captcha

Jūsų klausimas priimtas

Penki dalykai, kuriuos turite žinoti prieš imdami būsto paskolą

Estas nusipirko mažą butą. Lietuvis klausia: „Kodėl tokį mažą būstą įsigijai?“ „Nes mažesnių nebuvo“, – atsako estas. Juokas juokais, tačiau estai iš visų Baltijos šalių mieliausiai renkasi mažus butus: net 11 proc. estų renkasi ne didesnį nei 35 kv. metrų būstą. Latviai, palyginti su estais ir lietuviais, renkasi didesnius nei 200 kv. metrų namus. O koks lietuvių išskirtinumas?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Estas nusipirko mažą butą. Lietuvis klausia: „Kodėl tokį mažą būstą įsigijai?“ „Nes mažesnių nebuvo“, – atsako estas. Juokas juokais, tačiau estai iš visų Baltijos šalių mieliausiai renkasi mažus butus: net 11 proc. estų renkasi ne didesnį nei 35 kv. metrų būstą. Latviai, palyginti su estais ir lietuviais, renkasi didesnius nei 200 kv. metrų namus. O koks lietuvių išskirtinumas?

Individualius namus estai taip pat perka mažesnius nei kiti Baltijos kaimynai. Lietuviams ir latviams patinka didesni nei 150 kv. metrų namai, o estai renkasi mažesnius.

Lietuvoje galimybės įsigyti naujus namus ar butus didžiausios. Čia naujos statybos butai sudaro 18 proc., namai – 36 proc., o Latvijoje ir Estijoje naujus butus perka atitinkamai 5 ir 9 proc., o naujus namus – 15 proc. ir 14 proc.

Tokius duomenis pateikia „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Ji aiškina, jog Latvijoje dabar rinkoje populiarūs 2000–2012 m. statyti būstai, mat dėl šioje šalyje didesnės krizės būta daugiau nebaigtų statybų. Dabar nekilnojamojo turto objektai baigiami statyti ir siūlomi pirkėjui.

Estijoje, anot J. Gumuliauskienės, senų būstų kokybinis potencialas geresnis nei Lietuvoje. Be to, šioje šalyje gerokai anksčiau pradėta renovacija. Todėl čia ir taip nestinga kokybiškų būstų.

Lietuvoje pastaruoju metu NT rinka atsigauna. Taip pat, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, didesnis gyventojų skaičius lemia, kad NT bendrovės naujiems projektams įgyvendinti renkasi Lietuvą.

Latviai nori labiau

61 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste, 14 proc. jį nuomojasi, kiti apsistoja giminaičių būstuose. Apie 70 proc. savą būstą turinčių lietuvių patenkinti savo pasirinkimu. Kad ir kaip būtų gaila, 73 proc. šių gyventojų neturi galimybių keisti pastogės.

Dažniausios priežastys, kodėl žmonės nepatenkinti savu būstu, – didelės išlaikymo išlaidos, prasti kaimynai, menkas plotas, netenkinanti kokybė.

Nors nuolat minima, kad lietuviai linkę turėti savą būstą, o ne jį nuomotis, „Swedbank“ tyrimas rodo, kad dar labiau nei lietuviai į savo būstą orientuoti latviai. 94 proc. jų mano, kad savą būstą turi turėti kiekvienas. 90 proc. latvių sako, jog atsisveikinti su savo būstu emociškai sunku. Tokių lietuvių – kiek daugiau nei 70 proc.  Kad kiekvienas turi turėti savo būstą, mano 80 proc. lietuvių. Estijoje prioritetą savam būstui teikia 74 proc. gyventojų.

Mažiausiai nuomotis taip pat nori latviai, 80 proc. jų įsitikinę, kad būsto nuoma – pinigų švaistymas. Kad neverta nuomotis būsto, mano 60 proc. lietuvių. Iš Baltijos šalių tarp lietuvių daugiausia tokių, kurie galvoja, jog nuoma žmogui suteikia tam tikros laisvės.

