captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva nepraras naftos žvalgybos ploto Latvijos pasienyje

Lietuva nepraras teisių į Baltijos jūroje ties Latvija esantį naftos žvalgybos plotą, nors kaimyninė valstybė Švedijos naftos bendrovei OPAB jau yra išdavusi leidimą žvalgyti šioje teritorijoje, teigia Lietuvos Geologijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Satkūno, OPAB licenciją Lietuvos pusėje galėtų gauti, kai bus ratifikuota sienos sutartis ir jei ji laimės naftos žvalgybos konkursą.
V. Gulevičiaus (BFL) nuotr.
V. Gulevičiaus (BFL) nuotr.

Lietuva nepraras teisių į Baltijos jūroje ties Latvija esantį naftos žvalgybos plotą, nors kaimyninė valstybė Švedijos naftos bendrovei OPAB jau yra išdavusi leidimą žvalgyti šioje teritorijoje, teigia Lietuvos Geologijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Satkūno, OPAB licenciją Lietuvos pusėje galėtų gauti, kai bus ratifikuota sienos sutartis ir jei ji laimės naftos žvalgybos konkursą.

J. Satkūnas teigia, kad Latvijos ir OPAB sutartyje numatyta sąlyga, kad ratifikavus jūrinę Lietuvos ir Latvijos sieną, švedai iš karto negalės pretenduoti į Lietuvos teritorijoje esančio ploto žvalgybą

„Latvijos pusė yra išdavusi licenciją OPAB kompanijai – licencinis plotas patenka į Lietuvos pusę. Paaiškėjo, kad sutartyje yra vienas punktas, kuriame pasakyta, kad, jei Lietuvos ir Latvijos siena Baltijos jūros akvatorijoje nubrėžiama kitaip nei licencijos išdavimo metu, ta dalis tampa negaliojanti – ji nepriklauso licencijos turėtojui. Tai labai naudinga Lietuvai“, – sakė J. Satkūnas.

Pasak jo, tai reiškia, kad OPAB galėtų išgauti naftą tik tuomet, kai bus ratifikuota siena.

„Jeigu licencijos turėtojas ketintų rimtai vystyti naftos darbus, jis galėtų juos vystyti, kai būtų ratifikuota Lietuvos ir Latvijos siena Latvijos Seime, pagal kitą sąlygą“, – aiškino tarnybos vadovas.

Anot jo, ratifikavus sieną, Lietuva turėtų skelbti žvalgybos konkursą. Jis pripažino, kad geriausia, jei Lietuvos dalyje esantį plotą žvalgytų ta pati bendrovė.

„Mes turėtume formaliai skelbti konkursą ir licencijos turėtojas galėtų pretenduoti į tą plotą. [...] Jeigu vienoje pusėje dirba viena kompanija, kitoje – kita, iškyla klausimas, kaip jie gali derinti duomenis, gerai suvokti struktūrą. Geriau, kad dirbtų viena kompanija. Bet tada reikia mums susitarti“, – sakė J. Satkūnas.

Prognozuojama, kad naftos telkinys prilygsta Rusijos teritoriniuose vandenyse ties Karaliaučiumi aptiktam telkiniui D-6.

Latvija jūrų sienos su Lietuva neratifikuoja jau maždaug 15 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...