captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijos ekonomikos architektas: Rusijai reikia kirsti stipriau, potencialas – didžiulis

Lenkijos ekonomiką pertvarkęs pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės vicepremjeras ir finansų ministras, 2001–2007 m. Lenkijos nacionalinio banko prezidentas. taip pat Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Leszekas Balcerowiczius viešėdamas Lietuvoje pirmiausiai kreipia dėmesį į įvykius Ukrainoje ir jų reikšmę Lietuvai, Lenkijai ir visai Europai.
T. Vinickio (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinickio (DELFI.lt) nuotr.

Lenkijos ekonomiką pertvarkęs pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės vicepremjeras ir finansų ministras, 2001–2007 m. Lenkijos nacionalinio banko prezidentas. taip pat Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Leszekas Balcerowiczius viešėdamas Lietuvoje pirmiausiai kreipia dėmesį į įvykius Ukrainoje ir jų reikšmę Lietuvai, Lenkijai ir visai Europai.

Po Lietuvos laisvosios rinkos instituto organizuotos diskusijos L. Balcerowiczius pasidalino savo įžvalgomis.

– Kaip vertinate įvykius Ukrainoje?

– Mes esame Vladimiro Putino Rusijos agresijos liudininkais prieš Ukrainą. Tai yra nedemokratinės valstybės agresija prieš demokratinę Ukrainą. Tai kelia labai rimtų rizikų ne tik Ukrainai, bet ir geopolitiškai: Vakarų reakcija buvo per silpna, sankcijos turėtų būti kur kas stipresnės, kad atgrasytų V. Putiną nuo veiksmų tęstinumo. Jei Vakarų valstybių sankcijos bus per silpnos, tuomet jų teikiamų garantijų vertė sumažės iki nulio ir šalys ims galvoti apie persiginklavimą. Pirmiausiai turiu omenyje Kinijos kaimynes, pavyzdžiui, Japoniją, Pietų Korėją ir kitas.

Kai kalbu apie Vakarus, turiu omenyje didžiausias valstybes: JAV ir Europos bendruomenę, pavyzdžiui, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Lenkija buvo pakankamai ryžtinga NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė – tai yra geras kursas. Dauguma Lenkijos gyventojų pasisako prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, tokios pat nuomonės laikosi beveik visi politikai. Buvau šokiruotas, kai ponas Tomaševskis čia užėmė kitą poziciją ir tarsi pateisino V. Putino elgesį. Tai iš esmės prieštarauja nuotaikoms Lenkijoje.

– Kokios ekonominės sankcijos galėtų paveikti Rusiją?

– Net ir nedidelės sankcijos, kurių buvo imtasi, padidino Rusijos recesijos galimybę, o Vakarai turi galimybių naudoti kur kas daugiau priemonių, tad verta atminti pagrindinius faktus: sukauptas Vakarų šalių – JAV ir ES – BVP yra 20 kartų didesnis nei Rusijos, be to, Rusijos ekonomika yra silpna. Šalies ekonomikos silpnybė pasireiškia dviemis aspektais: pirmiausia, struktūriškai, nes šalies biudžeto pajamos priklauso nuo eksporto ir žaliavų prekybos, kurių 70 proc. sudaro nafta ir dujos, taigi, Rusija yra pažeidžiama, antra, jos finansų sektorius yra labai trapus ir priklauso nuo Vakarų finansų rinkų. Net ir iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Rusijai grėsė stagnacija. Taigi, yra didžiulis potencialas efektyvesnėms sankcijoms, pavyzdžiui, per finansinį sektorių, JAV skalūnų dujų eksportą į Europą ir pavieniams asmenims taikomas sankcijas.

Žmonės bijo aršių sankcijų, bet nedidelės priemonės yra pačios pavojingiausios, nes gali paskatinti agresorių veikti toliau. Kol kas panašu, kad V.Putino doktrina buvo priimta, o ji sako, kad jis turi teisę kištis, kai tik jis mano, ar nori manyti, kad rusų interesams kyla grėsmė.

– Ar galima teigti, kad viena iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą priežasčių – silpna šalies ekonominė padėtis?

