captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar radioaktyvūs produktai ant mūsų stalo?

Po Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos praėjo ketvirtis amžiaus, tačiau šios nelaimės padariniai jaučiami dar ir šiandien. Tad visos Europos Sąjungos šalys tiria, ar maisto produktuose nėra radioaktyvių medžiagų likučių. Lietuvoje jų koncentracijos kiekį tiek vietinės kilmės, tiek importuojamuose produktuose tiria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Po Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos praėjo ketvirtis amžiaus, tačiau šios nelaimės padariniai jaučiami dar ir šiandien. Tad visos Europos Sąjungos šalys tiria, ar maisto produktuose nėra radioaktyvių medžiagų likučių. Lietuvoje jų koncentracijos kiekį tiek vietinės kilmės, tiek importuojamuose produktuose tiria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.

Nuolat atliekama į Lietuvą įvežamos produkcijos radiologinė laboratorinė kontrolė – kasmet ištiriama maždaug tūkstantis augalinio aliejaus, riebalų, miško grybų ir uogų, sulčių, konditerijos ir kitų importuojamų gaminių, taip pat pašarų ir jų žaliavų mėginių. Didžiausias dėmesys skiriamas įvežamų iš Baltarusijos miško grybų ir iš Ukrainos – miško uogų siuntoms.

„2002 – 2013 m. tirtuose importuojamuose grybuose radioaktyvaus cezio (radioaktyvios medžiagos, kuri kaupiasi grybuose) aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių. Pastarąjį kartą šios medžiagos koncentracijos viršijo leidžiamą lygį 2008 m. dvejose mėlynių siuntose. Uogos buvo grąžintos tiekėjams“, – sako NMVRVI Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia.

Grybai ir uogos daugeliui medžiojamų gyvūnų – svarbi mitybos raciono dalis, todėl tų žvėrių, kurie suėda radioaktyviomis medžiagomis užkrėstų miško gėrybių, mėsoje randama radioaktyvaus cezio. Dėl to skerdena taip pat yra radiologiškai tikrinama. Pernai Šilutės rajone Kintų miške sumedžioto šerno raumenyje rasta 328 Bq/kg, o Jurbarko rajone, Montvilų girininkijoje – 286 Bq/kg cezio koncentracija.

„Nors šio radionuklido aktyvumai neviršijo leistino 600 Bq/kg lygio, tačiau, tai liudija, kad šios medžiagos ilgai išsilaiko mus supančioje aplinkoje“, – pabrėžia P. Drulia.

Tuo metu vietinės kilmės maisto produktų – jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvų, kiaušinių – tarša radioaktyviomis medžiagomis nuo 1988 m. iki 2013 m. tirtuose mėginiuose neviršijo didžiausių leidžiamų koncentracijų.

Prieš trejus metus įvykiai Japonijos Fukušimos AE privertė pasaulį dar sykį suklusti dėl branduolinės energetikos keliamo pavojaus. Siekiant apsaugoti vartotojus, Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę dėl radioaktyvios taršos – tikrinamos žuvys, sugautos netoli Japonijos krantų ir kituose žvejybos plotuose.

NMVRVI nuo 2011 m. kovo mėnesio atlieka visų siuntų, įvežamų iš Japonijos radioaktyvios taršos laboratorinę kontrolę. Tikrinami maisto papildai, jūros kopūstai, jūržolės, žuvys. „Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nepastebėta.

2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistinus lygius. 2012–2014 m. tirtuose produktuose, kurie įvežami iš Japonijos į mūsų šalį, radiacinė tarša nenustatyta“, – sako P. Drulia.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...