captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl Vilniuje sudėtinga išsikviesti taksi?

Prasidėjus rugsėjui sostinėje tapo sunkiau išsikviesti taksi – kartais tenka laukti 20 minučių ar pusvalandį, bet dažniau operatorė atsako „atsiprašome, artimiausiu metu nieko neturėsime“. Taksi profsąjungos atstovas vardija, jog tam įtakos turi sumenkusios vairuotojų pajėgos, po atostogų į miestą plūstelėję gyventojai ir apskritai išaugusi taksi paslaugų paklausa – žmonės pasiskaičiavo, jog į darbą apsimoka vykti ne savo automobiliu.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Prasidėjus rugsėjui sostinėje tapo sunkiau išsikviesti taksi – kartais tenka laukti 20 minučių ar pusvalandį, bet dažniau operatorė atsako „atsiprašome, artimiausiu metu nieko neturėsime“. Taksi profsąjungos atstovas vardija, jog tam įtakos turi sumenkusios vairuotojų pajėgos, po atostogų į miestą plūstelėję gyventojai ir apskritai išaugusi taksi paslaugų paklausa – žmonės pasiskaičiavo, jog į darbą apsimoka vykti ne savo automobiliu.

Taksi įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gediminas Sabaitis sako, kad labiausiai taksi įmonių pajėgumus sumažino iš darbo išeinantys vairuotojai. Pasak jo, iki šių metų Vilniuje dirbo apie 1,5 tūkst. taksistų, tačiau prasidėjus reformoms jų sumažėjo iki 900.

„Dabar taksistai gali dirbti pagal individualios veiklos pažymą ir beveik visi darbdaviai tuo pasinaudojo ir juos pervedė prie tokių pažymų. Dabar visas buhalterinis krūvis praktiškai gula ant taksistų pečių ir dėl to daug taksistų savo veiklos tiesiog atsisakė. Yra vairuotojų, kuriems užsiimti ir buhalterine veikla yra per sudėtinga, – sako G. Sabaitis. – Padidėjo ir važiuojančių srautas, nes žmonių atostogos baigėsi, daug kas grįžo į Vilnių ir pradėjo naudotis taksi, o vairuotojų sumažėjo.“

G. Sabaitis skaičiuoja, jog taksi automobiliai iki Naujųjų metų į iškvietimo vietą atvažiuodavo per trumpiau nei 10–15 minučių, o dabar šis laikas pailgėja ir dvigubai.

„Be to, žmonės pradėjo į darbą važinėti taksi, nes Senamiestyje yra dideli automobilio stovėjimo mokesčiai, benzinas brangsta ir gyventojai paskaičiavo, kad labiau apsimoka su taksi važiuoti į darbą ir grįžti namo, negu palikti automobilį mokamoje aikštelėje“, – dėsto jis.

Savivaldybė mato daug taksi automobilių

Tačiau Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vyresnysis specialistas Evaldas Matonis mano, jog vairuotojų mažėjo ne taip sparčiai, kaip skelbia profsąjunga, o taksi sunku išsikviesti nebent tik artėjant savaitgaliui.

„Šiuo metu Vilniaus mieste taksi vairuotojų yra apie 1,5 tūkst., o leidimų naudotis automobiliais tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra išduota apie 1,2 tūkst.“, – sako E. Matonis.

Jis primena, kad vienu automobiliu gali naudotis ne vienas žmogus, nes vairuotojai kartais dirba keliomis pamainomis, tad taksi vairuotojų yra daugiau nei išduota leidimų automobiliams. Be to, natūralu, kad artėjant savaitgaliui taksi išsikviesti yra sunkiau – tuomet atsiranda daugiau norinčių važiuoti taksi.

„Kalba eina apie ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio naktis, galbūt tuo laiku ir yra kažkokios problemos. Jei paskambintumėte paprastą dieną, darbo metu, turbūt nebūtų sunku išsikviesti taksi“, – mano E. Matonis.

