captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministras: esant sutarimui skalūnų dujos žvalgybos konkursą būsime pasiruošę skelbti rudenį

Iki pakartotinio skalūnų dujų žvalgybos konkurso paskelbimo ketinama ne tik pakeisti angliavandenilių gavybai taikomus mokesčius, atnaujinti žvalgybos konkurso sąlygas, bet ir kitais būdais palengvinti būsimojo investuotojo atėjimą į Lietuvą.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Iki pakartotinio skalūnų dujų žvalgybos konkurso paskelbimo ketinama ne tik pakeisti angliavandenilių gavybai taikomus mokesčius, atnaujinti žvalgybos konkurso sąlygas, bet ir kitais būdais palengvinti būsimojo investuotojo atėjimą į Lietuvą.

Kaip naujienų agentūrai ELTA sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, iki naujo konkurso paskelbimo ketinama įtvirtinti taisyklę, leidžiančią žvalgyti skalūnų dujų neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Atskiras dėmesys bus skirtas ir lietuviškai skalūnų revoliucijai aršiai besipriešinusioms vietinėms žemaičių bendruomenėms, tačiau informacinė kampanija, ministro teigimu, bus vykdoma visoje šalyje.

Kalbėdamas apie naujo angliavandenilių žvalgybos konkurso Šilutės-Tauragės plote paskelbimą, V. Mazuronis vengia įvardyti konkrečias datas, tačiau patvirtina, kad pasiekus politinį sutarimą, ministerija bus pasiruošusi pakartotinį konkursą paskelbti rugsėjį.

„Tikslaus plano, kada gali būti skelbiamas pakartotinis konkursas, mes kol kas neturime, todėl sunku pasakyti, kada tiksliai tai įvyks, tačiau asmeniškai būčiau už tai, kad procesas vyktų kuo greičiau“, – pabrėžia ministras.

V. Mazuronis atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje šiuo metu vyksta intensyvūs darbai. Vyriausybės strateginiam komitetui prieš tris savaites pavedus ministerijai skubiai parengti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir visus kitus reikiamus teisės aktų projektus, ši užduotis yra baigiama.

Kaip skelbta, naftos ir dujų ištekliams siūloma nustatyti vieną bazinį mokesčio tarifą, nesusietą su telkiniais ir gavybos apimtimis. Tradiciniams angliavandeniliams (pavyzdžiui, naftai) siūloma įvesti 12 proc., netradiciniams (tarp kurių – ir skalūnų dujos) – 15 proc. bazinį mokesčio tarifą. Šiuo metu bazinis mokestis už naftą ir dujas priklausomai nuo telkinio dydžio svyruoja nuo 2 iki 16 proc.

„Jau esame apsisprendę dėl mokesčių, yra baigiamas ruošti mokesčių įstatymas ir jis netrukus bus atiduotas Seimui. Konkurso sąlygos yra peržiūrėtos ir praktiškai paruoštos“, – sakė V. Mazuronis.

Vyriausybė potencialius investuotojus ketina vilioti ir kitokiomis palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pritarus Seimui, skalūnų žvalgytojams būtų taikoma išimtis tai daryti be poveikio aplinkai vertinimo. Pradiniame veiklos etape investuotojams siūloma taikyti netgi nulinį išgavimo mokesčio tarifą.

„Mes dar skaičiuojame, neapsisprendžiame, kiek ilgai tai gali būti taikoma. Norime pasižiūrėti į dinamiką, per kiek laiko išgaunama didžioji dalis dujų, kaip keičiasi išgavimo kiekiai ir panašiai. Šioje vietoje turime pasiekti palankias sąlygas investuotojui ir iš kitos pusės maksimaliai apginti mūsų, kaip valstybės, interesus“, – mano ministras.

Pirmojo žvalgybos konkurso metu nepavykus suvaldyti komunikacinės krizės, dabar ruošiamasi iš anksto pradėti informacinę skalūnų dujų žvalgybos kampaniją. Šie planai antradienį jau buvo apsvarstyti ministerijoje.

„Mes iš tiesų turime planą tiek tai teritorijai (kur bus žvalgomos skalūnų dujos. -ELTA), tiek visai Lietuvos teritorijai. Turime veiksmų planą, kaip kalbėtis su gyventojais. Pagal dabartines mūsų ministerijos padarytas (Šilutės-Tauragės – ELTA) regiono apklausas, trečdalis gyventojų nepritaria skalūnų žvalgybai, trečdalis pritaria, o 40 proc. neturi nuomonės, abejoja ir panašiai. Iš tiesų turime padaryti, kad planams pritartų daugiau nei pusė gyventojų, įrodyti jiems, kad tai yra naudinga“, – tikino ministras.

„Ketvirtas klausimas – mes po truputį pradedame zonduoti realiai galinčių ateiti investuotojų skaičių. Kai visi šitie keturi punktai tarpusavyje bus suderinti, tada ir skelbsime konkursą“, – sakė V. Mazuronis ir pabrėžė, kad nors vieno darbo iš minėtų darbų neatlikus iki galo, pakartotinį konkursą gali ištikti jo pirmtako likimas.