Norite imti paskolą? Patarimai

Kaip pažymi bankininkai, 62 proc. norinčių imti paskolą būstui įsigyti nesitaria su šios srities profesionalais. Iš jų net kas trečias sprendimą pirkti būstą priima net nepasitarę su šeimos nariais.

Jeigu jūs iš tų, kurie nori ir gali galvoti apie savą būstą, DNB banko Vilniaus verslo centro vadovas Edvardas Uziala surikiavo penkis patarimus.

Pirmasis – nebijoti klausti. Jei tik pradėjote svarstyti įsigyti nuosavą būstą ir ketinate imti banko paskolą, turėtumėte iš karto kreiptis į atitinkamus banko darbuotojus dėl pirminės konsultacijos. Nebijokite klausti bet kokių, galbūt iš pirmo žvilgsnio ir keistų, klausimų, nes banko darbuotojo atsakymai padės susidaryti pakankamai aiškų vaizdą apie jūsų galimybes gauti būsto paskolą, apie būsto tipą (kainą, dydį ir kt.), kuris galėtų būti perkamas, apie palūkanų tipą (kintamas ar fiksuotas) ir aibę kitų dalykų, su kuriais galbūt nebuvote niekada susidūrę, bet jie labai svarbūs apsisprendžiant dėl būsto paskolos ėmimo.

Antrasis – formuoti taupymo įgūdžius. Po susitikimo su banko darbuotoju sužinosite, kokią dalį savo mėnesinių pajamų turėsite skirti paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti. Atitinkamai šią sumą galite pradėti kiekvieną mėnesį atidėti ir taupyti. Taip papildomai įsitikinsite, kad paskolos našta jums nėra per didelė ir tuomet jums bus lengviau apsispręsti, kokio dydžio būsto paskolą norėtumėte imti. Be to, tai padės formuoti taupymo įgūdžius, nes perkant būstą bankas reikalaus savo įnašo, kurio dydis bus mažiausiai 15 proc. perkamo būsto vertės.   

Trečiasis – nepamiršti, kad ne visuomet šviečia saulė. Gyvenimas pilnas netikėtumų (darbo netekimas, ligos ir pan.), tad imant būsto paskolą patartina turėti santaupų, kurių pakaktų 12–24 mėn. vykdyti mokėjimus pagal būsto paskolos sutartį. Per tą laiką galima išspręsti nenumatytas problemas arba – blogiausiu atveju – neskubant parduoti turimą būstą ir padengti jam įsigyti paimtas paskolas. Tuo atveju, jei nepavyksta sukaupti minėto rezervo, yra ir kitų būdų, kaip galima apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių. Tai būtų įvairios draudimo rūšys, apie kurias plačiau galėtų papasakoti banko arba draudimo bendrovės darbuotojas.

Ketvirtasis – įvertinti būsto likvidumą. Renkantis būstą dažnai vadovaujamės emocijoms (patinka ar nepatinka), tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į labiau pragmatinius dalykus, šiuo atveju – į būsto likvidumą arba, kitais žodžiais tariant, patrauklumą kitiems pirkėjams. Tai lemia kainą ir galimybę esant reikalui greitai jį parduoti. Būsto likvidumo veiksnys svarbus ne tik tuo atveju, kai nusprendžiama jį parduoti susidūrus su iš anksto nenumatytomis problemomis. Toks būstas mažiau jautrus kainų svyravimams blogėjant situacijai NT rinkoje, jį lengviau parduoti, jei nuspręstumėte persikelti į geresnį ar didesnį būstą.

Penktasis – būsto paskola, kas toliau... Paėmus būsto paskolą, bendradarbiavimas su banku neturėtų pasibaigti, nes, bėgant laikui, keičiasi ir paskolos gavėjo poreikiai, plečiasi ir banko paslaugų spektras.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...