captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl šilumininkai kalbomis pučia šildymo kainų burbulą

Šiemet rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, gamtinių dujų kaina su transportavimo ir galios mokesčiais padidėjo 15 proc., konstatavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, tačiau nepaminėjo, kad per mėnesį ši kaina sumažėjo 2 proc., iki šiemet pavasarį buvusio lygmens.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šiemet rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, gamtinių dujų kaina su transportavimo ir galios mokesčiais padidėjo 15 proc., konstatavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, tačiau nepaminėjo, kad per mėnesį ši kaina sumažėjo 2 proc., iki šiemet pavasarį buvusio lygmens.

Vieni politinių partijų atstovai mano, kad apie sumažėjimą buvo nepranešta sąmoningai, kiti sako, jog tokio smuktelėjimo įtaka vis tiek bus nežymi, o esminės problemos, pavyzdžiui, daugiabučių renovacija – neišspręstos.

Šiemet rugpjūtį gamtinių dujų kaina su transportavimo ir galios mokesčiais sudarė 2,005 tūkst. litų už toną naftos ekvivalento (tne), liepą ji buvo 45 litais didesnė – 2,05 tūkst. litų/tne, o 2011 m. rugpjūtį – 1,751 tūkst. litų/tne.

„Tikrai jokio sąmoningo nepaminėjimo nėra. Jei kas mato tendencijas, jog dabar dujos ims pigti, lai tokias tendencijas pateikia, mes matome ilgalaikę dujų brangimo tendenciją. Jeigu kreivė ir svyruoja, ji ne pirmus ir ne antrus metus juda į viršų – tai jaučia visi šilumos vartotojai, matydami dideles šilumos kainas, kurios yra tiesiogiai susijusios su aukštomis dujų kainomis, tai yra didelė problema ir mes siūlome ją spręsti atsisakydami dujų vartojimo šilumos ūkyje iš esmės, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. – Mes tik konstatuojame faktą, koks bus šildymo sezonas.“

Pasak jo, pagrindinė asociacijos žinia buvo konstatuoti, kad per šiuos metus šilumos ūkyje iš esmės niekas nepasikeitė: toliau didieji miestai šildymui daugiausiai naudoja dujas, namų renovacija ir biokuro diegimas vyksta vangiai, o kiekvienais metais šildymo sezonas būna vis brangesnis dėl brangstančių dujų.

„Šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir šilumos kainos susideda iš pastovios ir kintamos dalies. Pastovi dalis yra šilumos tiekėjų dalis, kintama dalis priklauso nuo kuro kainos pokyčių. Kuro kainai augant ji didėja, kuro kainai krentant, ji mažėja. Visada kuro kainų pokyčiai atsispindi po dviejų mėnesių sąskaitose. Kai yra nežymus sumažėjimas, toks kainos šiek tiek pamažėja, jei yra padidėjimas, atitinkamai padidėja“, – teigia N. Mikalajūnas.

Įspėja, norėdami išvengti spaudimo

„Daug ką šilumininkai nutyli, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos ir Seimo ekonomikos komiteto narys Kęstutis Masiulis. – Šilumininkai praėjusį šildymo sezoną išgyveno pakankamai didelį gyventojų ir prezidentės spaudimą. Ankstesnis gyvenimas, kai į jų karalystę niekas nesikėsino ir jie ką norėjo, tą darė, tiesiog gyventojams reikėjo apmokėsi sąskaitas, baigėsi. Dabar vis labiau ir labiau yra kėsinamasi į jų monopolinį valdymą ir jie veikia panašiai, kaip ir „Gazprom“, gasdindami, susiedami su politikais, politikuodami, teikdami keistą informaciją, kuri neretai yra ir neobjektyvi. Gal ir natūralu, kad verslas tokiu būdu bando išsaugoti savo monopolinę situaciją.“

Pasak jo, anonsuodami artėjantį rekordiškai brangų šildymo sezoną, šilumininkai nori apsisaugoti nuo galimo visuomenės spaudimo dėl sąskaitų už šildymą, o kritikuodami dabartinę situaciją – politikuoja.

„Šilumininkai žaidžia politinius žaidimus, pagrindinės šilumininkų organizacijos yra susiję su viena interesų grupe, nebijočiau pasakyti, su „Dalkia“ ir „Rubicon“ grupe, o jos savo ruožtu susijusios su į politiką norinčiu įsiveržti Artūru Zuoku. Ir jiems yra naudinga politikus, ypač valdančiuosius, pristatyti kaip blogiečius, kurie ne kažin ką padaro sumažindami šilumos kainą, nors yra kaip tik priešingai. Jie net ir meluoja, kai sako, kad gyventojams dabar pabrango šilumos punktų priežiūra ir palygina nepalyginamus dalykus, nors iš tikro jų priežiūra atpigo ir gana ženkliai, o ši sritis iš šilumininkų valdymo yra atimta, – piktinasi K. Masiulis. – Aš manau, kad šilumininkai galėtų paminėti ir tai, kad per mėnesį kainos sumažėjo.“

Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Seimo ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė mano kitaip.