V. Mazuronis tiesiogiai nepatvirtino neoficialios informacijos esą skalūnų dujų žvalgybos konkursas bus skelbiamas rugsėjo mėnesį, tačiau leido suprasti, kad konkreti data priklausys nuo politinių susitarimų.

„Galėčiau patvirtinti, kad mes, kaip ministerija, būsime pasirengę ir stengsimės, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Mano supratimu, tie keturi blokai, apie kuriuos aš kalbėjau, yra būtini, o po to turės būti politinis apsisprendimas, kad nesikartotų situacija, buvusi iki šiol. Visa tai mes tikrai pasiruošime iki rugsėjo mėnesio. Ir jeigu bus valdančiųjų politinis apsisprendimas – imsime ir padarysime“, – sakė aplinkos ministras.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas V. Mazuronis laikėsi nuomonės, kad nesutarimų šiuo klausimu tarp koalicijos partnerių nebus arba jie bus išspręsti iki rudens. Tačiau ministras abejojo, ar skalūnų žvalgybai svarbūs dokumentai galėtų būti priimti Seimo pavasario sesijoje.

„Šioje sesijoje, abejoju. Bet rudens sesijai pateiksime, ir jeigu bus politinė valia, tai tikrai bus galima lengvai priimti. O kokia bus politinė valia ir apsisprendimas – palaukime rudens. Seimas yra Seimas, bet aš noriu tikėti (iki šiol taip ir būdavo), kad dar sykį grįžus prie šio klausimo, valdančioji koalicija turės rimtą politinę valią, juolab kad skalūnų žvalgybai neypatingai priešinasi ir opozicija“, – sakė jis.

Klausiamas, ar tikisi, kad į Lietuvą sugrįš pasitraukusi pirmojo skalūnų dujų žvalgybos konkurso laimėtoja amerikiečių kompanija „Chevron“, ministras išliko diplomatiškas. Ši kompanija skelbėsi „įsipareigojanti ir toliau domėtis bei vertinti investicijų galimybes Vidurio ir Rytų Europoje, remti Europos energetinės nepriklausomybės siekius“.

„Norėčiau, kad konkurse dalyvautų ne vienas investuotojas, kad dalyvautų ir mažesni, ir pasaulinio lygmens, tokie kaip „Chevron“. Jei tarp konkursantų bus „Chevron“, aš būsiu už, jei kitos kompanijos – taip pat būsiu patenkintas“, – sakė V. Mazuronis.

Tačiau signalų iš potencialių investuotojų aplinkos ministras pripažino kol kas negirdėjęs.

„Kol kas signalų nesu gavęs, tačiau mes tik pradedame per mūsų žmones ir per kitas ministerijas zonduoti situaciją. Kol kas konkrečių signalų arba norų dalyvauti nėra. Galbūt logiška, nes oficialiai niekas nėra paskelbta“, – svarstė ministras.

Skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą remia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir Premjeras Algirdas Butkevičius, primena ELTA. Vyriausybės vadovas skalūnų gavybos klausimą išskyrė Seime skaitydamas metinę Vyriausybės ataskaitą – jis pažymėjo, kad skalūnų dujų žvalgybos planų Lietuvoje neatsisakyta.

„Neatsisakėme skalūnų dujų žvalgybos idėjos Lietuvos žemės gelmėse. Kaip žinoma, nustačius griežtesnius reikalavimus netradicinių angliavandenių žvalgybai ir gavybai, tarptautinio konkurso Šilutės-Tauragės plote dalyvis ir laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą. Lietuvos geologijos tarnybai įvertinus pasikeitusią teisinę ir mokestinę aplinką bei pateikus reikiamus dokumentus, šiemet planuojame organizuoti pakartotinį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą“, – tuomet sakė premjeras.

„Be abejo, reikia maksimaliai užtikrinti visus teisingus reikalavimus dėl aplinkos apsaugos, tačiau tuo negali būti pasinaudojama, kad tokios investicijos Lietuvoje apskritai nebūtų daromos. Mano nuomone, tai klaidinga – mes turėtume išnaudoti mūsų potencialą“, – yra teigęs ir J. Neverovičius.

Mokslininkai spėja, kad Lietuvos gelmėse potencialiai gali būti apie 100 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, tačiau techniškai įmanoma išgauti apie dešimtadalį jų – 10–12 mlrd. kubinių metrų.

Skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai studiją atlikę mokslininkai laikosi vieningos nuomonės – laikantis įstatymais nustatytos tvarkos, poveikis daugeliu atveju negalimas, o kitais atvejais yra nežymus.

„Reikalinga ne tik gera technologija. Ypač svarbi įstatyminė bazė, teisiniai dalykai ir priežiūros struktūros, kurios tikrina tą, kuris dirba. Jeigu viskas civilizuotai sutvarkyta, tai iš šiandieninės praktikos rizika yra labai labai maža – tikrai ne tokia, dėl kurios verta stabdyti visą procesą“, – tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algirdas Vaclovas Valiulis.

Mokslininkai siūlo pirmuosius skalūnų dujų gręžinius atlikti valstybinėje žemėje, kaip tai daroma Lenkijoje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...