captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ant recesijos krašto stovinčios Rusijos politikai prablaivėjo: „Tai savižudybė“

„Tai savižudybė“, – Sankt Peterburgo forume sakė politikas Anatolijus Čiubaisas apie idėją išvyti Vakarų investuotojus iš Rusijos. Forume, kuris įprastai sutraukia pasaulio verslo elitą, šiemet dominavo Rusijos pareigūnai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Tai savižudybė“, – Sankt Peterburgo forume sakė politikas Anatolijus Čiubaisas apie idėją išvyti Vakarų investuotojus iš Rusijos. Forume, kuris įprastai sutraukia pasaulio verslo elitą, šiemet dominavo Rusijos pareigūnai.

Diskusijoje apie Rusijos ekonomikos ateitį Sankt Peterburgo forume smarkiai išsiskyrė nuomonės. Izoliacionistai siūlo pasikliauti valstybiniais bankais. Kiti ragina megzti glaudesnius santykius su Kinija, treti pabrėžia tarptautinės prekybos reikšmę. Ką daryti? Rusija stovi ant recesijos krašto ir turės priimti kritinius sprendimus, rašo „The New York Times“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę pasirašė didelės vertės sandorį dėl gamtinių dujų tiekimo su Kinija, bet naudos iš šios sutarties Rusija neturės dar metų metus. Finansavimas iš Europos ir JAV menksta, Ukrainoje prasideda krizė, Rusijos verslininkai siunčia pinigus į užsienį. Naftos kainos užplaukė ant seklumos, iš Rusijos bėga kapitalas, ir todėl Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja vos 0,2 proc. Rusijos ekonomikos augimą šiemet.

Daugelį metų Rusijos pareigūnai Tarptautinį Sankt Peterburgo forumą panaudodavo užsienio investuotojų pritraukimui. Įprastai renginys pritraukdavo verslo elito iš įvairių industrijų: energetikos, finansų, gamybos, medijų, aviacijos. Tačiau šie metai kitokie.

B.Obamos administracija įtikino tokių kompanijų kaip „PepsiCo“, „Alcoa“ ir „ConocoPhillips“ vadovus nevykti į Sankt Peterburgą. Namie liko ir daug Vokietijos kompanijos vadovų, nepaisydami glaudžių prekybos ryšių su Rusija. Prekybos centro „Metro“ vadovas Olafas Kochas buvo vienintelis į forumą nuvykęs vokiškos bendrovės vadovas. Jis sakė, kad jaučiasi atsakingas už Rusijoje dirbančius 22 tūkst. bendrovės darbuotojų.

Bet forume šiemet dominavo Rusijos pareigūnai, rusiškų įmonių vadovai, investuotojai iš Kinijos. Forume dalyvavo 6,5 tūkst. žmonių, tarp jų – 609 užsienio ir Rusijos bendrovių vadovai, pranešė organizatoriai.

Šiemet kitoks buvo ir forumo tonas. Anksčiau apie Rusiją buvo kalbama kaip apie resursų turtingą valstybę su stipriu potencialu. Šiemet diskusija pakrypo apie stimulo politikos subtilybes, kalbėta apie tai, ar besivystančios rinkos turėtų būti girdimos labiau priimant globalius sprendimus dėl ekonomikos. Diskusijos ašimi tapo klausimas, ar Rusijai reikia Vakarų finansų.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje investuotojų nuotaikos pagerėjo. Ukrainos konflikto sprendimo ženklai reiškia, kad nebus taikomos griežtesnės Vakarų sankcijos. Sumažėjus Rusijos invazijos rizikai, 10 metų Rusijos obligacijų kaina nukrito iki 8,7 proc., kai balandžio pabaigoje siekė 9,5 proc.

Nurimus rinkoms, žvilgsniai pakrypo į Rusijos ekonomikos padėtį ir kaip užpildyti investicijų spragas. Skaičiuojama, kad per tris mėnesius iš Rusijos pabėgo 50,6 mlrd. dolerių kapitalo, kai pernai per tokį patį laikotarpį Rusija neteko 27,5 mlrd. dolerių. Tokius duomenis pateikia Rusijos centrinis bankas. Tuo metu Europos centrinis bankas įtaria, kad iš tikrųjų iš Rusijos pasitraukė jau 220 mlrd. dolerių.

Dabar Rusijoje aukšti pareigūnai diskutuoja apie valstybės finansuojamą investicijų modelį ir ribotus santykius su Vakarais.

Ekonomistas Sergejus Glazjevas  sakė, kad verslas turėtų tapti mažiau priklausomas nuo tarptautinio kapitalo. V.Putinui artimas Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas kalbėjo apie tai, kad valstybės investicijos turėtų užimti privataus sektoriaus vietą.

Tuo metu Aleksejus Kudrinas, V.Putinui artimas buvęs finansų ministras, sakė, kad užsienio investuotojai vaidina mažą vaidmenį Rusijos kelių, fabrikų ir pastatų gerinime ir bet kokia politika, nukreipta prieš investuotojus, būtų katastrofiška. Jis pridūrė, kad vien kalbos apie naujus ribojimus prislopino užsienio investicijas. Jeigu kompanijos manys, kad negali iš Rusijos pasiimti pelno, jos net nerizikuos investuodamos. Kol kas Rusija tarp besivystančių rinkų taiko laisviausias kapitalo judėjimo taisykles.

„Staiga viskas tampa neprognozuojama. Mes laukiame valdžios, tai yra, prezidento, sprendimo dėl politikos“, – sakė jis.

Peteris Mandelsonas, britų politikas, dalyvavęs forume, sakė, kad Rusija sugriovė politinį ir rinkų pasitikėjimą, Rusija gali būti atkirsta nuo tarptautinių rinkų ir tai gali turėti rimtų pasekmių.

Anatolijus Čiubaisas, atsakingas už Sovietų Sąjungos turto privatizaciją praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, sakė, kad Rusija 10 metų pagal gyvenimo standartus vijosi išsivysčiusias šalis, tačiau pastaruosius trejus metus gyvenimo standartai tik krenta.

Jis pasisakė kategoriškai prieš užsienio investicijų pakeitimą valstybės subsidijomis: „Tai yra savižudybė. Ar tikrai Rusijoje kas nors nori daugiau valstybės kontrolės?“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...