captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ūkininkai ieško teisybės: apgauti įmonės, pagalbos neranda ir valstybinėse institucijose

Šilutės ir šalia esančių rajonų ūkininkai neranda institucijos, galinčios apginti jų interesus. Žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės apgautų ir didžiulius nuostolius patyrusių ūkininkų teigimu, vienintelė viltis susigrąžinti pinigus – teismas.
Ūkininkų nuotr.
Ūkininkų nuotr.

Šilutės ir šalia esančių rajonų ūkininkai neranda institucijos, galinčios apginti jų interesus. Žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės apgautų ir didžiulius nuostolius patyrusių ūkininkų teigimu, vienintelė viltis susigrąžinti pinigus – teismas.

Sutartis pasirašė dar žiemą

UAB „Agropara“ atstovai pas Šilutės rajono ūkininkus su dalomąja medžiaga ir pasiūlymais pradėjo važinėti jau žiemą. Nemažai ūkininkų susidomėjo Šilalės rajone, Kvėdarnos seniūnijoje, Papynaujo kaime įsikūrusios „Agroparos“ atstovų įvardinamomis „čekų“ gamybos šienapjovėmis „PRAHA GX 265“.

„Tarp ūkininkų vyrauja nuomonės, jog geriausią žemės ūkio techniką gamina vokiečiai, suomiai, švedai, prancūzai, tačiau šie gamintojai yra pakankamai brangūs. Prie pigesnių, tačiau kokybiškų gamintojų priskiria čekus“, – pasakojo viena iš į „Agroparos“ pinklės patekusių ūkininkių Monika Žąsytienė.

Anot jos, UAB „Agropara“ ūkininkams siūlė (kaip jie patys įvardijo) čekiškas šienapjoves. Kadangi  prekės kaina buvo labai patraukli ir daug ūkininkų ja susiviliojo, sutartys su minima firmo buvo pradėtos sudarinėti masiškai.

Tačiau jau gegužės mėnesį, kuomet ant nosies visi šienapjūtės darbai, ūkininkai pasijuto apgauti. UAB „Agropara“ prieš pat šienapjūtę pradėjo vežti šienapjoves savo klientams. Pirmiausiai paaiškėjo, kad dvi šienapjovės pavadintos vienodai, tačiau jos skiriasi. Pradėjus domėtis, kodėl taip atsitiko, paaiškėjo, jog įmonė dėl didelio kiekio užsakymų nespėjo vežti šienapjovių iš „Čekijos“, todėl vieni gavo naują modelį, kiti – seną, teigiama ūkininkų išplatintame pranešime spaudai.

„Agropara“ logika: už jų padarytas klaidas moka klientai

Ūkininkė M. Žąsytienė, po to, kai gavo ne tokią šienapjovę, kreipėsi į „Agropara“ atstovus, kad būtų atvežta jos užsakyta šienapjovė. Vadybininkas Linas Košinskis jai teigė, jog jokių problemų nėra ir šienapjovė bus pakeista. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog norint gauti užsakytą šienapjovę, ūkininkė turės įmonei primokėti 1000 Lt, nes naujasis „PRAHA GX 265“ modelis sezono metu pabrangsta, nepaisant to, jog sutartis buvo pasirašyta žiemą. M. Žąsytienė sutiko su „Agroparos“ sąlygomis, nes kuo greičiau reikėjo pradėti darbus. Šienapjovė buvo pakeista.

Tačiau pakeistoji šienapjovė neatitiko ne tik prekinės išvaizdos, bet ir  techniniai duomenys, nurodyti prekės specifikacijoje, buvo klaidingi. Pjovimo plotis buvo nurodytas 2,50 m., atvežtos šienapjovės pjovimo plotis yra 2,30 m. Taip pat, iki šiol nepavyko gauti oficialių dokumentų liudijančių pateikiamus šienapjovės sertifikatus.

„Išmanantys apie žemės ūkio techniką supranta, jog 20 cm šienapjovei yra daug ir toks akivaizdus skirtumas šienapjovės kainą automatiškai mažina maždaug 2000 Lt“, – teigė apgauta ūkininkė.

