captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokios ekonomikos studijos leistų išvengti finansinių katastrofų ateityje?

Ar ekonomikos mokslas vis dar tarnauja visuomenei? Tarptautinės iniciatyvos pliuralizmui ekonomikoje skatinti ėmęsi studentai iš viso pasaulio sako, kad ne, ir reikalauja pokyčių. Tuo metu LRT.lt kalbinti jaunimo švietimo ekspertai teigia, kad Lietuvoje ir taip viskas yra gerai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ar ekonomikos mokslas vis dar tarnauja visuomenei? Tarptautinės iniciatyvos pliuralizmui ekonomikoje skatinti ėmęsi studentai iš viso pasaulio sako, kad ne, ir reikalauja pokyčių. Tuo metu LRT.lt kalbinti jaunimo švietimo ekspertai teigia, kad Lietuvoje ir taip viskas yra gerai.

„Krizę išgyvena ne tik pasaulio ekonomika, bet ir pats ekonomikos mokymas. Ši krizė pasekmių turės kur kas toliau, nei siekia universitetų sienos. Tai, ko yra mokoma, formuoja kitos kartos politikos kūrėjų protus, todėl ir visuomenių, kuriose gyvename, pavidalą“, – taip prasideda 65 ekonomikos studentų asociacijų iš 30 skirtingų šalių pasirašytas atviras laiškas, kuriame jie kviečia į ekonomiką grąžinti didesnę požiūrių įvairovę.

Studentai iš Barselonoje, Berlyne, Kembridže, Maskvoje, Niujorke, Tel Avive, Vienoje ir daugelyje kitų miestų įsikūrusių universitetų teigia, jog yra nepatenkinti drastišku studijų programų susiaurinimu, kuris įvyko per pastaruosius kelis dešimtmečius.

„Šis intelektinės įvairovės trūkumas ne tik apriboją švietimą ir tyrimus. Jis mažina mūsų galimybes kovoti su daugiadimensiniais XXI amžiaus iššūkiais – nuo finansinio stabilumo iki maisto nepritekliaus ir klimato kaitos“, – rašoma laiške.

Jų manymu, problemą išspręstų didesnis teorinis, metodologinis ir tarpdisciplininis pliuralizmas (skirtingų požiūrių buvimas) ekonomikoje.

„Pilnavertis ekonominis išsilavinimas turėtų skatinti subalansuotą įvairiausių ekonominių perspektyvų atskleidimą, pradedant dažniausiai mokoma neoklasikine, tačiau nepamirštant ir klasikinės, postkeinsistinės, valstybės institutų, ekologinės, feministinės, marksistinės, austrų mokyklos ir kitų tradicijų“, – skelbia studentai.

Negana to, jų teigimu, supratimą apie ekonomikos problemas pagerinti galėtų didesnis dėmesys tokiems dalykams, kaip ekonomikos filosofija ir žinojimo teorija.

Metodologinį pliuralizmą išplėstų paskaitos ne tik apie kiekybinius, bet ir kokybinius tyrimus. Tarpdiscipliniškumo problemą reiktų spręsti padedant studentams geriau suvokti sociologinius, politinius ir istorinius kontekstus, o ne vien pateikiant medžiagą vakuume.

Situacija Lietuvoje

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prodekanas Lionius Gaižauskas teigia, kad jo studentai studijų metu susiduria su pakankamai plačiu ekonomikos mokyklų ir srovių spektru.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Turime tokius dalykus, kaip ekonominės minties istorija, supažindiname ir su šiuolaikinėmis tendencijomis. Pas mus atvyksta profesoriai iš Korėjos, Kinijos, JAV, taip pat dirba tokie žinomi Lietuvos mokslininkai, kaip Romas Lazutka ir kiti“, – vardijo pašnekovas.

Visgi jis pridūrė, kad pagrindiniu klausimu išlieka, kiek studentai iš to pasiima. „Ekonomika yra labiau teorinis mokslas, kurį gyvenime pritaikyti gali būti sudėtinga. Visiems yra dėstoma mikro ir makro ekonomikos, tačiau vėlesniuose kursuose leidžiama pasirinkti konkretesnes disciplinas, kaip bankininkystė, finansai ir kitas“, – sakė už bakalauro studijų programų ir studijų skyriaus veiklos administravimą atsakingas prodekanas.

L. Gaižauskas pabrėžė, jog pats nelaiko savęs ekonomistu, todėl jam gana sudėtinga įvertinti, ar studentai įgyja pakankamai žinių apie įvairias ekonominės minties mokyklas, tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad programoje nemažai laiko skiriama ir savarankiškam darbui.

„Galbūt paskaitose ir neskiriama pakankamai dėmesio kuriai nors teorijai, bet studentas pats gali pasidomėti, o vėliau pristatyti kolegoms, todėl išgirsta visi“, – svarstė L. Gaižauskas.

LLRI iniciatyvos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė pasakojo, kad jie savo iniciatyvomis tiek labiau pažengusiems studentams, tiek moksleiviams stengiasi pristatyti ekonomikos mokslo platumą.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Dažnai galvojama, kad ekonomika yra tikslusis mokslas, tačiau stengdamiesi parinkti kuo įdomesnes temas mes parodome, kokia iš tiesų ji yra įdomi ir aktuali kiekvienam“, – pasakojo M. Vyšniauskaitė.

Kaip pavyzdį ji pateikė praeitais metais įgyvendintą projektą, kuris klausė: „Kiek turi kainuoti bilietas į Lady Gaga koncertą?“ Pašnekovė džiaugėsi, kad taip pavyko prikaustyti auditorijos dėmesį.

M. Vyšniauskaitė sakė pastebėjusi, kad LLRI, kuris remiasi austrų ekonomikos mokykla, mokymus lankantis jaunimas yra pakankamai gerai susipažinęs su įvairiomis ekonominės minties mokyklomis. Paklausta, kaip reaguotų, jei Lietuvoje atsirastų organizacijų, kurios irgi rengtų panašius mokymus, tačiau dėstytų galbūt netgi priešingas interpretacijas, ji sakė, jog ir dabar tokių pasitaiko.

„Mes nesame už tai, kad besimokantys įtikėtų viskuo, ką dėstome. LLRI nėra religija. Manau, kad kuo daugiau yra įvairių požiūrių, tuo geriau“, – kalbėjo M. Vyšniauskaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...