„Pirma kregždė – dar ne pavasaris, dar neaišku, kas bus toliau. Aš irgi su nerimu žiūriu į naftos ir dujų kainas, o prognozės yra link didėjimo ir tą patvirtina praktika, – sako parlamentarė. – 70 proc. kuro kainos lemia šilumos kaina, niekur nebesidėsi. Aš nesu „Rubicon“ draugė, bet, manau, kad savivaldybė gali labai gerai kontroliuoti šilumininkus ir tą patį „Rubicon“, jeigu turėtų valios, nes yra pavyzdžiui, Trakai. Ten irgi yra privati bendrovė, bet jie net cypia, kaip savivaldybė juos kontroliuoja. Ir Kainų komisija galėtų labiau daryti savo išvadas. O jeigu žiūrėti prognozės ir jeigu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, tai tada nori nenori, jie (šilumininkai dėl šildymo sezono kainų - DELFI) yra teisūs.“

Keli procentai esmės nekeičia

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys bei Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad kol neišspręstos esminės problemos, t. y. stringa daugiabučių renovacija, šildymui naudojama per mažai skirtingų rūšių kuras, o keliais procentais sumažėjusi dujų kaina esmės nekeičia.

„Situacija yra tokia: dujų kainos skaičiavimo ir įvedimo metodika yra tokia, kad kaip tu nori, taip ją naudoji. Dujos nustatomos priklausomai nuo naftos kainų, naftos kainos šokinėja: kai padidėja naftos kaina, po kelių mėnesių padidėja ir dujų kaina, bet kada naftos kaina nusileidžia, dujų kaina nenusileidžia, kitaip tariant, mes turime reikalą su tokiomis metodikomis ir tokių didelių monopolijų interesais ir galimybėmis, kad iš tikro pakeisti beveik nieko negalime, – dėsto K. Glaveckas. – Jeigu per 20 metų nesutvarkėme šilumos naudojimo efektyvumo, nerenovavome namų, nesumažinome poreikio šilumai, tai dabar kalbėti ir bandyti spręsti problemą perskaičiuojant kainą yra labai mažai efektyvu.“

Pasak jo, dujų kainai net ir sumažėjus keliais procentais, šiluma atpigtų vos keliais centais, ir esminė problema išliktų.

„Aišku, natūralu, kad šilumininkai elgiasi kaip šio proceso dalyviai – nori turėti ir naudos, ir nenori būti spaudžiami politiškai ar likti atpirkimo ožiu. Jie elgiasi visiškai suprantamai. Bet šilumos sąnaudos gyventojams jei sumažės, tai labai nedaug. Manau, mėnesinis pokytis turi reikšmę politikuojant ir kalbant, bet kai atidarai piniginę ir iš jos ima 800 ar 900 litų ir paskui sako, kad iš tavęs galime imti ir 3–4 litais mažiau, realiai žiūrint, tai turi mažai įtakos.“

Darbo partijos frakcijos ir Seimo audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad kiekvienas kainų svyravimas yra reikšmingas.

„Kada skaičiuojama kaina, visos kainos ekonominiame skaičiavime yra reikšmingos. Negali būti nereikšmingų dalykų. Pagal naują įstatymą, šilumos kaina skaičiuojama dažniau ir tie svyravimai turi būti pateikti labai išsamūs. Mano nuomone, jeigu šilumininkai leidžia pranešimus, jie turėtų labai aiškiai surašyti konkrečios kainos sudedamąsias dalis ir ypatingai, svyravimus. Kadangi kuro kaina yra didžioji šilumos kainos dalis, tie svyravimai turi būti aiškiai žmonėms parodyti“, – dėsto politikė.

„Kai kyla pasaulinės kainos, tai pas mus tiek šiluma, tiek benzinas, tiek dyzelinas brangsta tą pačią sekundę, tačiau kai pasaulinės naftos produktų kainos krinta, tai degalinėse tas neatsispindi iš vis arba atsispindi visiškai ne tiek, kiek tos kainos krenta. Pasigendu konkurencijos ir jos priežiūros. Mano galva, tiek šilumininkai, tiek naftos prekiautojai piktnaudžiauja tais dalykais, – teigia „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos ir Seimo audito komiteto narys Andrius Mazuronis. – Manau, šilumininkai ne tik galėjo paminėti tą mėnesinį sumažėjimą, bet ir privalėjo. Jie labai dažnai garsiai pradeda šaukti, kai kainos kyla, tačiau kai tos kainos leidžiasi, nesu girdėjęs nei vieno pasidžiaugimo, kad kainos krenta, dėl to ir mūsų produkcijos kaina galutiniam vartotojui sumažės. Tokio dalyko aš neprisimenu.“

Biokuro naudą vertina skirtingai

Politikai taip pat skirtingai vertina šilumininkų raginimus pereiti prie biokuro – esą jei visi pereis prie šios kuro rūšies, akivaizdu, kad ji nebebus tokia pigi, tačiau alternatyvų reikia.

