captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiausia kliūtis darbui namuose – darbdavių neryžtingumas

Lanksčios darbo sąlygos Lietuvoje kol kas nėra itin populiarios. Specialistų teigimu, didžioji dalis šalies įmonių tam technologiškai yra pasiruošusios, naujovėmis noriai naudotųsi ir darbuotojai, tačiau tokių darbo santykių plėtrą stabdo darbdavių neryžtingumas, praneša LTV Naujienų tarnyba.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lanksčios darbo sąlygos Lietuvoje kol kas nėra itin populiarios. Specialistų teigimu, didžioji dalis šalies įmonių tam technologiškai yra pasiruošusios, naujovėmis noriai naudotųsi ir darbuotojai, tačiau tokių darbo santykių plėtrą stabdo darbdavių neryžtingumas, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Šarūno Končiaus darbo vieta ten, kur yra interneto prieiga. Vyras pirmą kartą dirbti nuotoliniu būdu pabandė prieš 15 metų. Sako, jog privertė aplinkybės: jis gyveno Kaune, o darbo vieta buvo Vilniuje.

Nors Lietuvoje tuomet tai buvo negirdėta naujovė, Š. Končius pasitarė su darbdaviu ir šis leido pabandyti. Eksperimentas pasiteisino ir dabar technologijų ekspertas sako neįsivaizduojantis darbo, jei nuolat reikėtų sėdėti biure.

„To reikia mokytis. Sakyčiau, kad tai yra atskira kultūra, kuri įmonėje turėtų atsirasti. Ir daugiau iššūkių atsiranda, kai partneriai, klientai, kurie nėra pripratę prie tokio stiliaus, irgi susiduria su juo“, – sako technologijų ekspertas Š. Končius.

Prieš keletą metų įmonės susidurdavo ir su Darbo kodekso apribojimais, kurie draudė lanksčiau tartis dėl darbo santykių pobūdžio, laiko organizavimo, skaičiavimo. Darbas ne biure būdavo įvardijamas kaip namudinis, todėl teko koreguoti įstatymus. 

„Dar ko norėtųsi, tai galbūt labiau formalizuoti nelaimingų atsitikimų traktavimą, nes net ir dirbant nuotoliniu būdu atsakomybė tenka darbdaviui. Tai reikia išspręsti, kaip tą [atsakomybę] pasidalinti“, – teigia „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė.

Pasak specialistų, šiuo metu didžiausia kliūtis – darbdavių neryžtingumas. Jiems trūksta drąsos keisti organizacijų darbo stilių, net jei technologiškai tam kliūčių nėra.

Tyrimai rodo, kad darbuotojai, gerindami darbo kokybę, noriai išnaudoja technologines naujoves – išmaniuosius telefonus, planšetes, nešiojamuosius kompiuterius. Be to, apklausos rodo, kad didžioji dalis darbuotojų mano, jog veiksmingam darbui nebūtinai reikalingas biuras.

„IT bendrovės yra tos, kurios toliausiai pažengusios lankstaus darbo stiliaus srityje. Tradicinės veiklos, darbai turi tam tikrus elementus, kaip vadinamasis „back office“, kur galima dirbti lanksčiai, nes daugelis darbo atliekama su kompiuteriu“, – teigia „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. 

„Man kelia šiek tiek nerimo mūsų bandymas 80 darbų daryti vienu metu. Aš manau, kad prarandamas fokusas ir tam tikras darbo rezultatyvumas. Bet pertraukos metus su „Microsoft“ darbuotojais kalbėjom, kad labai daug inovacijų ateina būtent iš tų žmonių gebėjimų taikyti tas priemones, na, tai ką jie taiko asmeninėje srityje, po to pritraukia į darbą“, – kalbėjo Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris.  

Tyrimai rodo, kad 2016-aisiais Jungtinėse Valstijose dirbančiųjų namuose skaičius išaugs iki daugiau nei 40 proc. 

Lietuvoje, pasak specialistų, tokie skaičiai kol kas nerealūs, tačiau neabejojama, kad darbo rinkoje įsitvirtinant vadinamajai Y kartai, kuri nei darbo, nei asmeninio gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio ir interneto, lanksčias darbo sąlygas privalės taikyti vis daugiau šalies įmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...