– Tai galėtų būti argumentu, bet neturėtume kaltinti aukos, visada turime kaltinti agresorių. Niekas nežino, kas vyksta V. Putino galvoje, tačiau kad ir ką jis darytų, tai nėra tik emocijų protrūkis, bet apskaičiuotas ėjimas. Agresorius visada apskaičiuoja savo kitą ėjimą įvertindamas reakciją į pirmąjį ėjimą. Taigi, jei reakcija yra per silpna, agresorius gali veikti toliau. Lenkijoje mes tai suprantame, bet reikia paveikti viešąją nuomonę Vakaruose ir ypatingai Vokietijoje.

– Koks, jūsų manymu, galėtų būti kitas agresoriaus ėjimas?

– Kol kas nežinome ir galime tik reaguoti į įvykius Ukrainoje, tai – geriausia Lenkijos ar Lietuvos gynyba. Lenkija, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi likti aktyvios NATO ir ES narės, mėginti paveikti ten esančias didesnes valstybes, nes veikti savarankiškai esame per maži.

– Kokią matote ekonominę žalą Baltijos šalims, Lenkijai dėl neramumų Ukrainoje?

– Dauguma ES šalių yra paveiktos, tačiau svarbu suprasti, kad rizikų neišvengsi. Noras jų išvengti vadinamas sutaikymu: jo metu vengiama nedidelių nemalonumų ir taip paskatinamos daug didesnės rizikos. Tad kartais geriau susidurti su mažesne rizika, pavyzdžiui, ekonominiais sutrikimais.

– Po Sovietų Sąjungos žlugimo praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, kaip jūs vertinate Rytų Europos valstybių ekonominius pokyčius?

– Palyginamieji tyrimai rodo, kad šalys, kurios reformų ėmėsi anksčiau ir siekė rinkos ekonomikos, stabilizacijos, pasiekė geresnių rezultatų nei tos, kurios reformų ėmėsi vėliau ir mažiau ryžtingai. Jei palygintume Lenkiją su Rumunija, tampa aišku, kad Lenkijos reformos pasiteisino. Manau, Baltijos šalys priklauso prie geresniųjų šalių grupės, kurios sprendimo keistis per ilgai neatidėliojo.

Tas pats pasakytina ir apie vaistus: jeigu pacientas rimtai serga, jam kenkia atidėlioti gydymą. Daug žmonių skundžiasi dėl reformų socialinės kainos, nepaminėdami, kad kur kas didesnė yra reformų nebuvimo kaina. Tai panašu, kaip kalbant apie ligą skųstis gydymo pašaliniu poveikiu, tačiau nepaminėti, kas nutiktų nesigydant.

– Kuriai šaliai pavyko geriausiai reformuoti savo ekonomiką po Sovietų Sąjungos žlugimo?

– Manau, radikaliausių reformų ėmėsi Estija ir dabar ji skaičiuoja reformų naudą. Po to, manau, rikiuojasi kitos Baltijos šalys. Lenkijoje reformos buvo radikalios, bet nepakankamai.

– Visgi Lenkija dėl nekilnojamojo turto (NT) burbulo nukentėjo mažiau.

– Taip nutiko dėl to, kad mes sustabdėme paskolų burbulo putimąsi: nebuvo burbulo – nebuvo ir sprogimo. Lenkijoje krizės pavyko išvengti dėl mūsų nepriklausomos monetarinės politikos: galėjome padidinti palūkanų normas, imtis griežčiau kontroliuoti jų išdavimą. Bet Baltijos šalims net ir sprogus burbului pavyko pakankamai greitai atsitiesti ir ekonomikos vėl ėmė augti. Tai pavyko tik dėl to, jog būtinosios reformos nebuvo atidėliojamos, priešingai nei Graikijoje.

– Tačiau skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Europos ekonomikų išlieka.

– Šis skirtumas buvo matomas pastaruosius 300 metų, kalbant apie Lietuvą bei Lenkiją ir, pavyzdžiui, Vokietiją ar Prancūziją. Socializmo epochos metu šis atotrūkis dar padidėjo. Lenkija tik po 1989–ųjų pradėjo vytis Vakarų valstybes, tai yra, jos ekonomika ėmė augti sparčiau. Iš pradžių vienam Lenkijos gyventojui vidutiniškai teko mažiau nei 30 proc. Vakarų Europos gyventojo pajamų, dabar vidutinės pajamos yra išaugusios iki daugiau nei 50 proc., tačiau vis tiek dar liko ilgas kelias, kurį turime nueiti – reformos turėtų leisti šaliai toliau augti.

