captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvardijo, dėl ko pyksta Mokesčių inspekcija

Įmonių veiklos sėkmė dažnai priklauso nuo jų naudojamų verslo modelių, o pelningai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės gali rasti ne vieną būdą, kaip savo veiklą padaryti efektyvesne. Taip pat ir gyventojams pravartu žinoti, kada jie sumokės daugiau mokesčių, nei galėtų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Įmonių veiklos sėkmė dažnai priklauso nuo jų naudojamų verslo modelių, o pelningai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės gali rasti ne vieną būdą, kaip savo veiklą padaryti efektyvesne. Taip pat ir gyventojams pravartu žinoti, kada jie sumokės daugiau mokesčių, nei galėtų.

Apie tai per konferenciją „Lūžio taškas mokesčių optimizavimui“ kalbėjo mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė.

„Anksčiau mokesčiai buvo mokami nuo langų skaičiaus, tad dalį langų buvo galima užmūryti“, – šmaikštauja R. Bilkštytė.

Ji mano, jog dabar yra galimybių susimažinti mokamus mokesčius, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti.

Vienas dažniausių iššūkių, su kuriais susiduria verslininkai, yra Mokesčių inspekcijos taikoma Turinio viršenybės prieš formą principo koncepcija. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius gali nustatyti, jog įmonė imasi veiksmų, pavyzdžiui, reorganizacijos, ne dėl to, kad yra reikalinga pertvarkyti bendrovės veiklą, o dėl to, kad taip galima sumokėti mažiau mokesčių.

„Kiekvienas verslininkas siekia vykdyti veiklą mažiausiomis sąnaudomis, tačiau ne visada adekvačiai įvertina mokestines rizikas. Nors nei vienas mokesčių mokėtojas nėra įpareigotas esant galimybei rinktis tokį verslo modelį, pagal kurį būtų sumokėti didžiausi mokesčiai, tačiau kaip būti tikram, kad pasirinkus palankiausią verslo modelį, mokesčių administratorius netaikys turinio viršenybės prieš formą principo? Ar vienodai mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius supranta šio principo taikymą?“, – retoriškai klausė konferencijos pranešėja.

R. Bilkštytė pateikia pavyzdį: Lietuvoje veikė įmonė, kuri turėjo turto už 50 mln. Lt. Ji buvo parduoda Jungtinės Karalystės bendrovei už 15 mln. Lt, tačiau kita bendrovė Lietuvoje ją įsigijo vėlgi už 50 mln. Lt. Galiausiai mokesčių administratorius pripažino, kad verslas pirmą kartą buvo parduotas už 50 mln. Lt ir nuo šios sumos turi būti mokami mokesčiai.

„Mokesčių administratorius pastebi, kai veiksmas yra vykdomas tik norint gauti mokestinę naudą ir tada taiko Turinio viršenybės prieš formą koncepciją – tai reiškia, kad sandoriai nebus panaikinti, bet mokesčiai bus taikomi ne lengvatine, o įprasta tvarka. Sandoris turi atitikti turinį, neužtenka vien tik formalumų, – dėsto R. Bilkštytė. – Situaciją galima palyginti su pasaka apie auksinę kurpaitę: ji yra viena, o ja pasinaudoti nori daugelis. Taip yra ir su lengvata: ji yra viena, bet visi ją nori pritempti prie savo kojelės ir ne visada pasiseka.“

Specialistė vardija, kad rizika sulaukti Mokesčių inspekcijos dėmesio kyla, kai įmonės palūkanas ar tantjemas nori pateikti kaip dividendus, turto pardavimą – kaip įstatinio kapitalo didinimą ar reorganizaciją, komisinius už tarpininkavimą – kaip leidžiamus atskaitymus.

Kaip efektyviau mokėti mokesčius?

Mokesčių specialistė vardija, kad yra tiek tarptautinių, tiek lietuviškų būdų susimažinti mokamus mokesčius.

„Mokesčius optimizuoti galima tarptautinėje rinkoje, remiantis tarptautinėmis konvencijomis, holdingų ar finansavimo centrų steigimais, tarptautine prekyba, tačiau yra galimybių mokesčius optimizuoti ir Lietuvoje. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kokios yra lengvatos. Žinoma, kad pelno mokestis sudaro 15 proc., tačiau kartais jis siekia ir 5 proc., pavyzdžiui, kai taikomos investicinio projekto lengvatos, mokslo tiriamųjų projektų lengvatos, skiriama parama arba imamasi kurti filmus. Taip pat lengvatos taikomos perduodant nuostolius, vykdant reorganizaciją, parduodant ilgai turėtas akcijas“, – vardija R. Bilkštytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Gyventojų pajamų mokesčio nereikia mokėti, kai turtas vieno savininko rankose išbūna 3–5 metus, parduodama iki 10 proc. akcijų, taip pat jis svyruoja nuo 5 proc. iki 55 proc. įskaitant „Sodrą“ priklausomai nuo asmens veiklos rūšies.

Neapmokestinamoms paslaugoms taikomas 0 proc. Pridėtinės vertės mokestis, tad svarbu išskirstyti, kas yra pagrindinė, o kas – papildoma paslauga.

R. Bilkštytė primena, kad ir Nekilnojamojo turto mokestis gali kisti, pavyzdžiui, įrodžius, kad statinyje – gyvenama, išskaidžius jo nuosavybę siekiant vaikų emancipacijos, ar nebaigus statybos.

Ji pateikia pavyzdį, kaip įmonė gali sumokėti mažiau Pelno mokesčio. Jei apmokestinamasis pelnas siekia 1 mln. Lt, įmonei nesinaudojant jokiomis lengvatomis ji sumoka 150 tūkst. Lt Pelno mokesčio. Jeigu skiria paramos, pavyzdžiui, 100 tūkst. Lt, įmonės mokėjimas bus 220 tūkst. Lt – sumažintas Pelno mokestis ir paramos suma.

Tačiau jeigu ši suma skiriama filmo kūrėjams, iš viso įmonės mokėjimai sieks 138 tūkst. Lt.

„Tai reiškia, kad skyrus paramą mokėjimas yra mažesnis, nei iš viso niekam jokios paramos nesuteikti“, – pastebi ji.

Visgi R. Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad ne visada Turinio viršenybės prieš formą principas įmonėms yra nenaudingas.

Anot jos, kartais yra leidžiama pasinaudoti lengvatomis, jei įmonė turi teisę jomis pasinaudoti, bet neįvykdė formalių nuostatų, vertinamas faktinis nekilnojamojo turto naudojimas, o ne jo paskirtis, paramos išlaidomis sumažinamas ankstesnių laikotarpių pelnas, jei už einamuosius metus patirtas pelnas – per mažas arba fiksuotas nuostolis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...