captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos turgavietėse – galimybė atsiskaityti banko kortele

Ne maisto prekių siūlantys lauko turgaviečių prekybininkai neprivalo naudoti kasos aparatų, kuriems priešinosi, tačiau savanoriškai ėmė diegti banko kortelių mokėjimo terminalus. Pirmieji jau pasirodė sostinės Gariūnų turgavietėje.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Ne maisto prekių siūlantys lauko turgaviečių prekybininkai neprivalo naudoti kasos aparatų, kuriems priešinosi, tačiau savanoriškai ėmė diegti banko kortelių mokėjimo terminalus. Pirmieji jau pasirodė sostinės Gariūnų turgavietėje.

Paskui pirkėjų poreikius

Vilniaus Gariūnų turgavietėje, esančioje šalia naujųjų verslo parko „Gariūnai“ komercinių patalpų, drabužiais prekiaujantis smulkusis verslininkas D.J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaip ir daugelis kitų vadinamojo lauko turgaus prekybininkų, nuo gegužės 1-osios neprivalėjo savo prekyvietėje įsirengti kasos aparato, tačiau įsidiegė banko kortelių terminalą.

„Tokį mano sprendimą nulėmė ne valstybės vykdoma politika, o kilęs poreikis. Neretai turguje apsiperkantiems žmonėms pritrūkta pinigų. Norėdami įsigyti prekę jie lekia išsigryninti arba atvyksta pirkti kitą dieną. Žinoma, kad tai nėra patogu. Pagalvojau, kodėl gi negaliu jiems pasiūlyti atsiskaitymo mokėjimo kortele?“ – dėstė pakalbintas prekybininkas. Prieš tris mėnesius šią naujovę turguje pasiūlęs savo klientams D.J. liko patenkintas, nes pirkėjams tai pasirodė priimtina.

Pasak pašnekovo, banko pateiktos mokėjimo kortelių terminalo administravimo sąlygos nepasirodė gąsdinančios. „Nors bankas pasiima tam tikrą mokestį, prekių kainų nepakėliau, o klientai ir toliau derasi dėl nuolaidų ir jas gauna“, – dėstė vyriškis. Turgaus prekybininkas neslėpė, kad bankas smulkiajam verslininkui suteikė galimybę mokėjimo terminalu pusę metų naudotis nemokamai, o sau pasilieka 1,5 proc. kiekvieno pirkinio vertės. Pasibaigus šešiems mėnesiams D.J. galės terminalą grąžinti arba turės mokėti 35 litų per mėnesį fiksuotą mokestį ir banko nustatytą dalį nuo kiekvieno pirkinio. „Mokėjimo terminalas pasiteisino, nežadu jo atsisakyti“, – sakė jis.

Bankai viešai neatskleidžia, kokiomis sąlygomis teikia mokėjimo kortelių skaitytuvų administravimo paslaugą, tačiau, kalbintų turgaus prekiautojų teigimu, mokestis už vieną operaciją skaitytuvu skirtinguose bankuose atsieina 1,5–1,7 proc. pirkinio vertės.

Susidomėjimas auga

Kol kas sostinės Gariūnų turgavietėje yra vos kelios prekybos vietos, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortele. Kalbintų bankų atstovų teigimu, nėra jų daug ir kitų miestų turgavietėse. Esą labai sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai turgaus prekiautojų naudoja banko kortelių mokėjimo terminalus, nes neprašoma nurodyti, kur jį naudos – turguje ar įprastoje parduotuvėje. Dienraščio žiniomis, bankas „Swedbank“ šiuo metu administruoja daugiausia mokėjimo terminalų turgavietėse.

Banko „Swedbank“ Finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktoriaus Dainiaus Vilčinsko teigimu, pirmieji galimybę atsiskaityti kortele pasiūlė Vilniaus turgaus prekiautojai. Skaičiuojama, kad šiuo metu bankas „Swedbank“ aptarnauja apie 10 prekybininkų Vilniaus turgavietėse. „Taip pat tokią galimybę suteikia keletas Kauno urmo bazės prekiautojų. Sutarta dėl atsiskaitymo kortelėmis paslaugos teikimo su pora prekybininkų Panevėžio centriniame bei automobilių turguose, tokią naujovę pirkėjams pristatys ir po vieną prekybininką Alytaus bei Varėnos turguose“, – informavo D.Vilčinskas. Bankininko vertinimu, suteikiančių galimybę atsiskaityti kortele turgaus prekiautojų skaičius nedidelis, bet jis po truputį auga.

