captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Orlen Lietuva“ pripažino: gamyklų yra per daug

Pirmadienį viena didžiausių šalies įmonių, naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pristatė, kas trukdo jos sėkmei bei ko tikisi ateityje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmadienį viena didžiausių šalies įmonių, naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pristatė, kas trukdo jos sėkmei bei ko tikisi ateityje.

Nuostolius patirianti įmonė įvardijo, kad yra trys esminės faktorių grupės, nuo kurių priklauso bendrovė.

Pirmai veiksnių grupei priklauso įmonės veiksmai, už kuriuos atsakinga tik „Orlen Lietuva“. Tai – investicijos į naftos perdirbimo gamyklos modernizavimą, valdymo ir audito procesai, naftos pirkimas grupės mastu, inovatyvių technologijų diegimas ir užimtumo politikos restruktūrizavimas.

Antrajai grupei priklauso tie faktoriai, kuriuos lemia ne tik „Orlen Lietuva“ veikla, bet ir valstybės institucijos ar įmonės, su kuriomis dirbama. Jai priklauso šiuo metu vis daugiau dėmesio sulaukiantys diskusijų objektai, pavyzdžiui, gabenimu geležinkeliu tarifai.

„Gabenimu geležinkeliu tarifai – didesni nei taikoma mūsų konkurentams“, – vardija bendrovė.

Taip pat šiai grupei priklauso Rengės ruožo klausimas, produktotiekio problemos, galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, privalomojo valstybės rezervo klausimai.

Galiausiai įmonės veiklą lemia ir nepriklausomi veiksniai, tokie kaip paklausos ir pasiūlos balansas, geopolitinė rizika, teisinio reguliavimo poveikis, perdirbimo maržos.

Lietuvoje veikiančią „Orlen Lietuva“ valdančios bendrovės „PKN Orlen” vyriausias ekonomistas Adamas Czyzewskis dėsto, kad Europos naftos perdirbimo sektoriuje yra daug iššūkių, pavyzdžiui, pasiūlos spaudimas iš JAV, padidėjusi paklausa Rytuose ir tebesitęsiantis „Arabų pavasaris“.

Visgi, anot jo, tai nekeičia fakto, kad Europoje šiuo metu yra per daug naftos perdirbimo gamyklų ir ne visoms yra lemta išgyventi.

„Europos perdirbimo įmonės Europoje bankrutuoja, – teigė A. Czyzewskis. – Naftos perdirbimo gamyklų yra per daug.“

Pasak jo, dėl prastų perspektyvų Europos rinkoje, mažiau sėkmingas gamyklas investuotojai yra mažai suinteresuoti įsigyti.

Kalbėdamas apie Mažeikiuose esančią gamyklą, A. Czyzewskis įvertino ją kaip gerą ir pabrėžė, kad ji būtų dar geresnė, jei būtų įsikūrusi pajūryje.

„Tačiau ji nėra įsikūrusi pajūryje ir gaminius reikia gabenti“, – teigė A. Czyzewskis, pridūręs, jog logistikos sąnaudos įmonės sėkmei turi įtakos.

„Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara skaičiuoja, jog Lietuvoje valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės konkurentams iš Baltarusijos suteikia iki 30 proc. mažesnius tarifus.

Be to, Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę leisti laikyti 100 proc. valstybės atsargų už Lietuvos ribų, o tai dar labiau pablogintų „Orlen Lietuva“ konkurencingumą. Tai verčia bendrovę galvoti apie įmonės ateitį Lietuvoje.

DELFI primena, kad Bendrovės „Orlen Lietuva“ EBITDA (pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo atskaitymų) 2013 metų paskutinį ketvirtį virto 48 mln. JAV dolerių (120 mln. Lt) nuostoliu. Nuostolių įmonė patyrė ir šių metų pirmą ketvirtį.

2014 m. pirmo ketvirčio „Orlen Lietuva“ rezultatai, palyginti su 2013 finansinių metų to paties ketvirčio rezultatais, yra prastesni. Įmonė gavo 43 proc. mažesnes pajamas už parduotus produktus, fiksavo 60 mln. JAV dolerių mažesnę EBITDA apskaičiuotą LIFO metodu, taip pat 40 proc. mažesnius bendrus pardavimus.

Bendrovė skelbė, kad dėl neigiamo makroekonominio naftos perdirbimo sektoriaus klimato bendrovė sumažino Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įrenginių išnaudojimą iki būtinojo minimumo – 60 proc.

„Lietuvos geležinkeliai“: ar tikrai septintadalis procento yra panacėja „Orlen Lietuvai“?

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) tvirtina, kad AB „Orlen Lietuva“ reikalavimas sumažinti geležinkeliais gabenamų krovinių tarifus LG atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus, o „Orlen Lietuva“ sąnaudos dėl to sumažėtų tik 0,14 proc.
 
„Ar septintadalis procento tikrai toks reikšmingas įmonei, kuri per metus vien konsultavimo paslaugoms išleidžia daugiau nei 14 milijonų litų?“ – klausia LG.
 
„Mažeikių bendrovės atstovai nuolat tvirtina, kad mažesnės logistikos sąnaudos pagerintų jų situaciją. Vis dėlto nesunku paskaičiuoti, kad 21 milijardo „Orlen Lietuva“ sąnaudų struktūroje geležinkelių paslaugos tesudaro vos 1,4 procento. Ir į tas sąnaudas įeina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių geležinkelių paslaugos“, – teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
 
S. Dailydka atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu „Orlen Lietuvai“ taikomų tarifų dydį nustatė ne „Lietuvos geležinkeliai“: „Tarifų dydis yra nustatytas 2009 metais pasirašyta sutartimi. Ją derino ir parašais patvirtino abi pusės. Galima teigti, kad „Orlen Lietuva“ tarifų dydį nusistatė ir parašais patvirtino pati. Ši sutartis galioja iki 2024 metų“.
 
Vis dėlto, nors ekonominė situacija šiemet „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sumažėjusių pervežimų apimčių yra suprastėjusi, bendrovė vis tiek ieško būdų pagelbėti „Orlen Lietuvai“.
 
„Esame pateikę siūlymus „Orlen Lietuvai“ nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų apie 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau nei 20 milijonų litų per metus. „Orlen Lietuva“ šį pasiūlymą atmetė“, – sako S. Dailydka.
 
Pažymėtina ir tai, kad nuo šių metų pradžios yra išaugęs infrastruktūros mokestis pavojingiems kroviniams, taip pat ir naftos vežimui. „Orlen Lietuva“ nuo metų pradžios ne iki galo apmoka už paslaugas. Šiuo metu dėl to jau susidarė 6 milijonų litų skola.

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...