captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek santaupų reikia „juodai dienai“

Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė aiškina, kad asmeniniai finansiniai rezervai yra ilgo, vidutinio ir trumpo laikotarpio.

„Trumpo laikotarpio, „juodai dienai“ skirtas finansinis rezervas paprastai yra naudojamas  nenumatytiems didesniems pirkiniams, atostogoms. Tačiau pagrindinis to rezervo tikslas yra pajamos, kurių gali prireikti nutikus nelaimei, dažniausiai – netekus darbo arba sumažėjus pajamoms“, – kalba O. Bložienė.

LRT.lt pašnekovių teigimu, suma, reikalinga tokiam finansiniam rezervui, yra individuali, tačiau tai turėtų būti ne mažiau kaip trijų mėnesių asmens (šeimos) išlaidų suma.

„Bijau pasakyti konkretų skaičių: vienus žmones jis gali nugąsdinti, nes bus per didelis, kitus gali per daug nuraminti, nes bus per mažas. Jei  kalbame apie žmogų, kuris visiškai nieko neturi, jam reikia nors šiek tiek santaupų, kad galėtų pragyventi bent, pavyzdžiui, dvi savaites. Bet tuo viskas neturėtų užsibaigti. Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi maždaug tris mėnesius“, – pažymi J. Varanauskienė.

Asmeninių finansų ekspertės O. Bložienės teigimu, finansinis rezervas, kurį būtų galima naudoti netekus pajamų ar joms sumažėjus, turėtų siekti šešių mėnesių asmens/šeimos išlaidų sumą.

„Finansinis rezervas nesusikuria iš karto, tam gali prireikti ne vienerių metų. Tačiau esminė tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio taupymo taisyklė yra nuolatinis kaupimas“, – pabrėžia O. Bložienė.

Svarbiausia – išmokti taupyti nuolatos

Paklausta, kaip lengviau atsidėti dalį pinigų „juodai dienai“, O Bložienė tikina, kad, jei stigs motyvacijos, taupyti lengviau nebus nei vasarą, kai nėra šildymo išlaidų, nei žiemą, kai nevilioja atostogų pramogos.

„Taupyme esminis dalykas yra turėti įprotį tai daryti nuolatos. Žiemą mes turime apie 30 proc. išlaidų padidėjimą dėl šildymo sąskaitų, dėl didžiųjų metų švenčių, pavasarį mūsų išlaidos padidėja dėl įvairių pirkinių, vasarą išlaidų atsiranda dėl atostogų. Taigi visais metų laikais yra priežastys, dėl kurių galėtume netaupyti“, – sako O. Bložienė.

Anot O. Bložienės, svarbu yra pasakyti sau, kad galite taupyti nepriklausomai nuo besikeičiančios situacijos. Nes galvoti, kad „nuo kažkurio sezono pradėsiu taupyti“, yra lygiai tas pats, kas galvoti – „uždirbsiu daugiau ir tada pradėsiu taupyti“. Pastarasis variantas, pasak O. Bložienės, nepasiteisina, nes žmogaus išlaidos labai greitai prisitaiko prie padidėjusių pajamų.

O. Bložienės teigimu, 30 proc. lietuvių visai netaupo. Pagrindine to priežastimi patys gyventojai įvairiose apklausose įvardija mažas pajamas, tačiau O. Bložienė pastebi,  kad  netaupantieji finansinio rezervo nekaupia ir ekonomikos kilimo metu, kai darbo užmokesčio augimas siekia 20 proc., ir recesijos metu.

Lengviausia – atidėti papildomas pajamas

J. Varanauskienė pastebi, kad taupymą galima palyginti su dietos laikymusi.

„Taupyme, kaip ir dietoje, save riboti reikia vardan kažkokio gėrio, kuris galbūt bus ateityje. Žmogui tai padaryti yra labai sunku, nes jis atsisako jau šiandien, o naudą, jei gaus, jis gaus vėliau. Taip pat neaišku, ar ta nauda bus didesnė nei tai, ko jis atsisako dabar. Todėl ir dieta, ir taupymas veiksmingiausi tada, kai viskas, rodos, vyksta tarsi savaime“, – kalba J. Varanauskienė.

Pasak asmeninių finansų ekspertės, vasarą, kai pašto dėžutėje netyko sąskaita už šildymą, tą sumą būtų galima skirti santaupoms. Taip pat „neskausmingai“ galima atidėti ir gavus daugiau, nei įprasta, pajamų.

„Priedą prie atlyginimo arba premiją atsidėti yra lengviau. Tai yra tie pinigai, kurie, mums atrodo, gali būti atidėti savęs nenuskriaudžiant. Taip pat labai paprasta ir veiksminga priemonė sukaupti finansinį rezervą yra kas mėnesį, atlyginimo gavimo dieną, tam tikrą sumą nurašyti santaupoms ir išsiversti su likusiais pinigais“, – taupymo receptais dalijasi J. Varanauskienė.

Žmones, kurie yra linkę išleisti viską, ką uždirba, anot pašnekovės, disciplinuoja paskolos. Pasak asmeninių finansų ekspertės, jei linkusieji išlaidauti sėkmingai išmoka paskolą, tai reiškia, kad tokią sumą kas mėnesį jie gali skirti santaupoms. „Tad grąžinus paskolą, galima neatleisti vadžių, toliau po tokią pat sumą kas mėnesį atsidėti ir taupyti“, – pataria J. Varanauskienė.

Pataria pinigus kaupti ne tik kojinėje

LRT.lt pašnekovės pastebi, kad lietuviai yra linkę taupyti kojinėje, užuot pamėginę pasirinkti įvairius pelningesnius finansinius instrumentus.

J. Varanauskienės teigimu, taupymo lakštai, investicijos į vertybinius popierius kai kuriems gyventojams nėra priimtinos pagal jų pajamas, be to, žmonės, kurie neišmano finansinių instrumentų, renkasi paprastesnius taupymo būdus.

Pasak O. Bložienės, lietuviai yra pakankamai konservatyvūs, taupymo priemonių nesirenka, o didžioji dalis gyventojų finansinio turto – per 80 proc. – yra indėliai arba einamosios sąskaitos ir grynieji pinigai.

O. Bložienė siūlo taupyti ne tik kojinėje, tačiau išmėginti ir kitas galimybes sukaupti finansų rezervą. Pasak asmeninių finansų ekspertės, jei žmogus žino, kam taupo, pasirinkti taupymo būdą nėra sunku.

„Jei pinigai yra taupomi „juodai dienai“, jie turi būti pasiekiami čia ir dabar. Tokiam finansinio rezervo kaupimui galima rinktis indėlį arba taupymo lakštus. Lakštus galima parduoti, indėlį – nutraukti ir sąskaitoje jau turėti reikalingus pinigus. Jei taupoma 20-čiai metų, pavyzdžiui, vaikų mokslams, tai suprantama, kad daugiau uždirbti galima iš vertybinių popierių, investicinių instrumentų. Jei pasirinktas vidutinio laikotarpio kaupimas, reikėtų pasirinkti vidutinio rizikingumo instrumentus: obligacijas, didesnio nei indėlis pelningumo taupymo lakštus“, – pataria O. Bložienė.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...