Šios reformos buvo svarbios prieš Rusijai imantis agresijos prieš Ukrainą, tačiau dabar jos yra dar svarbesnės. Stipri ekonomika yra valstybės pagrindas: kaip kitaip finansuoti daugiau kariuomenės išlaidų?

– Kiek laiko užtruktų Rytų Europos valstybei, pavyzdžiui, Lenkijai, pasiekti Vakarų Europos valstybės lygį?

– Tai priklauso nuo taikomos politikos: jei ji bus gera, užteks 20–ies metų, jei prasta – niekada. Iš pradžių Slovėnija buvo arčiausiai Vakarų šalių lygio, tačiau vėliau augimas buvo pristabdytas, šalyje liko 70 proc. valstybės valdomų bankų, o tai reiškia, kad jie buvo kontroliuojami politikų, išdavė blogų paskolų ir dabar šalis išgyvena krizę. Taigi, šalys, kurios žlugus Sovietų Sąjungai užėmė pakankamai neblogas pozicijas, dar nebūtinai jas užima dabar.

Demokratija priklauso nuo politikų sprendimų, o jie turi būti stebimi, nes politinė konkurencija savaime dar nelemia protingų pasiūlymų. Būtina žmones informuoti, kurie vaistai yra efektyvesni nei liga, ir kurie pasiūlymai – naudingi. Dauguma politikų kliaunasi tuo, jog žmonės turi mažai laiko ir juos apgaudinėja, tokius asmenis reikia demaskuoti.

– Kartais emigracija yra vadinama šalies nesėkme, kokia jūsų nuomonė?

– Sovietų Sąjungos laikais emigracijos nebuvo, žmonės galėjo emigruoti prie Baikalo, į Kamčiatką ar į Sibirą, kartais migracija buvo priverstinė. Kai šalis tampa laisva, kaip Lietuva, Lenkija, bet ji yra daug skurdesnė nei kitos šalys, natūralu – žmonės migruoja. Yra tik vienas būdas migraciją sulėtinti: reikia sparčiau auginti ekonomiką – kad ir kokią problemą aptartume, grįžtame prie politinių sprendimų.

Kalbėti apie emigraciją yra tas pats kaip konstatuoti, kad lyja. Na, lyja – nusipirkite skėtį. Skųstis, kad žmonės migruoja yra tik laiko švaistymas. Keletas sprendimo būdų: mažiau apmokestinti pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus, išlaikyti vienodus mokesčių tarifus visiems.

– Kokią nuomonę esate susidaręs apie Lietuvą?

– Lietuvos ekonominė raida priklausys nuo šalies gyventojų viešosios nuomonės ir galimybės užkirsti kelią prastai politikai. Tačiau ši prognozė galioja ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, JAV, Prancūzijai ir kitoms šalims. Demokratija yra geriau nei diktatorius, tačiau ir demokratiška politika gali lemti skirtingus rezultatus.

– Bet juk sunku nustatyti, kuri politika yra gera?

– Nesunku, jei nesi šarlatanas. Pavyzdžiui, jei šalyje yra didelis nedarbas, greičiausiai darbo biržos funkcionuoja prastai, o žmonės dirba šešėlinėje ekonomikoje ir gauna pašalpas – reikia reformos. Gali būti ir kita problema: galbūt nepakankamai sparčiai kuriamos darbo vietos, tuomet reikia pritraukti daugiau investuotojų, atsisakyti nereikalingų ribojimų, sumažinti mokesčius ir valstybės išlaidas. Nemanau, kad yra sunku pasakyti, ką reikia padaryti, iššūkiu yra imti ir padaryti. Tai reikalauja mobilizacijos.

– Jūs minite viešosios nuomonės svarbą, kaip gyventojus paruošti reformoms?

– Visuomet svarbu yra balsuoti, o vėliau stebėti, kokį spaudimą patiria politikai. Kiekvienoje šalyje – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Lietuvoje – interesų grupės yra stiprios ir reikalauja daugiau pinigų iš biudžeto, daugiau apsaugos ir mažiau ribojimų. Jei šios grupės nugali, politikai pasuka netinkamu keliu ir galiausiai ateina arba krizė, arba stagnacija. Vienas sprendimų būdų stiprinti pilietinę visuomenę, kuri netiki, kad politikas – Kalėdų senelis. Nepopulistinė visuomenė yra bet kurios šalies sėkmės arba žlugimo priežastis.

– Ačiū jums už pokalbį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...