captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maskva ima pripažinti: naujos JAV sankcijos varo į bankrotą Rusijos ekonomiką

Rusijos valdžia pripažįsta, kad naujos JAV ekonominės sankcijos negatyviai atsilieps šalies aukštųjų technologijų sričiai. Tuo metu Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ baiminasi, jog praras kapitalą ir investuotojus.
Sergejus Riabkovas, Reuters/Scanpix nuotr.
Sergejus Riabkovas, Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos valdžia pripažįsta, kad naujos JAV ekonominės sankcijos negatyviai atsilieps šalies aukštųjų technologijų sričiai. Tuo metu Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ baiminasi, jog praras kapitalą ir investuotojus.

„Visiškai akivaizdu, kad šios sankcijos mums labai rimtos. Ypač dėl bendradarbiavimo apribojimų aukštųjų technologijų sferoje, dvigubos paskirties prekių tiekimo iš JAV į Rusiją ir bendradarbiavimo kosmoso srityje apribojimų. Visa tai smarkiai kenkia mūsų aukštųjų technologijų pramonei“, – interviu gazeta.ru portalui pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

Jo teigimu, šias sankcijas įvedęs Vašingtonas nuleido „geležinę uždangą“ aukštųjų technologijų tiekimui į Rusiją. Panašiai buvo tik sovietiniais laikais.

Rusijos finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas anksčiau tikino, kad dėl naujų JAV sankcijų nemato grėsmės Rusijos aukštųjų technologijų kompanijoms. Tiesa, Rusija vis dar žada JAV adekvatų atsaką.

„Gazprom“ skambina pavojaus varpais

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ savo 2013 m. ataskaitoje neslepia nerimo dėl sankcijų poveikio kompanijos veiklai, praneša „RIA Novosti“.

„Gazprom“ didelę dalį savo produkcijos tiekia į ES šalis, Europos šalyse perka įrangą ir turi daug aktyvų. Didžioji dalis kompanijos pajamų ir įsipareigojimų yra JAV doleriais ir eurais.

Dėl šių priežasčių „naujų sankcijų įvedimas ar jau įvestų sankcijų plėtra prieš „Gazprom“ kompanijas gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos kompanijos veiklai, finansinei padėčiai ir veiklos rezultatams“, rašoma „Gazprom“ ataskaitoje.

Be to, Rusijos dujų monopolininkui kelia nerimą situacija Ukrainoje. „Gazprom“ neatmeta galimybės, kad jei nepavyks susitarti, Kijevas gali pradėti naudoti per Ukrainą tranzitu į Europą tiekiamas dujas.

Pastaruoju metu „Gazprom“ su Ukraina susikirto dėl kainos. Ukraina reikalauja, kad „Gazprom“ grąžintų iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą buvusią dujų kainą – 268 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų dujų, kuri buvo du kartus mažesnė nei dabar „Gazprom“ reikalaujama. Tik tuo atveju Ukraina žada grąžinti ir didžiulę už dujas susikaupusią skolą – 2,2 milijardo JAV dolerių.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas taip pat paskelbė, kad šalis rengia ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitražui dėl neteisingos dujų kainos.

Dujų gigantas bijo prarasti kapitalą

„Politiniai ir ekonominiai Rusijos ir Ukrainos nesutarimai sukėlė nerimą dėl dujų Europai tiekimo per Ukrainą ir dėl Ukrainos galimybės padengti skolą už anksčiau patiektas dujas ir mokėti už dabar tiekiamas dujas“, – rašoma kompanijos pranešime.

„Gazprom“ taip pat įspėja, jog Rusijos konflikto su kitomis šalimis eskalavimas gali sukelti kompanijos akcijų kainų griūtį. „Gazprom“ taip pat baiminasi, kad negalės pritraukti kapitalo iš išorės rinkų.

Naujų sankcijų Rusijai įvedimo išvakarėse tarptautinės reitingų kompanija „Standard&Poor's“ sumažino „Gazprom“ ir kitų Rusijos valstybinių monopolijų – „Rosneft“, „Transneft“ ir „Rusijos geležinkeliai“ kredito reitingus. Visų reitingų prognozė – negatyvi.

Rusija linkusi trauktis?

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas septyniems Rusijos vyriausybės pareigūnams bei 17 bendrovių, susijusių su prezidento Vladimiro Putino artimiausia aplinka. Taip daroma siekiant nubausti Rusiją dėl „provokuojančių veiksmų“ Ukrainoje. Naujas sankcijas Rusijai paskelbė ir ES, Kanada bei Japonija.

Atnaujintame Vašingtono „juodajame sąraše“ atsidūrė artimas prezidento V. Putino patarėjas ir „Rosneft“ tarybos pirmininkas Igoris Sečinas, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Viačeslavas Volodinas, vicepremjeras Dmitrijus Kozakas, valstybinės bendrovės „Rostech“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas, politikas ir karo laivyno karininkas Olegas Belavencevas, kurį V.Putinas kovo mėnesį paskyrė savo pasiuntiniu Kryme, FSB pareigūnas Jevgenijus Murovas, Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.

Be to, JAV Valstybės ir Prekybos departamentai sugriežtino eksporto licencijavimo tvarką, kad į juodąjį sąrašą įtrauktos Rusijos bendrovės negalėtų importuoti amerikietiškos produkcijos, ypač technologijų, galinčių „prisidėti prie Rusijos karinių pajėgumų“.

Naujosios sankcijos taikomos šioms bendrovėms: „Avia Group limited“, „Severny Morskoy Bank“, „InvestCapital Bank“, „Transoil“, „Volga Resources Group“, „SMP Bank“, „Sobin Bank“ ir „Zest Leasing“.

Tarp sankcionuotų bendrovių yra ir firmos, kurias valdo V.Putino piniginėmis vadinami broliai Arkadijus bei Borisas Rotenbergai, Genadijus Timčenka ir Jurijus Kovalčiukas – šiems asmenims sankcijas Vašingtonas yra pritaikęs anksčiau.

Pastaruoju metu Rusija rodo ženklus, kad linkusi mažinti spaudimą Ukrainai. Rusija tikina JAV, kad nesirengia įsiveržti į Ukrainą, gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijos kariuomenė atitraukta nuo Ukrainos sienų ir sugrįžo į dislokacijos vietas, o Užsienio reikalų ministerija patikino, kad Rusija Rytų Ukrainoje nesiekia pakartoti aneksuoto Krymo scenarijaus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...