„Per 2011 m. pirmą pusmetį atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugą banke užsisakė 39 smulkieji verslininkai, o per 2012 m. pirmą pusmetį tokių verslininkų buvo jau 96. Čia kalbame ne tik apie smulkiuosius prekybininkus, tačiau ir apie taksi, apgyvendinimo, teisinių konsultacijų paslaugas teikiančius asmenis. Taigi nuostatą, kad pirkėjui galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele gali suteikti tik stambieji prekybininkai ar paslaugų teikėjai, jau laikas keisti“, – pabrėžė D.Vilčinskas.

Skatina konkurenciją

SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė Monika Rimkūnaitė-Bložė taip pat tvirtino, kad didėja mokėjimo kortelių skaitytuvų skvarba smulkiosios prekybos teritorijose. „Mobiliuosius kortelių skaitytuvus turintys banko klientai juos gali naudoti visuose savo prekybos taškuose, dalis jų yra turgaus prekyvietės“, – sakė ji.

Kai kurie bankininkai sako, kad iš turgavietėse dirbančių klientų iki šiol nejuto didesnės paklausos administruoti mokėjimo korteles. „Galbūt tai susiję ir su tuo, kad daugelyje prekyviečių perkamos kasdienio vartojimo prekės ir atsiskaitoma nedidelėmis sumomis. Žmogus paprastai tokioms išlaidoms savo piniginėje turi grynųjų pinigų“, – sakė DNB banko Produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Mileris.

Jo teigimu, bene pagrindiniai šios paslaugos paklausos formuotojai yra prekybininkai. „Jeigu prekiautojas mato, kad vis daugiau jo pirkėjų nori už pirkinį ar paslaugą atsiskaityti kortele ir atsiskaitymai ne tik grynaisiais pinigais, bet ir kortele didina ar galėtų padidinti jo pardavimą bei apyvartą, tuomet jis atitinkamai reaguoja į tai ir dalį pelno skiria kortelių skaitytuvui“, – sakė pašnekovas.

D.Vilčinsko teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios kai kurie turgaus prekiautojai sudaro galimybę atsiskaityti kortele, ko gero, yra noras įgyti konkurencinį pranašumą. „Nereta situacija, kai pirkėjas, besilankantis turguje, norėtų nusipirkti dar ir kitą prekę, bet tiesiog pritrūko grynųjų pinigų, o eiti ieškoti bankomato, po to vėl grįžti į turgų atima per daug laiko. Dar pernai atlikto tyrimo duomenimis, kas ketvirtas respondentas įvardijo, jog pasigedo galimybės atsiskaityti kortele turguje, mugėje, taip pat kas ketvirtam respondentui yra tekę atsisakyti prekės, nes nebuvo galimybė atsiskaityti kortele, o reikiamo kiekio grynųjų neturėjo“, – dėstė bankininkas.

Komentaras

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis:

Banko kortelių skaitytuvai kai kuriose Gariūnų turgavietės prekybos vietose jau buvo iki įsigaliojant teisės aktams dėl elektroninių kasos aparatų naudojimo, ir klientai ten galėjo atsiskaityti banko kortele.

Teigiamai vertiname prekybininkų iniciatyvą įsigyti kortelių skaitytuvus, nes atsiskaitant per banką sumažinama galimybė į apskaitą neįtraukti gautų pajamų, o kartu ir nuslėpti dalį mokesčių: įrašai apie bankines operacijas, pinigų srautų judėjimus lieka bankų informacinėse sistemose, mokesčių inspekcija gali patikrinti, ar visos pajamos, gautos ne grynaisiais, buvo įtrauktos į apskaitą. Kitaip tariant, galimybė slėpti mokesčius, gaunant pajamas per banką, kur kas mažesnė nei cirkuliuojant gryniesiems pinigams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...