captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Komisija: Lietuva gali įsivesti eurą

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ES) trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ES) trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, – pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas.

O. Rehnas, AFP/Scanpix nuotr.

Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. – gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę.

Tuo metu ECB nurodė, kad nors vidutinė metinė infliacija Lietuvoje dabar yra gerokai mažesnė už pamatinę vertę, nerimą kelia infliacijos tvarumas. ECB teigimu, tokią mažą infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė laikini veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos ir mažiau didėjusios administruojamos ir energijos kainos.

„Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, vidutiniu laikotarpiu Lietuvai bus sunku nuolat palaikyti žemą infliacijos lygį, nes gali būti nelengva suvaldyti vidaus kainų spaudimą ir išvengti ekonomikos perkaitimo turint fiksuotą valiutos kursą (...) Apibendrinant pažymėtina, kad dar negalima tvirtai konstatuoti, jog infliacijos konvergencija Lietuvoje išliks tvari“, – teigiama ECB pranešime.

R. Šadžius: po euro įvedimo ekonomika augs

Apie 3 proc. šiemet auganti Lietuvos ekonomika po euro įvedimo turėtų dar augti, tikina finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, šalyje bus ne vadinamoji euro euforija, kai nepagrįstai auga ūkio tempas, o normalus ūkio augimas.

„Lietuvai mes kol kas prognozuojame ne euro euforiją, o pakankamai sparčią ekonominę plėtrą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė R. Šadžius.

Jo teigimu, nesitikima, kad šalyje ims augti infliacija.

Nuo kairės: R. Šadžius, A. Butkevičius, A. Šemeta, V. Vasiliauskas

„Infliacija Lietuvoje labai smarkiai priklauso nuo tarptautinės terpės, kurioje gyvename - energetikos kainos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose.(...) Konvergencijos programoje rašoma, kad vidinių priežasčių nėra“, - tikino finansų ministras.

Pasak eurokomisaro Algirdo Šemetos, šiuo metu pastebimas nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas neatrodo kaip naujas burbulas.

„Prieš įvykstant tokiam reiškiniu kaip euro įvedimas, galima stebėti tokius pokyčius, tačiau šiuo metu iš tikrųjų jaučiamas sandorių intensyvumo padidėjimas. Rinkos pagyvėjimas, kas, manau, tikrai nėra blogai, tačiau bent jau kol kas nematomi tie reiškiniai (...) kaip buvo prieš krizę“, - spaudos konferencijoje teigė A. Šemeta.

V. Vasiliauskas: euras reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Prisijungimas prie euro zonos automatiškai reiškia Bankų sąjungos narystę, prisijungimo prie bendro priežiūros mechanizmo nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Kaip žinome, bankų sąjungos atveju trys didžiausi Lietuvos bankai bus prižiūrimi Europos centrinio banko“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, šiuo metu pasirengimas Bankų sąjungai vyksta pagal su Europos centriniu banku suderintą planą.

„Pasiruošimo žingsniai sekantys visų pirma yra turto įvertinimas trijų didžiausių bankų, kas šiuo metu atliekama. Vasarą, be abejo, seks testavimas, atitinkamai ir paskui tiesioginė priežiūra po sausio pirmos dienos. Iš tikro mes judame pagal darbotvarkę, kuri suderinta su Europos centriniu banku ir esam suspėję į traukinį, kalbant apie prižiūrimų bankų turtinių pozicijų peržiūrėjimą“, – tikino Lietuvos banko vadovas.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Prognozuoja rodiklius

EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. – mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).

Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme – yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Anot O. Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.

„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona – BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, – tvirtino O. Rehnas.

Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams – iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės – Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija – bus įvertintos po 2 metų.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba perims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26–27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Euro įvedimas Rusijos agresijos akivaizdoje turi didesnę reikšmę, sako premjeras

Lietuvos premjeras pareiškė, kad euro įvedimas Lietuvoje dabartiniame geopolitiniame kontekste įgauna dar didesnę reikšmę. Pasak jo, atsižvelgiant į padėtį aplink Lietuvą, ES valiutos įvedimas tampa dar svarbesnis.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį šalia mūsų sienų, tai įgauna dar didesnę reikšmę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algirdas Butkevičius.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...