Taksistai geresnių sąlygų nepajuto

E. Matonis primena, kad šiuo metu Vilniuje yra pasikeitusi tvarka, kaip imtis taksi verslo ir tai turėtų palengvinti darbo sąlygas vairuotojams, tačiau G. Sabaitis teigia priešingai – susidaro įspūdis, kad taksistus iš vežimo verslo norima išvaryti.

„Anksčiau licencijas galėjome išduoti tik įmonėms, o įmonės galėjo sugriežtinti darbo sąlygas, sudaryti pamainas. Šiandien praktiškai kiekvienas asmuo gali užsiimti taksi veikla, Darbo kodekso reglamentavimas jam nėra taikomas, jis kada nori gali dirbti, neprivalo vesti darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo laiko apskaitos kontrolės. Jis dirba pats sau, tiesiog su dispečerinėmis sudaro sutartis, kad išeidamas į darbą jis užsiregistruoja, dispečerinė žino, kad žmogus kodiniu numeriu dirba ir jam duoda užsakymus. Baigęs darbą jis išsiregistruoja ir automatiškai vėl kada nori įsiregistruoja“, – aiškina E. Matonis.

Tačiau G. Sabaitis sako, jog vairuotojams sąlygos tapo sudėtingesnės ne tik dėl to, kad kiekvienas jų turi imtis savarankiškai tvarkyti uždirbamų lėšų apskaitą, bet ir dėl to, jog vairuotojų gaunamos pajamos sumažėjo pasikeitus jų skaičiavimo tvarkai. Jis svarsto, kad dabar taksistus nuo šio verslo bandoma atgrasinti, kad vėliau jie eitų dirbti į sostinės įstaigą „Vilnius veža“.

„Žinoma, kad savivaldybė nori nupirkti 100 automobilių, o kad šitomis mašinomis naudotis, reikės mažiausiai 300 vairuotojų. O iš kur kvalifikuotų vairuotojų paimti, jei ne iš įmonių, kurios dirba dabar? Mano manymu, dabar bandoma visokiais metodais paskatinti žmones išeiti iš taksi verslo, kad paskui būtų galima pasakyti, ateikite pas mane, pas mane viskas gerai. Iš pradžių buvo žadėta 2 tūkst. litų alga, po to ji sumažėjo iki 1,5 tūkst., dabar jau kalbama apie 1,2 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą dirbant po 8 valandas per dieną“, – piktinasi G. Sabaitis.

Vilnius dar neveža

Vilniaus savivaldybės įsteigta „Vilnius veža“ nuo šių metų gegužės organizuoja konkursą, kurio metu planuoja išsinuomoti 100 automobilių, tačiau iki šiol viešasis pirkimas nėra įvykęs, po tris kartus keistų sąlygų dabar vokų atplėšimas planuojamas rugsėjo 11 d.

„Pokyčių kol kas jokių nėra, mes dar nesame automobilių nupirkę ir dar nesame pradėję šitos veiklos“, – sakė „Vilnius veža“ vadovas Rolandas Statulevičius.

„Sąlygos buvo tikslintos todėl, kad pradinės viešųjų pirkimų sąlygos buvo per griežtos, mes kaip savivaldybė norėjome kuo daugiau rizikų perkelti automobilių pardavėjams ir projekto finansuotojams. Rinkoje neatsirado, kurie norėtų prisiimti tokias rizikas, teko koreguoti sąlygas, švelninti jas ir tikimės, kad kitą savaitę pagaliau šis konkursas įvyks“, – dėsto Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pasak jo, projektu besidomintys bankai mato, kad taksi verslo nišoje yra ir neteisėtos konkurencijos rizika, todėl nori užsitikrinti savo investicijų apsaugą ir siekia, kad dalį rizikos prisiimtų savivaldybė.

„Tai yra normalus derybinis procesas, kuris vyksta galbūt ne visiškai normaliu būdu, per viešųjų pirkimų procedūrą. Jeigu tai būtų privatus verslas, jau seniai viskas būtų įvykę, bet kai reikia laikytis sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų, laiko, procedūra tampa labai ilga“, – teigė A. Zuokas.

Kitą savaitę savo pasiūlymus „Vilnius veža“ turi pateikti automobilių gamintojai ir platintojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close