūrėti, prajodinėti. Išnuomotuose garduose avižas kramsnoja buvusio krepšininko Virginijaus Praškevičiaus, aktoriaus Andriaus Kaniavos ir kitų garsių žmonių žirgai.

Gardų nuoma, Ž. T. Badikonio teigimu, – patraukli paslauga. Gardai valomi, kreikiami, žirgai girdomi ir šeriami. Visa tai per mėnesį nuomininkams kainuoja apie 750 litų.

„Mūsų žirgyne dirba ir veterinarijos gydytojai, ir zootechnikai. Todėl prireikus pagalbos ji visada yra po ranka. Be to, sudaromi žirgų priežiūros planai, atsižvelgiant į juos šie gyvūnai skiepijami, sušeriama vaistų nuo kirmėlių“, – pasakojo Ž. T. Badikonis.

Asociatyvi S. Žiūros nuotr.

Karietomis – iki Varšuvos

Ypatingas dėmesys skiriamas ir kitoms pramogoms, iš jų naujausia – pasivažinėjimas pašto karieta. Dvikinkę arba keturkinkę vadelioja žirgyno darbuotojai, kurių vienas – Sergejus Feoktistovas – įgūdžių įgijo Vengrijoje.

Lietuvos žirgyno žemaitukai šįmet ištvėrė išbandymą, kurį jiems sugalvojo Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius. Gegužę parengti arkliai buvo pakinkyti į dvi pašto karietas ir per pustrečios savaitės įveikė 800 kilometrų kelią, besidriekiantį nuo Latvijos ir Rusijos sienos per Lietuvą iki Varšuvos.

Sunkias, kone pusantros tonos sveriančias pašto karietas pasikeisdami traukė stambieji žemaitukai – ištvermingiausi lietuviškų veislių arkliai.

„Dabar mūsų tikslas – išplėsti karietų nuomos paslaugą. Viešųjų ar privačių įstaigų renginius, miesto šventes, kaip ir asmenines šventes, sukaktis, vestuves, žirgų traukiamos karietos labai papuošia. Tai unikali paslauga, kurios niekas nesiūlo. Juolab kad mūsiškė yra autentiška – pagaminta pagal senovinių pašto karietų modelį“, – sakė Ž. T. Badikonis.

Šįmetė ekspedicija tik dar kartą patvirtino, jog žemaitukai – šaltų nervų. Jie nesibaido, nereaguoja nei į krovininius automobilius, nei į kurtinamą triukšmą.

Technika – jau persenusi

Bet ar Lietuvos žirgynas, braižydamas plėtros planus, pasirengęs pagloboti daugiau privačių žirgų, jeigu nėra nei kuo žolės pjauti, nei kuo šieno suvežti?

„Birželio pradžioje buvo pats šienapjūtės įkarštis, tačiau apsirūpinti pašarais nėra paprasta. Sena technika lūžta, žirgyno ūkis apgailėtinos būklės. Daugumai traktorių – per 40 metų. Visa laimė, kad visuose trijuose žirgynuose dirba geri mechanikai, jie sugeba suremontuoti tuos traktorius taip, kad jie dar važiuotų. Alternatyvos neturime. Ūkininkai už technikos nuomą užsiprašo nežmonišką kainą, o tuo užsiimančios įmonės nenuomoja vien padargų“, – sakė Ž. T. Badikonis.

Ne ką geresnė ir ūkinių pastatų būklė. Dauguma arklidžių bei daržinių statytos prieš keturis dešimtmečius ir mažai mačiusios remonto. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį į visą šį ūkį iš esmės nebuvo investuota.

Žirgynas nepasinaudojo jokiomis ES kaimo plėtrai skirtos paramos programomis. Net ir paramą, kuri buvo skiriama kaimo turizmo plėtrai, visi žirgynai pražiopsojo, nors ir Nemuno, ir Sartų, ir Riešės žirgynus supa nepaprasto grožio apylinkės.

Ž. T. Badikonis pirmtakams nelinksta versti bėdos. Galbūt žirgynui trūko geros šeimininko rankos, galbūt ūkiško požiūrio, o gal dėmesys žirgams išbluko pasiklydus tarp visų veislininkystės knygų ir joms skirtų pinigų dalybų.

„Vis dėlto iš pelenų prikelti ūkį lengviau negu rasti paauksuotas durų rankenas ir kasdien sulaukti priekaištų, kad nuo jų nenuvalytos dulkės“, – šyptelėjo Ž. T. Badikonis.

Viltis jis sieja su naujais specialistais – vadybininkais, zootechnikais, arklininkais. Kol kas jų visų verkiant trūksta.

„Atliekame studijas, kuriame vizijas. Mūsų norai labai paprasti. Kadangi žirgynas prie miesto, vadinasi, sporto, pramogų ir gardų nuomos paslaugos turi kaip reikiant sutvirtėti. Žirgynas turi tapti turistų lankomu objektu.  O kad taip nutiktų, reikia ir žinių, ir žmonių, ir investicijų“, – kalbėjo Ž. T. Badikonis.

Tarp klientų – ir ūkininkai

Žirgų sporto situacija žirgyne taip pat ne iš geriausių. „Turime gerų trenerių, kurie rengia vaikus varžyboms. Yra daug daugiau norinčių joti, nei galime priimti, nes reikia daugiau trenerių, o tam reikia papildomo finansavimo. Tai, ką uždirbame, atitenka dabartinių trenerių ir arklininkų algoms ir pašarams“, – sakė Ž. T. Badikonis.

Pagrindinės pajamos žirgyną pasiekia iš veislininkystės programos ir tiesioginių išmokų už pievas bei žalienas. Europos Sąjungos pinigų dar gaunama už senųjų lietuviškų veislių išsaugojimą.

Ūkininkai – irgi žirgyno klientai. Jie paprastai ieško ūkiui tinkamų arklių. Tokių, kuriuos galima parduoti, sąrašas nuolat yra atnaujinamas. Bet pačių geriausių veislinių eržilų – reproduktorių ir kumelių – žirgynas neparduoda. Jie saugomi ir naudojami bandai didinti.

„Paprastai žmonės ieško arklio su kilmės dokumentais, kuris mokėtų traukti kinkinį, būtų išjodinėtas, o svarbiausia – pigus“, – nusijuokė Ž. T. Badikonis.

Tačiau žemaitukas kainuoja nei daug, nei mažai – maždaug 5–7 tūkst. litų.

Skirtingi žirgai, skirtinga ir veikla

Riešėje esanti bendrovė Lietuvos žirgynas pavadinimą pakeitė ne taip seniai – 2012-aisiais, kai buvo pertvarkyti visi trys valstybiniai Vilniaus, Sartų (Zarasų r.) ir Nemuno (Šilutės sav.) žirgynai.

Visų padalinių veikla skirtinga, kaip ir juose laikomi arkliai. Riešėje veisiami ir treniruojami senųjų lietuviškų veislių arkliai: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji ir trakėnai. Laikoma ir arabų. Sartų žirgynas rūpinasi stambiaisiais žemaitukais ir ristūnais.

Nemuno žirgyne didžiausia – trakėnų veislės banda, jame auginami ir Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai. Be to, žirgynui priklausančiame veislininkystės ūkyje yra auginama simentalių veislės galvijų banda.

Lietuvos žirgynuose, 2014-ųjų birželio 1 d. duomenimis, buvo 1000 arklių ir kumeliukų. Žemę žirgynai nuomojasi iš valstybės. Jos deklaruojama apie 1100 hektarų.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...