captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl saulės jėgainių plėtros – beveik dviejų milijonų nuostolis

Antradienį Seime buvo uždegta žalia šviesa saulės jėgainių diegimui ant gyventojų namų stogų su galimybe turėti dvipusę apskaitą. Už tokį pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, 7 susilaikė, 0 pasisakė prieš. Vis dėlto saulininkams džiaugtis dar per anksti. Balsavimo metu buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl projekto. Tai gali užtrukti iki keturių savaičių, tačiau tuo metu kaip tik baigsis pavasario sesija ir labai tikėtina, kad sprendimas bus perkeltas į rudenį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Antradienį Seime buvo uždegta žalia šviesa saulės jėgainių diegimui ant gyventojų namų stogų su galimybe turėti dvipusę apskaitą. Už tokį pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, 7 susilaikė, 0 pasisakė prieš. Vis dėlto saulininkams džiaugtis dar per anksti. Balsavimo metu buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl projekto. Tai gali užtrukti iki keturių savaičių, tačiau tuo metu kaip tik baigsis pavasario sesija ir labai tikėtina, kad sprendimas bus perkeltas į rudenį.

Negaus 1,8 mln. Lt pajamų

Kaip GRYNAS.lt teigė Aplinkos komiteto pirmininkas, Seimo narys Algimantas Salamakinas, saulės jėgainių statytojai diegti saulės baterijas ant stogų būtų galėję jau nuo liepos pirmos dienos, tačiau dėl paprašytos Vyriausybės išvados procesas kiek pristabdomas.

„Vyriausybė turi keturias savaites pagal statutą. Gali ir nepriimti, tada teks kelti į rudenį. Atseit įstatymas pakito nuo to, kuris buvo pateiktas, tačiau įstatymai nuo pateikimo visada pakinta, jie tobulėja komitetų svarstymuose ir kitur. Dėl to jis (Jurgis Razma – red. past.) ir paprašė Vyriausybės išvados“, – įvykusi balsavimą Seime komentavo A. Salamakinas.

Anot jo, Vyriausybė kartais tokius klausimus svarsto ir mėnesį ar du, todėl labai tikėtina, kad panašus likimas laukia ir saulės jėgainių.

Jeigu Vyriausybės išvada vis dėlto būtų teigiama, tai reikštų, kad saulės jėgainėms iki 10 kilovatų galios būtų taikoma dvipusė apskaita: „Jeigu gaminama elektra, ji naudojama sau, o perteklinė atiduodama skirstomiesiems tinklams. Po to eina užskaitymas, ar daugiau sunaudota, ar atiduota“, – paprastai dvipusės apskaitos esmę nusakė A. Salamakinas.

Skirstomieji tinklai dėl dvipusės apskaitos gali negauti apie 1,8 mln. litų pajamų. Tai yra ta suma, kurios nemokės saulės jėgainėmis sau elektrą gaminantys vartotojai.

„Perkėlimo (ant kitų vartotojų pečių – red. past.) nebus. Bet kiekvienas elektros vartotojas, kuris perka elektrą iš LESTO, moka VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokestis – red. past.) Toks mokestis nebus mokamas tų žmonių, kurie pasistatys sau saulės jėgaines, dėl to kitiems vartotojams tai sudarys 0,001 cento”, – aiškino Aplinkos komiteto pirmininkas.

„Naujo dviračio neišrandame, Europos valstybėse tokia sistema veikia. Bet ir ten, ir čia – skirstomieji tinklai tam priešinasi, nieko naujo“, – teigė A. Salamakinas.

Atsarga gėdos nedaro

Seimo narys Jurgis Razma, asmeniškai paprašęs Vyriausybės išvados dėl balsuoto projekto, GRYNAS.lt aiškino tai darantis iš atsargumo, kad nebūtų pakartota ankstesnė patirtis (kuomet 2012–2013 metais kilo saulės elektrinių bumas – red. past.).

„Turime skaudžių pamokų su saulės energetikos teisiniu reglamentavimu, kai praėjusioje kadencijoje nemažiau aistringai kaip dabar A. Salamakinas ir kiti Seimo nariai šitą patį įstatymą, kurį dabar mes keičiame, teikė ir siūlė nepaisyti Vyriausybės pozicijos. Tie, kurie manė šiek tiek kitaip ir abejojo, buvo apšaukti „Gazprom“ advokatais. Paskui matėme, kokios paaiškėjo finansinės pasekmės, kai Kainų komisija nustatė saulininkams labai palankų tarifą (elektros supirkimo – red. past.), reikėjo ieškoti išeičių. Apsidrausdamas, kad neliktų kokios nors spragos, manau, tikrai nepakenks, kad prieš priėmimą Vyriausybė pateiks savo išvadą“, – aiškino J. Razma.

Anot jo, yra galimybė Vyriausybėje šio klausimo apsvarstymą paspartinti, dėl to gali kreiptis ir pats A. Salamakinas. „Jeigu jis (A. Salamakinas – red. past.) nori, kad būtų priimta iki liepos pirmos, yra visos galimybės“, – tikino Seimo narys.

Jeigu Vyriausybė įstatymo projektui neturės pastabų, papildomo balsavimo organizuoti Seime nereikės. Jeigu turės, gali vykti papildomos diskusijos. Tačiau, kaip aiškina J. Razma, šis jo žingsnis yra tik kaip papildomas saugiklis pasitikrinti, kokios nuomonės yra Vyriausybė ir ar nuomonė su Seimo narių daugumos sprendimu sutampa.

„Tai yra normalus siūlymas, kai yra tokie projektai, kurie susiję su finansais ir pakankamai dideliais finansais, siekiančias milijonines sumas. Ko gero, būtų normaliau, kad apskritai tokius projektus teiktų Vyriausybė, bet kadangi tai yra Seimo narių iniciatyva, atsiklausti Vyriausybės nuomonės visada yra pravartu“, – teigė J. Razma.

Anot jo, net jeigu Vyriausybė įstatymui nepritartų, jos nuomonė neįpareigoja Seimo narių būtinai į ją atsižvelgti. Paklaustas, ar pats asmeniškai pritaria dvipusės apskaitos sistemos įsigaliojimui, teigė palaikantis pačią idėją, tačiau norintis būtų tikras, kad nepasikartotų praeities klaidos.

Skirstomųjų tinklų bendrovė „Lesto“ kol kas savo nuomonės dėl dvipusės apskaitos įsigaliojimo naudos ar žalos nepateikė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...