captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas pensijoje laukia uždarbiavusių užsienyje

Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje ar Prancūzijoje dirbantys gyventojai turi galimybę kaupti ne tik pagrindinę pensiją, bet ir papildomai profesiniuose pensijų fonduose. Europos Parlamentas nusprendė visose Europos Sąjungos šalyse suvienodinti darbuotojų teisę į profesiniuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Įgyvendinus direktyvą, išvykus iš šalies ir sulaukus pensijos svetur sukauptos lėšos nedings. Teisė gauti pagrindinę valstybinę pensiją gyvenant kitoje ES šalyje nei dirbta užtikrinta jau anksčiau.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje ar Prancūzijoje dirbantys gyventojai turi galimybę kaupti ne tik pagrindinę pensiją, bet ir papildomai profesiniuose pensijų fonduose. Europos Parlamentas nusprendė visose Europos Sąjungos šalyse suvienodinti darbuotojų teisę į profesiniuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Įgyvendinus direktyvą, išvykus iš šalies ir sulaukus pensijos svetur sukauptos lėšos nedings. Teisė gauti pagrindinę valstybinę pensiją gyvenant kitoje ES šalyje nei dirbta užtikrinta jau anksčiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad Europos Parlamento priimtas sprendimas Lietuvoje pensijai antros ir trečios pakopos pensijų fonduose gyventojų nepalies, tačiau gali būti svarbus užsienyje dirbantiems ir profesiniuose pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams.

Kaip aiškino ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Buškutė, direktyva galioja tik darbdavių ir darbuotojų susitarimais įsteigtoms profesinių pensijų sistemoms.

„Lietuvoje tokių sistemų nėra. Direktyvos nuostatos nebus taikomos nei lietuviškos pensijų sistemos antrajai pakopai, nei papildomam savanoriškam pensijų kaupimui, kai žmonės kaupia lėšas būsimajai pensijai, sudarę privačiai sutartis su bankais ar gyvybės draudimo bendrovėmis ir perveda į savo pensijų sąskaitas privačias lėšas (trečiajai pakopai)“, – teigė specialistė.

I. Buškutė pasakojo, kad dar 2005 m. buvo norima priimti direktyvą, kad į kitą šalį išsikraustęs ES pilietis galėtų perkelti profesiniuose pensijų fonduose sukauptą pensiją į kitos šalies profesinių pensijų fondų sistemą.

„Tačiau jau po pirmųjų projekto svarstymų paaiškėjo, kad susitarimo dėl pensinių teisių perkeliamumo valstybėms narėms pasiekti nepavyks. Todėl perkeliamumo nuostatų buvo atsisakyta, o direktyvos tikslas tapo migruojančių darbuotojų profesiniuose pensijų fonduose įgytų teisių apsauga ir būtiniausių reikalavimų nustatymas“, – pasakojo ministerijos atstovė.

Būtent tai ir nurodoma naujame direktyvos variante – persikraustęs į kitą ES valstybę darbuotojas nepraras teisės į savo profesiniuose pensijų fonduose sukauptus pinigus.

Direktyva kalba apie tai, kad, jei žmogus nustatytą minimalų laikotarpį dalyvavo profesinių pensijų sistemoje, visos jo įgytos teisės yra išsaugomos, o sulaukęs pensijos, žmogus gaus išmokas iš visų profesinių fondų.

„Jei, pavyzdžiui, žmogus 5 skirtingose valstybėse yra dirbęs po 3 metus ir per šiuos laikotarpius jis dalyvavo profesinių pensijų sistemose, pagal direktyvą, senatvėje jis gaus išmokas iš visų šių 5 skirtingų valstybių fondų pagal jų taisykles“, – teigė I. Buškutė.

Iki šiol, ar žmogus turi teisę į profesiniuose pensijų fonduose sukauptas lėšas, jei pensijos sulaukia kitoje šalyje, buvo reglamentuojama atskirai valstybių nuožiūra.

Kaip yra su Lietuvoje antroje ir trečioje pakopoje kaupiamomis lėšomis?

Kaip minėta, Lietuvoje profesinių pensijų kaupimo fondų nėra, tačiau gyventojai gali papildomai kaupti antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopoje.

Antroji pensijų pakopa yra susieta su „Sodra“. Pinigai į antrosios pensijų pakopos sąskaitą pervedami tik tada, kai žmogus dirba Lietuvoje ir moka socialinio draudimo įmokas „Sodrai“.

„Jei kurį laiką pensijų kaupime dalyvavęs ir įmokas mokėjęs žmogus išvyksta gyventi į kitą valstybę, jo pensijų sąskaitoje esantys pinigai investuojami toliau ir išmokami arba žmogui sukakus senatvės pensijos amžiui, arba jam mirus – paveldėtojams“, – aiškino I. Buškutė.

Savanoriškai privačias lėšas kaupiantis (trečioji pakopa) žmogus gali pats spręsti, kada sudaryti sutartį, kada ją nutraukti ir kaip disponuoti pinigais.


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...