captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė pritarė šilumos ūkio pertvarkai

Vyriausybė po daugiau nei metus trukusių ginčų trečiadienį galiausiai pritarė šilumos ūkio pertvarkos planui, kuris leis smarkiai atpiginti šilumą Vilniuje ir Kaune. Sprendimas numato, jog iki 2016 metų bus modernizuotos šių miestų šilumos gamybos jėgainės, pripažįstant jas valstybei svarbiais projektais, o beveik 2 mlrd. litų vertės projektų įgyvendinimą pavedant valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
Finansų ministras R. Šadžius ir premjeras A. Butkevičius, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Finansų ministras R. Šadžius ir premjeras A. Butkevičius, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vyriausybė po daugiau nei metus trukusių ginčų trečiadienį galiausiai pritarė šilumos ūkio pertvarkos planui, kuris leis smarkiai atpiginti šilumą Vilniuje ir Kaune. Sprendimas numato, jog iki 2016 metų bus modernizuotos šių miestų šilumos gamybos jėgainės, pripažįstant jas valstybei svarbiais projektais, o beveik 2 mlrd. litų vertės projektų įgyvendinimą pavedant valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.

„Manau, kad po šito priimto nutarimo prasidės tolimesni darbai ir kai kurių teisės aktų pateikimas su konkrečiomis datomis“, – žurnalistams po posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad sprendimo esmė – pripažinti valstybei svarbiais projektais du elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, modernizuojant kogeneracines jėgaines, siekiant, kad šilumos kaina sumažėtų maksimaliai. Anot jo, šiam darbui reikia pritraukti finansiškai pajėgų ūkio subjektą, kuriuo patvirtintas holdingas „Lietuvos energija“.

„Buvo įvairių diskusijų, kaip turėtų būti elgiamasi, kadangi dar nėra formaliai patvirtinta nacionalinė šilumos ūkio programa, kur dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau parengiamųjų darbų dėl to stabdyti nebūtina. Siūlomas nutarimo projektas atvertų kelią parengiamiesiems darbams“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Šadžius.

Anot jo, Energetikos ministerija abejojo, kad galbūt bus pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, nėra valstybės pagalbos elementų, nėra aišku, ar nepažeidžiamas vietos savivaldos ir šilumos ūkio įstatymai.

A. Butkevičius: mūsų planas geresnis nei Vilniaus valdžios

Vilniaus valdžios šilumos ūkio vizija yra brangesnė nei Vyriausybės, teigia premjeras. Pasak A. Butkevičiaus, jeigu šiluma sostinėje po pertvarkos neatpigs, Vyriausybė prisiims politinę atsakomybę, tuo tarpu nenusisekus savivaldybės planui, nėra kam prisiimti atsakomybės.

„Kažkodėl prieš tris mėnesius buvo pripažinta, kad mūsų variantas yra geresnis ir mes prisiimam sau atsakomybę. Ten (Vilniaus miesto valdžioje – BNS) aš kol kas nematau, kas prisiims atsakomybę, jeigu nebus šilumos energija pigesnė Vilniaus gyventojams. Mes prisiimam politinę atsakomybę ir yra žmonės, kurie yra įpareigoti tai įgyvendinti, ten aš kol kas kaip ekonomistas nepamačiau nei tų skaičiavimų, nei pagrindimų, bet mačiau tik galutinį rezultatą. Žinot, iki galutinio rezultato turi būti tam tikras procesas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Jis teigė, kad antradienį Vilniaus valdžios atstovams buvo pasakyta, jog apie miesto šilumos ūkį galima diskutuoti tik Vyriausybės priimto plano rėmuose.

„Vakar buvo pristatytas jų (Vilniaus savivaldybės – BNS) variantas. Turėjome tokią stiprią diskusiją ir vis dėl to buvo priminta, kad kažkada su Vilniaus miesto meru buvo pasirašytas ketinimų protokolas. (...) Bet dabar, kai buvo daroma jų prezentacija, ji prasilenkė su jų ankstesniais pasirašytais ketinimų protokolais ir buvo aiškiai pasakyta, kad galima diskutuoti ekspertų lygyje, įvertinus šiandien priimtą Vyriausybės nutarimą, tos bazės rėmuose. Bet jokių kitų mes siūlymų nepriimam“, – aiškino premjeras.

Anot jo, Vyriausybės siūlomas modelis Vilniuje užtikrins 60 proc. šilumos gamybos, o likusi šiluma bus perkama iš kitų gamintojų.

„Reikia suprasti, kad tas nutarimas apims tik 60 proc. šilumos energijos gamybos Vilniaus mieste. Tai reiškia, kad 40 proc. šilumos gamins kiti gamintojai ir tiekėjai“, – sakė A. Butkevičius.

„Reenergy“ kreipimasis į EK nesustabdys šilumos ūkio pertvarkos

Koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės „Reenergy“ skundas Europos Komisijai nesustabdys šilumos ūkio pertvarkos, teigia premjeras.

