captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialinių garantijų skirtumai tebestabdo europiečių mobilumą

Ieškančiųjų darbo už savo šalies sienų Europos Sąjungoje daugėja, tačiau socialinių garantijų sistema kiekvienoje šalyje skirtinga. Kad žmonėms nekiltų problemų gaunant socialines išmokas, ES institucijos stengiasi įvairias sistemas bent iš dalies suvienodinti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Ieškančiųjų darbo už savo šalies sienų Europos Sąjungoje daugėja, tačiau socialinių garantijų sistema kiekvienoje šalyje skirtinga. Kad žmonėms nekiltų problemų gaunant socialines išmokas, ES institucijos stengiasi įvairias sistemas bent iš dalies suvienodinti.

Po nepriklausomybės atkūrimo ieškoti laimės svetur iš Lietuvos išvyko 780 tūkst. gyventojų. Darbo ieškoti pas mus atvyko maždaug 3,5 karto mažiau. Tačiau ir išvykstantiems darbo ieškoti kitur ir į Lietuvą atvykstantiems rūpi socialinės garantijos, kurios kiekvienoje ES šalyje skirtingos.

„Mes neseniai buvom Latvijoj, tai Latvijoj nėra kaip tokio sveikatos draudimo fondo. Vietos tarybos numato, kad galima apmokėti 3–4 dienas gydymosi stacionare pensininkui. Pas mus tokie dalykai būtų neįmanomi, pas mus kiekvienas yra apdraustas ir jam teikiamos paslaugos. Taip pat mes neseniai apsilankėm kaimyninėj Lenkijoj, tarkim ten visos pensijos apmokestinamos pajamų mokesčiu. Pas mus neapmokestinamos“, – pasakojo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Todėl žmonės, dirbantys kitose ES valstybėse turėtų pasidomėti kokias socialines garantijas ten gaus.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, norint gauti pensiją, nustatytas minimalus darbo stažas yra 15 metų. Jeigu gyvendamas Lietuvoje būsite dirbęs tik 10 metų – pensijos negausite. Tačiau turėdami 10 metų stažą Lietuvoje ir išvykę dirbti į užsienį, ten padirbėję kad ir keletą metų įgysite teisę gauti pensiją ir už Lietuvoje dirbtus metus plius gautumėte pensiją ir už užsienio valstybėje dirbtus metus, jau iš tos valstybės.

Yra lengvatų ir dėl našlaičių pensijos, kai tėvų netekę vaikai išvyksta mokytis į kitas ES šalis, jiems išlieka teisė  Lietuvoje paskirtą išmoką gauti gyvenant  kitoje šalyje. Našlaičio pensija siekia 50 proc. nuo mirusiajam priklausiusios pensijos.

„Jeigu vaikas pageidauja gauti pinigėlius į lietuvišką sąskaitą, tai mes ir mokėsime litais. Jeigu jis pageidaus gauti į kitos valstybės sąskaitą, tai tokiu atveju mes mokėsime eurais. Konvertuodami pagal Lietuvos banko patvirtintą santykį lito ir euro“, – aiškino „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lidija Stasiūnienė.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad kyla sunkumų taikant šias garantijas dirbantiesiems  keliose ES šalyse, nes kai kiekviena šalis turi skirtingą sistemą, sunku rasti bendras taisykles.

„Pastaruoju metu ES deda labai daug pastangų tas sistemas bent jau iš dalies vienodinti, kad nebūtų didžiulių išsiskyrimų, bet valstybės šioje srityje labai nenori atiduoti savo kompetencijos. Vakarai nenori Rytų, nenori duoti jiems socialinių garantijų, bet nori darbo jėgos. O mes konstruojam pensijų sistemas, darom reformas, ir jeigu žmonės ir toliau išvažiuos iš mūsų, tai sistema gali būti ideali, vis tiek nebebus įmokų mokėtojų ir aš nieko negalėsiu padaryt“, – kalbėjo M. Romerio universiteto profesorius, advokatas Audrius Bitinas.

Žmonių, ieškančių darbo už savo valstybių sienų daugėja visoje ES. Jeigu 2007 metais Europos užimtumo tarnybos EURES portale buvo užsiregistravę 175 tūkst. žmonių, tai pernai – jau 1,2 mln. piliečių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...