captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Gustas pristatė pokyčius viešųjų pirkimų srityje

Ūkio ministras Evaldas Gustas Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamoje konferencijoje „Viešieji pirkimai ir 2014–2020 m. ES parama“ pristatė viešųjų pirkimų sistemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) aktualijas.
E. Gustas, A. Ufarto (BFL) nuotr.
E. Gustas, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ūkio ministras Evaldas Gustas Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamoje konferencijoje „Viešieji pirkimai ir 2014–2020 m. ES parama“ pristatė viešųjų pirkimų sistemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) aktualijas.

Pasak E. Gusto, Ūkio ministerija siekia pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų užtikrintas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės ir centralizuotų pirkimų sistemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų skiriamas viešųjų išlaidų efektyvumui, prioritetą teikiant ne žemiausiai kainai, bet ekonominiam efektyvumui.

„Parengti ir priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos geresnės sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, paprastinamos viešųjų pirkimų procedūros ir, sprendžiant praktikoje kylančias problemas, tobulinamas viešųjų pirkimų reglamentavimas“, – kalbėjo ūkio ministras.

Lietuva pirmauja tarp ES šalių elektroninių pirkimų srityje. Šiuo metu elektroninių pirkimų vertė jau viršija 90 proc. bendros skelbtų pirkimų vertės, teigiama ŪM pranešime. Pasaulio banko skaičiavimais, viešųjų pirkimų vykdymas elektroniniu būdu gali padėti sutaupyti iki 6–13,5 proc. viešuosiuose pirkimuose išleidžiamų lėšų.

Lietuvoje sparčiai didėja ir centralizuotai vykdomų pirkimų apimtys. 2013 m. vien per VšĮ CPO LT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė viršijo 0,5 mlrd. Lt ir išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2012 metais.

Šiuo metu per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą perkančiosios organizacijos gali įsigyti beveik visas jų kasdienei veiklai reikalingas prekes, paslaugas ir darbus – pradedant kanceliarinėmis prekėmis ir baigiant valymo paslaugomis.

Kalbėdamas konferencijoje E. Gustas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato ir daug kitų priemonių viešųjų pirkimų proceso skaidrumui užtikrinti – „pareigą perkančiosioms organizacijoms skelbti metinius viešųjų pirkimų planus, techninių specifikacijų projektus, pirkimo dokumentus, viešųjų pirkimų procedūrų ir pirkimų ataskaitas“.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms vykdant mažos vertės pirkimus savo tinklalapyje skelbti informaciją apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, ketinamą sudaryti ir sudarytą pirkimo sutartį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios pareiga viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą sutartį ir vėlesnius sutarties pakeitimus.

„Ūkio ministerija įvairiomis priemonėmis ragina perkančiąsias organizacijas plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų“, – sakė E. Gustas.

Lietuvoje viešųjų pirkimų, kuriuose atsižvelgta į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, apimtys pastaruoju metu išaugo. 2011 m. pirkimai, kuriuose taikytas šis kriterijus, sudarė 6,7 proc. bendros viešųjų pirkimų vertės, 2012 ir 2013 m. – apie 25 proc.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą, taip pat didesnę apsaugą nuo nepagrįstų tiekėjų skundų, patobulintas viešųjų pirkimų nagrinėjimo teisinis reguliavimas. Ministerijos teigimu, tai lėmė, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo vidutinė trukmė pirmosios instancijos teismuose gerokai sutrumpėjo.

Siekiant gerosios praktikos sklaidos Ūkio ministerijos iniciatyva parengtas laisvai elektroniniu būdu prieinamas Viešųjų pirkimų įstatymo komentaras.

E. Gustas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčiai vyksta ir ES. „Šiais metais įsigaliojo naujos viešųjų pirkimų direktyvos. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas suteiks perkančiosioms organizacijoms daugiau galimybių rinktis ir lankstumo, sumažins perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų administracinę naštą, taip pat leis pasitelkti viešuosius pirkimus gerinant verslo aplinką ir įmonių novatoriškumo sąlygas, skatins žaliuosius pirkimus“, – konferencijoje kalbėjo ministras.

Pasak ūkio ministro, naujos direktyvos turėtų padėti spręsti ilgą laiką egzistavusią problemą, kai iš pirkimo procedūrų nebuvo galima pašalinti tiekėjų, blogai vykdančių ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis. Dabar šalys narės jau galės numatyti tokią galimybę.

Direktyvose numatoma, kad perkančioji organizacija visada turi pasirinkti ekonomiškai naudingiausią, o ne pigiausią pasiūlymą.

Kaip sakė ūkio ministras, viešųjų pirkimų direktyvose nustatytoms naujovėms įgyvendinti šalys narės turi dvejus metus. Ūkio ministerija jau pradėjo viešųjų pirkimų sistemos peržiūros darbus. Šiuo metu rengiami pirminiai įstatymų projektai. Siekiant visapusiškai išnagrinėti naujų direktyvų nuostatas ir galimybes jas perkelti į nacionalinę teisę, sudaryta darbo grupė, kurios veikloje dalyvauja Lietuvos verslo konfederacijos, verslo, mokslo ir kitų asocijuotų struktūrų, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų atstovai. Planuojama, kad nauji teisės aktai Lietuvoje bus priimti 2015 m. pabaigoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...