„Ne, jokiu būdu“, - paklaustas, ar skundas EK gali pristabdyti šio ūkio pertvarką, trečiadienį teigė A. Butkevičius.

Anot ministro pirmininko, Vyriausybės teisininkai yra patikinę, kad ministrų kabinetas elgiasi teisingai, keisdamas atliekų deginimo ir šilumos ūkio reglamentavimą.

„Aš negalėčiau kalbėti už „Reenergy“, Vyriausybės kanceliarijos teisininkai pasakė, kad mes einam teisingu keliu. Niekam nėra uždrausta kreiptis į Europos Komisiją“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

„Reenergy“ antradienį BNS patvirtino, kad EK balandžio pabaigoje priėmė įmonės skundą, kurį Europos Komisijos Generaliniam sekretoriatui ji pateikė balandžio pabaigoje.

„Reenergy“ vertinimu, šiemet vasario 19 dieną Vyriausybė skubos tvarka priėmė diskriminacinį nutarimą įmonės atžvilgiu. Įmonės vertinimu, Vyriausybės nutarimas atbuline data įsigaliojo išimtinai „Reenergy“ projektui – Vilniuje statyti jau pradėtai atliekų jėgainei, o bendrovės veikla tapo neįmanoma.

Vyriausybė vasarį pritarė, kad atliekas deginanti šilumos ir elektros gamybos jėgainė valstybinės reikšmės objektu būtų pripažįstama, jei degintų daugiau nei vieno regiono atliekas, o jos 51 proc. akcijų priklausytų valstybei. Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad privačios šilumos gamybos bendrovės neatpigina šilumos vartotojams, todėl atliekų deginimo įmones reikia valdyti valstybei.

Tuo tarpu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad nesugriežtinus atliekų deginimo verslo, Lietuva taps sąvartynu, importuojančiu šiukšles.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ taip pat planuoja Vilniuje ir Kaune investuoti į šilumos gamybą.

Numato tolimesnius darbus

R. Šadžius pasiūlė iki birželio 16 dienos pateikti ministrų kabinetui sutarties tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ esminius punktus: „Tas bus padaryta ir tada bus aiškūs atsakymai į visus klausimus“.

Pasak premjero, be kitų būtinų teisės aktų, jau ruošiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, vėliau bus teikiamos paraiškos gauti europinę paramą.

„Aišku, viskas bus daroma skelbiant viešąjį konkursą, ir tą konkursą organizuos „Lietuvos energija“. Jai yra iškeltas pagrindinis uždavinys, kad atliktų įvairiausius ekonominius paskaičiavimus, siekiant sumažinti šilumos gamybos kainą iki 30 procentų. Šita termofikacinė elektrinė tiek Vilniaus, tiek Kauno mieste, pats geriausias variantas, kad tai būtų jau 2016 metų rudenį, pradedant šilumos gamybos laikotarpiu, o tikimės, kad gal tą planą pavyks ir įgyvendinti, jeigu nebus kažkokių pašalinių trukdžių“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Vyriausybė pritarė, kad programa būtų įgyvendinta ne vėliau kaip iki 2020 metų.

Projektų įgyvendinimas leistų apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas vartotojams, palyginti su pastarųjų metų vidutine šilumos gamybos kaina, pranešė Vyriausybė.

Pasak jos, projektai, įrengiant komunalinių atliekų ir biokuro kogeneracines elektrines, kurių gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. miestų poreikio, didins tiesioginį valstybės ir jos valdomų bendrovių dalyvavimą šilumos gamyboje.

Vyriausybės sprendimas leis „Lietuvos energijai“ pradėti partnerių atrankos procedūras, steigiant projektų įgyvendinimo bendroves. Bus siekiama pritraukti tiek privačių, tiek savivaldybių ar jų valdomų įmonių investicijų.

Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune – 687 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.

Pasak A. Butkevičiaus, tikimasi, kad iš ES struktūrinių fondų bus gauta daugiau nei 1 mlrd .litų paramos: apie 600 mln. litų - Vilniuje ir apie 400 mln. litų - Kaune. Likusią investicijų dalį investuos „Lietuvos energija“.

„Mes visi turim suprasti, kad tos lėšos, kurios naudojamos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, jos nėra įskaičiuojamos per kapitalo grąžą į šilumos energijos gamybos kaštus. Jeigu tai yra skolintos lėšos, jeigu įmonių lėšos, privačios, jos visos turi būti įskaičiuotos į būsimą šilumos kainą, kuri tiekiama vartotojams kaip kapitalo grąža. Turiu pasakyti, kad jeigu bus apie 50 proc. skiriama europinė parama, tai jau ta dalis finansinė leis mažinti šilumos kainas“, - aiškino A. Butkevičius.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad norint sumažinti 30 proc. šilumos gamybos, preliminariais skaičiavimais, tam reikės iki 1,5 mlrd. litų investicijų – 1 mlrd. litų Vilniaus šilumos ūkiui ir 0,5 mlrd. litų – Kauno.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...