captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo virsta bankų skyriai

Iš bankų skyrių pamažu ima nykti įprastos paslaugos – grynųjų pinigų operacijos padedant darbuotojui. Prognozuojama, kad ateityje tokių bankų skyrių tik daugės.
DELFI.lt montažas
DELFI.lt montažas

Iš bankų skyrių pamažu ima nykti įprastos paslaugos – grynųjų pinigų operacijos padedant darbuotojui. Prognozuojama, kad ateityje tokių bankų skyrių tik daugės.

Tačiau Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė laikosi nuomonės, kad žengdami gilyn į elektroninę erdvę klientai tampa vis labiau priklausomi nuo bankų sprendimų.

SEB bankas skelbia, kad nuo liepos vidurio dviejuose skyriuose – Vilniaus „Ozo parko“ ir Jonavos – liks tik klientų konsultacijos skolinimosi, taupymo ir investavimo bei kasdienės bankininkystės klausimais.

„Pastebime, kad pastaraisiais metais vis daugiau kasdienių finansų operacijų atliekama savarankiškai ir vis aktualesnis tampa konsultacijų dėl taupymo, investavimo ar kitų finansinių klausimų poreikis. Todėl ir nusprendėme įkurti pirmuosius tokius banko skyrius“, – DELFI sakė SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Minėtuose skyriuose visą parą veiks savitarnos zonos, kur bus galima naudotis grynuosius pinigus priimančiais ir išmokančiais bankomatais bei interneto banko terminalais.

Pasak jo, kituose SEB banko skyriuose kol kas nėra planuojamos pertvarkos, tačiau dar šiemet bus sprendžiama dėl tolesnės finansinių konsultacijų skyrių plėtros.

„Swedbank“ bankas tokių pertvarkų ėmėsi jau anksčiau ir visoje Lietuvoje turi 16 tokio tipo padalinių. Šiuose padaliniuose darbuotojai konsultuoja gyventojus, grynųjų išsiimti arba juos įdėti galima naudojantis bankomatais, tačiau grynųjų pinigų išsikeisti į kitą valiutą nėra galimybės.

„Be konsultavimo finansiniais klausimais naujo tipo padaliniuose ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams klientų mokymams. Norinčius klientus darbuotojai palydi prie savitarnos įrenginių ir pamoko, kaip jais naudotis. Banko paskaičiavimais, aktyvi klientų edukacija jau davė rezultatų. 30 proc. interneto banko terminalų naudotojų prieš tai nė karto nėra naudojęsi elektronine bankininkyste ir pirmąjį žingsnį žengė savitarnos erdvėje su banko darbuotojo pagalba“, – DELFI sakė „Swedbank“ aptarnavimo kokybės departamento direktorė Loreta Lapinskaitė.

Banko duomenimis, iki pertvarkymo standartinėms operacijoms, tai yra, tokioms, kurias klientai gali atlikti savarankiškai, darbuotojai skirdavo iki 30 proc. savo darbo laiko. O naujo tipo padaliniuose tokioms operacijoms darbuotojai skiria tik iki 5 proc. savo darbo laiko.

Bankas yra numatęs nuoseklią tokio tipo padalinių plėtrą. Šiuo metu „Swedbank“ iš viso turi 73 klientų aptarnavimo padalinius.

Kainuoja pigiau

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas DELFI sakė, kad panašios tendencijos yra visoje Europoje, tačiau tokia kryptimi aktyviausiai žengia skandinaviški bankai.

„Tai yra gerokai efektyvesni ir mažiau sąnaudų reikalaujantys bankininkystės modeliai, kurie skatina klientus naudotis elektroninėmis paslaugomis. Jau juokaujama, kad ateityje greičiausiai dings bankų pastatai su gražiais užrašais ir liks labiau bankų kvapas nei sienos ir pastatai, nes jie persikels į internetą“, – kalbėjo jis.

Natūralu, pasak pašnekovo, kad įprastinių bankų skyrių ateityje bus kur kas mažiau.

Didėja priklausomybė nuo bankų

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė laikosi nuomonės, kad toks bankų skyrių virsmas paprastam klientui nėra džiuginantis.

„Tokios tendencijos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Štai visai neseniai Briuselyje norėjau pasikeisti valiutą, užėjęs į vieną, antrą skyrių išgirdau, kad jie nedirba su grynaisiais pinigais“, – DELFI sakė jis.

Pasak asociacijos vadovo, tokie pasikeitimai daliai Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių regionuose, gali būti skausmingi.

„Privatūs bankai elgiasi taip, kaip jiems atrodo racionalu. Spaudimas atsisakyti grynųjų pinigų ir pereiti tik prie elektroninių, man atrodo negeras, nes taip mes tampame labai priklausomi nuo bankų, nes negrynieji pinigai keliauja tik per juos, o bankai didina mokesčius už kiekvieną veiksmą. Pavyzdžiui, SEB apmokestina 1 Lt per mėnesį kiekvieną sąskaitą, be to, bankai apmokestina išplaukiančius ir įplaukiančius pinigus. Taigi taip tik sutvirtiname savo priklausomybę nuo bankų“, – dėstė R. Paukštė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...