captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prakalbo apie darbuotojų krizę

Nors visas Vakarų pasaulis kenčia nuo visuomenės senėjimo, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pataria kuo mažiau žvalgytis į aplinkines šalis ir spręsti savo problemas.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.

Nors visas Vakarų pasaulis kenčia nuo visuomenės senėjimo, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pataria kuo mažiau žvalgytis į aplinkines šalis ir spręsti savo problemas.

„Noriu nuraminti, kad ne mums vieniems taip blogai. Bet man toks požiūris nepatinka. Jei aš sergu, koks man skirtumas, ar kaimynai irgi serga“, – teigia jis. Darbo rinkos specialistas pataria įmonėms kaip kovoti su augančiu personalo trūkumu.

„Verslo žinių“ organizuotoje „Personalo vadovų konferencijoje 2014” B. Gruževskis pabrėžė, kad darbo rinka kenčia ne tik nuo visuomenės senėjimo ir emigracijos, bet ir nuo nenorinčio dirbti jaunimo.

„Vyksta vertybiniai pokyčiai. Atsiranda jaunimas, kuris nesimoko, neturi profesijos ir nėra užimti. Lietuvoje turime 68 tūkst. tokių jaunuolių, Europos Sąjungoje – 18 mln. Kalbame apie globalią darbuotojų pasiūlos krizę“, – konferencijoje sakė jis.

B. Gruževskis pabrėžė, kad šiuo metu dažnai aptarinėjamas žmogiškųjų išteklių valdymas ar motyvacinės priemonės nėra tik mada.

„Tai įmonės išgyvenimo strategija“, – akcentavo darbo rinkos specialistas.

Konferencijos pranešėjas nurodė, kad pernai išsivysčiusiose šalyse buvo 75 mln. bedarbių iki 25 metų amžiaus.

„Atrodytų, kad tai turėtų būti ta karta, kuri generuoja daugiausia idėjų, bet didžiulė armija nieko nedaro. Atrodo, kad trūksta darbuotojų, bet jų yra, tik jie nieko nedaro“, – pastebėjo B. Gruževkis.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, 2020 m. pasaulyje trūks apie 85 mln. aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Ir dėl šio trūkumo globalioje konkurencijoje kentės ir Lietuva.

„Kasmet turėsime vis mažiau ateinančių į darbo rinką. Nebus iš ko rinktis. O dar ir valstybinį aparatą reikės išlaikyti, čia irgi bus problemų“, – įžvelgė darbo rinkos specialistas.

B. Gruževskis primena, kad bedarbiai lieka vos ne vieninteliu potencialiu šaltinių darbuotojų paieškai. Lietuvoje apie 20 proc. jų yra su aukštuoju išsilavinimu, o apie 40 proc. neturi jokio profesinio pasirengimo.

Vardindamas didžiausias užimtumo problemas konferencijos pranešėjas akcentavo ir žemus atlyginimus, kurie investuotojui yra laimėjimas, tačiau darbuotojams – didžiulis pralaimėjimas, kuris nesukuria pakankamos darbuotojų motyvacijos.

Kad ir kaip Lietuva džiaugtųsi naryste Europos Sąjungoje, visgi, pasak B. Gruževskio laisvas darbo jėgos judėjimas – didžiulis iššūkis darbo rinkai Lietuvoje. Įmonėms susirasti darbuotojus vis sunkiau ir dėl didelių darbo užmokesčio skirtumų bei globalios konkurencijos.

Nors Lietuvoje darbo jėgos kaštai patrauklūs investuotojui, jie atgraso pačią darbo jėgą.

„Dar penkerius metus išsisuksite, bet vėliau bus sunkiau ir sunkiau“, – personalo vadovus įspėjo Darbo rinkos specialistas.

Dalindamas konferencijos dalyviams patarimus B. Gruževskis patarė efektyviau panaudoti jau turimą personalą.

„Reikia skirti daug dėmesio esamiems darbuotojams. Kitos galimybės nebus. Jei bus neskiriama dėmesio, rasti naujus žmones bus tik sunkiau“, – priminė jis.

Norint pritraukti naujus darbuotojus taip pat svarbu skirti dėmesį įmonės patrauklumo kūrimui, siūloma kuo aktyviau bendrauti su absolventais ir abiturientais.

B. Gruževskis taip pat patarė visiškai nenutraukti santykių su išėjusiais ar išvykusiais darbuotojais, siūlo susidaryti jų duomenų bazę, apsvarstyti galimybę sukurti darbo aplinką vyresnio amžiaus žmonėms.

Įmonėms siūloma pamąstyti ir apie „premijos už naują darbuotoja“ sistemą savo kolektyvui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...