„Biokuras yra sprendimas, bet nemanau, kad panacėja – kai tik šilumos gamintojai pereis prie biokuro, automatiškai jis pradės brangti. Tie, kurie turi miškus pradės kelti kainas, tai yra natūralu. Aišku, reikia didinti biokuro naudojimą, bet ne vien tai daryti – reikia efektyvinti šilumos ūkį ir nešildyti laukų“ – dėsto K. Glaveckas.

„Jeigu visa Lietuva pereis prie biokuro, ar šilumos kaina bus mažesnė, drįsčiau abejoti. Kiekvienu atveju reikia skaičiuoti, nes išaugus biokuro poreikiui, kainos savaime kils. Visą laiką šilumos ūkyje, ar bet kokiame kitame versle, visos rūšys turi konkuruoti, o rinka tai turi sureguliuoti. Mano nuomone, turi būti skatinamas biokuro naudojimas Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad viską turime pakeisti biokuru. Tačiau tai, jog šiandien biokuro gamintojams sunku patekti į šilumos rinką, reikia pripažinti“, – panašios nuomonės yra ir L. Graužinienė.

Tačiau socialdemokratė B. Vėsaitė įsitikinusi, kad, pavyzdžiui, sostinė šiuo metu negali pradėti naudoti daugiau biokuro dėl politinio pasipriešinimo, kai konservatorius K. Masiulis dėsto, jog šilumininkų pasiūlymai sostinėje kol kas buvo nepakankamai naudingi gyventojams.

„Naftos kainos eis ir eis aukštyn, o rezervai glūdi ne čia, – sako B. Vėsaitė, pasisakanti už biokuro naudojimo skatinimą. – Tačiau (Vilniuje – DELFI) neduodamas leidimas investuoti ir investicijos yra ribojamos politiniu lygmeniu.“

Tokios pozicijos laikosi iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, savo pranešime skelbusi, jog nepaisant naudos, biokuro projektai yra blokuojami: „Vienas paskutinių pavyzdžių – konservatorių partijos bandymas sustabdyti naujausią iniciatyvą Vilniaus šilumos ūkyje naudoti pigų vietinį kurą. Kreipdamiesi į prokurorus politikai bando blokuoti naujo 50 MW galios „Vilniaus energijos“ biokuro katilo statybas, kurioms pritarė Vilniaus miesto taryba.“

„Dėl biokuro – reikia ne kalbėti, o pereiti, kas gi trukdė? Šitiek metų „Dalkia“ valdo, tai reikėjo nešnekėti, o pereiti. Kodėl kai kuriuose rajonuose tie patys privatininkai ima ir pereina, pavyzdžiui, Kelmėje „Litesko“. Kodėl gi to nepadarius Vilniuje? Tereikia mažiau šnekėti, juk jie valdo tas įmones, ar priešinosi savivaldybė pirmojo biokuro katilo pastatymui? Nesipriešino. Jeigu normaliomis kainomis ir normalus projektas, visi tik plos katutį. Iš tikro, tie, kas valdė, per mažai skyrė dėmesio ir per mažai veikė ta linkme, o dabar tą savo neveikimą bando pateisinti įvairiomis aplinkybėmis, pasiteisinimais“, – teigia K. Masiulis.

Panašios nuomonės yra ir K. Glaveckas: „Šilumininkai ir Vilniuje galėjo pereiti prie biokuro, bet viskas nuo interesų priklauso, jeigu pardavinėdamas dujas gali daug uždirbti, tai kam tau ieškoti kito šaltinio, investuoti? Gal uždirbsi, bet neaišku, kada uždirbsi. Pinigai dabar yra geriau nei pinigai ateityje. O rinkimai artėja ir tas kalbėjimas niekada nesibaigia. Vieną dieną madinga arbatą gerti, kitą – kavą. Aš nesiečiau to (kalbų apie perėjimo prie biokuro sostinėje – DELFI) su rimtais profesionaliais pokalbiais, bet daugiau su rinkimine retorika, kuri vienai ar kitai pusei yra naudinga. O vežimas stovi vietoje ir mes turėsime dideles kainas, žmonių nepasitenkinimą, didelę infliaciją ir didelė dalis žmonių bus labai nusivylę ir pikti ant visos valdžios – tikrai niekas nebuvo daroma daugelį metų.“

DELFI primena, jog rezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė nepritariantys „Vilniaus energiją“ valdančio koncerno „Dalkia“ planams Vilniuje statyti biokuro katilinę už pusę milijardo litų. Abu politikai tokią savo poziciją grindžia pirmiausiai tuo, jog ši investicija sumanyta be konkurso, „Dalkiai“ suteikiant išimtines teises ir tai esą monopolizuotų šilumos ūkį. Be to, D. Grybauskaitės teigimu, tokio pajėgumo katilinės reali kaina – ne pusė milijardo, o maždaug 300 mln. Lt.

Primename, kad energetikai prognozuoja, jog artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis nei pernykštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...