Kaip teigia M. Žąsytienė, šienapjovė, dalyvaujant „Agropara“ atstovui, buvo išbandyta: pajungus ją prie traktoriaus ir paleidus tuščia eiga 20 minučių. Šienapjovė labai užkaito, kai kuriose vietose pradėjo taškytis tepalai. Be to, prikabinant šienapjovę prie traktoriaus ir reguliuojant šienės pakėlimo aukštį, įtempimo varžtas išsimovė iš spyruoklės. Šienapjovės prikabinimo kaiščiai prie traktoriaus „šlaunų“ gerokai plonesni, kas sudaro pavojų įvykti nelaimingiems atsitikimams. Tikrinant metalo kokybę, matėsi, kad metalas minkštas, blogos kokybės, tuo buvo įsitikinta reguliuojant šienės pakabinimo spyruoklę.

Gamintojai suklastoti, valstybinės tarnybos padėti atsisako

Supratę, kad yra apgauti, ūkininkai kreipėsi į „Agropara“, norėdami gražinti prekes, tačiau pardavėjai prekių priimti nesutiko.

„Kilo mintis, jog, be visa ko, šienapjovė dar ir ne čekiška. Paprašius atsiųsti  sertifikatą buvo gauta atitikties deklaracija, kurioje nėra nurodyti gamintojo duomenys bei rekvizitai ir neaišku, kas šią prekę gamina“, – pasakojo M. Žąsytienė.

Ūkininkai dar labiau sunerimo ir ėmė ieškoti „PRAHA GX 265“ šienapjovės gamintojo. Vienam iš Šilutės rajono ūkininkų R. Jokšui taip pat buvo teigiama, jog šienapjovė gaminama Čekijoje, žinomo „Zetor“ gamintojo. Kai kilo įtarimų, ūkininkas nusprendė patikrinti „Agroparos“ atstovų skleidžiamą informaciją. Buvo kreiptasi į „Zetor“ atstovus Lietuvoje ir išsiaiškinta, kad jie negamina šienapjovių tokiu pavadinimu.

„Tokios šienapjovės nenaudojau ir tikrai nenaudosiu“, – teigė R. Jokšas.

Pasak ūkininko iš Šylių kaimo S. Toleikio, kuris taip pat nepatenkintas gauta šienapjove, į jo skundus „Agropara“ nereaguoja, tik skaičiuoja ūkininkui delspinigius už kiekvieną pradelstą nesumokėtą dieną.

„Taigi mano kaimynas nupjovė 1 ha ir šienapjovė sugriuvo. Yra gi ūkininkų, kurie pjauna, nes neturi kito pasirinkimo, tačiau tikrai nėra patenkinti, Kintuose yra nepatenkintų, prie Tauragės ir čia aplinkui“, – sakė S. Toleikis

Taigi kur gaminama „PRAHA GX 265“ šienapjovė? Pasidomėjus UAB „Agropara“ tinklalapyje atsakymo nerandame. Bet randame čekišką puslapį čekų kalba http://www.prahaagro.cz/. Informacijos apie pagaminimo vietą ar bent jau gamintoją nerandame ir šiame puslapyje, tačiau išsiaiškiname įdomų dalyką: šios svetainės serveris yra Lietuvoje, administruojamas šis puslapis yra iš Lietuvos. Pasak svetaine.lt atstovo, šį puslapį sukurė jų klientas, pasinaudodamas Svetaine.lt (svetainių kūrimo) įrankiu. Domenas oficialiai registruotas UAB „Agropara“ Nerijaus Kosinskio vardu.

Ūkininkai susidūrė su sunkumais ir neranda institucijos, ginančios jų interesus. Susisiekus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) buvo sužinota, jog ūkininkai yra priskiriami prie juridinių asmenų ir jų skundai nebus nagrinėjami VVTAT. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat atsisako nagrinėti šią situaciją, nes ši tarnyba nagrinėja tik su valstybės finansine sistema susijusius atvejus.

„Dabar bandysime rinkti parašus ir kreiptis į teismą. Kitos išeities nematome“, – sakė M. Žąsytienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...