captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grikių kainų užburti žemdirbiai nusvilo

Nors kol kas nukirstos dar tik pirmosios grikių pradalgės, jau dabar aišku, kad vasaros pradžioje žarstytos prognozės subliūško – grikių derlius Lietuvoje bus perpus mažesnis, nei tikėtasi prieš juos sėjant.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors kol kas nukirstos dar tik pirmosios grikių pradalgės, jau dabar aišku, kad vasaros pradžioje žarstytos prognozės subliūško – grikių derlius Lietuvoje bus perpus mažesnis, nei tikėtasi prieš juos sėjant.

Grikių augintojų laukia rekordai. Tokios optimistinės prognozės liejosi vasaros pradžioje. Tačiau didžiulius lūkesčius lietus seniai priplakė prie žemės.

„Šiemet grikių derlius prastas. Nepasiteisino ankstyva grikių sėja. Geriau jie derėjo tiktai tuose žemės plotuose, kuriuos apsėjome vėliau“, – kalbėjo ūkininkas Gvidas Simonavičius.

Sumenko per pusę

Biržų rajone, Vabalninke, ūkininkaujantis G. Simonavičius nesiblaško – kiekvienais metais grikiams jis atriekia apie šimtą hektarų žemės. Praėjusiais metais žemdirbys iš hektaro prikūlė po 1,5 tonos grikių, tačiau šiemet jų byra perpus mažiau. Prastokas derlius išpūtė ir supirkimo kainą.

Šiuo metu ji siekia 1000–1100 litų už toną. Tai – maždaug 200 litų mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau, nei buvo planuota prieš kelis mėnesius.

G. Simonavičiaus užauginti grikiai aruoduose ilgai neužsiguli. Per tarpininkus – eksporto įmones – jie išgabenami į Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją. Eksportuotojai, anot pašnekovo, sumoka bent keliais litais daugiau nei vietos perdirbėjai.

Kaimynai – patrauklesni

„Penktadienį buvome išvairavę kombainus į grikių laukus, bet užklupo lietus. Todėl grikius pradėjome kulti tiktai šios savaitės pradžioje“, – Varėnos rajone įsikūrusios žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ vadovui Vytautui Ramanauskui šiuo metu tenka ne tik gaudyte gaudyti giedros valandas, bet ir prisiminti kaimynų telefono numerius.

Grikius 300 hektarų sklypuose auginanti bendrovė šįmet, kaip ir ankstesniais metais, žvilgsnį suka Lenkijos link: derlius parduodamas tos šalies perdirbėjams.

„Daug metų bendradarbiaujame su kaimynais. Kasmet jie nuperka didžiąją dalį grikių, tačiau tai daro vėliau, jau žiemą“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Dzūkams supirkėjai Lenkijoje patrauklūs ne tik todėl, kad moka šiek tiek brangiau: jie patys atvažiuoja parsivežti grūdų, todėl bendrovei netenka mokėti už transportą. Be to, lenkai atsiskaito iš karto, sumokėdami tiek, kiek sutarta.

O Lietuvos perdirbėjai, pasak ūkininkų, gerokai priekabesni. Jiems ir viena kita grikiuose užsilikusi šiukšlė nepatinka, ir didesnis drėgnumas kliudo. Visa tai apkarpo ir supirkimo kainą.

Tačiau visas derlius į bendrovės sandėlius netelpa, tad dalį grikių neišvengiamai tenka parduoti vos nukultus ir išvalytus.

Pinigai apakino

Statistikos departamento duomenimis, šiemet ūkininkai grikiais apsėjo kaip niekad daug žemės – 38,6 tūkst. hektarų. Tai – kone dvigubai daugiau negu 2010-aisiais, kai grikiai žydėjo 20 tūkst. hektarų užimančiuose laukuose. Pernai jie derėjo 27,5 tūkst. hektarų.

Ūkininkai susigundė prieš porą metų buvusiomis grikių kainomis – po 2000–2200 litų, todėl puolė jais apsėti kuo daugiau sklypų.

„Nusivylusių netrūks, nes grikių derlingumas šiemet kai kur nesieks nė pusės tonos iš hektaro. Todėl teks skaičiuoti ne pelną, bet nuostolius“, – įspėjo G. Simonavičius.

Pasiūla – jau nemenka

Bendrovės „Galinta ir partneriai“ filialas Varėnoje „Galintos grūdai“ šįmet ūkininkams už toną grikių atseikėja po 1000 litų. Tai – kone 200 litų mažiau nei pernai.

Pasak šio filialo direktoriaus Aleksejaus Rumiancevo, supirkimo kainą žemyn timptelėjo didelė grikių pasiūla.

„Nustatant supirkimo kainą tenka paisyti ir perdirbimo sąnaudų. Jeigu supirktume brangiau, neįstengtume atremti konkurentų“, – paaiškino A. Rumiancevas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...